?is straipsnis apie Andoros valstyb?. Apie Andoros miest? skaitykite straipsnyje
Andora (miestas)
.
Andora
(
kat.
Andorra
), oficialiai
Andoros Kunigaik?tyst?
(
kat.
Principat d'Andorra
) ?
mikrovalstyb?
Pir?n? pusiasalyje
, rytin?je
Pir?n? kaln?
pus?je, ?iaur?je besiribojanti su
Pranc?zija
ir pietuose su
Ispanija
. ?alies sostin? ir did?iausias miestas ?
Andora la Velja
.
1993
m. paskelbta nauja
konstitucija
. Tais pa?iais metais Andora tapo pilnateise
Jungtini? Taut? Organizacijos
nare.
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros istorija
.
Andoros valstyb? apima vien? Y formos sl?n?, i? vis? pusi? apsupt? auk?t? kaln?, kas per vis? istorij? l?m? kra?to izoliacij?. Tiesa, valstyb?s raid? didele dalimi l?m? procesai, vyk?
Katalonijoje
? pietus.
Senov?je kra?t? buvo apgyvendinusi
iber?
gentis
andosinai
, kurie ir dav? pavadinim? visam sl?niui. Nuo II a. pr. m. e. juos u?vald?
Romos respublika
, kuri palengva ?jung? Andor? ? savo prekybini? keli? sistem?. Nuo V a. Andoros sl?nis priklaus?
Vestgot? karalystei
(administruotas i?
Urgelio vyskupijos
), kuriai valdant galutinai ?sitvirtino
krik??ionyb?
. VIII a. ? Pir?nus ?siver?us sarac?nams, Andora liko neu?kariauta ir ar?iai gyn?si nuo u?puolik? musulmon?.
VIII a. pabaigoje Pir?nuose buvo ?kurta
Ispanijos marka
, kuri tur?jo tarnauti kaip buferin? zona tarp krik??ioni? ir musulmon?. Andoros sl?nis sudar? dal? ?ios markos, ir i? prad?i? buvo administruojamas kaip dalis
Urgelio grafyst?s
, o nuo 988 m. - kaip dalis Urgelio vyskupijos.
Urgelio vyskupai negal?jo kra?tui u?tikrinti karinio saugumo, tod?l XI a. leido sl?nyje ?sigal?ti vietos kataloni?kos kilm?s lordams Kaboetams. ?ie tapo sl?nio valdytojais, bet vald? j? kartu su vyskupais. J? kataloni?ka kilm? l?m? katalon? kalbos ?sitvirtinim? sl?nyje.
Kuomet Andoros senjor? Ermesenda 1208 m. i?tek?jo u? gretimos
Fua grafyst?s
grafo, Fua grafai (
pranc.
comte de Foix
) tapo Andoros valdovais. Jie ir toliau dalinosi vald?i? su Urgelio vyskupais, ta?iau taip pat r?pinosi sl?nio ?kiu, tiksliai nustat? savo vald? sienas ir parapij? administracij?. Jiems valdant Andoroje dygo viduram?i?kos tvirtov?s, ba?ny?ios, tiltai, kurie sudaro did?i?j? dal? Andoros kult?rinio paveldo. Nuo 1278 m. Andora formaliai nebepriklaus?
Aragono kar?nai
, kas laikoma oficialiu valstyb?s ?k?rimo metais.
Ilgainiui pasibaigus Fua graf? dinastijai, Andoros valdov? titulas per?jo
Navaros karaliams
, o 1589 m. Navaros karaliui
Henrikui III
tapus Pranc?zijos karaliumi - Pranc?zijai. Urgelio vyskupai ir toliau i?laik? teises ? Andor?. Nepaisant vis? vienijimo tendencij?, sl?nis i?laik? savivald? ir atskir? administacij?. XVIII a. kra?te pra??usi? kar? metu Andora palaik? Katalonijos pus?.
1812 m. Andora trumpam prijungta prie
Pranc?zijos imperijos
ir inkorporuota ? vien? i? departament?. Ta?iau jau 1814 m. atkurta jos nepriklausomyb?, ir ji galiausiai ?sitvirtino kaip moderni nepriklausoma Europos valstyb? su dabartin?mis sienomis. Per XIX a. ?alyje ?vykdyta nema?ai reform?. Andorie?iai aktyviai prisid?jo prie
katalon? renesanso
, ir ?vietime buvo skatinama trikalbyst?, naudojant katalon?, ispan? ir pranc?z? kalbas.
Per XX a. Andora i?liko tarp Ispanijos ir Pranc?zijos interes?. Pirmojo pasaulinio karo metu ji palaik? Pranc?zijos pus? ir siunt? savanorius kovoti Pranc?zijos armijoje. Nuo 1936 m., prasid?jus
Ispanijos pilietiniam karui
, Pranc?zija ?ia laik? savo dalinius, kad apgint? nuo karo ir Franko diktat?ros pl?tros.
1993 m. Andoroje pirm? kart? sukurta konstitucija, kuria oficialiai patvirtinta jos dvivaldyst?: iki pat dabar ?alies vald?ia formaliai priklauso Urgelio vyskupams (reziduojantiems Ispanijoje) ir Pranc?zijos prezidentams. Tai - unikali, pasaulyje daugiau niekur neaptinkama sistema. XXI a. Andora atsiveria pasauliui kaip turizmo valstyb?.
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros politin? sistema
.
Valdymo forma ? parlamentin? demokratija.
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros parapijos
.
Andora suskirstyta ? 7 parapijas (
parroquia
; skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros geografija
.
Andora yra rytin?je
Pir?n? kalnyno
dalyje tarp
Ispanijos
ir
Pranc?zijos
, Madriu-Perafita-Claror sl?nyje ?sik?rusi valstyb?. Vidutinis
auk?tis vir? j?ros lygio
? 1996
m
. Auk??iausia vir?ukaln?
Coma Pedrosa
(2946 m). ?emiausia vieta ?
Riu Runer
(840 m). Andora yra tarp kaln?, i? vis? pusi? j? supa sta?ios uolos. Pranc?zijos pasienyje yra Envaliros per?ja 2400 m auk?tyje. ?emiausias Andoros ta?kas yra Runero up?je
Katalonijos
pus?je 838 m vir? j?ros lygio. 2/3 teritorijos dengia
mi?kai
. Ilgiausia ?alies up? yra
Valira
, ilgis siekia 33 km. Katalonijoje ji susilieja su
Segr?s
upe. Did?iausias
e?eras
yra
?uklaras
. Auk??iausia vir?ukaln?
Coma Pedrosa
siekia 2946 m auk?t?. Valstyb? yra ?ilto kaln? klimato zonoje: ?iem? vidutin? temperat?ra siekia -2 °C, o vasar? +24 °C.
?iaur?je ribojasi su
Pranc?zija
(56,6 km ilgio siena), o pietuose su
Ispanija
(63,7 km).
Klimatas pana?us ? aplinkini? region?, ta?iau d?l pad?ties kalnuose ?iem? i?krenta daugiau sniego, o vasaros kiek v?sesn?s.
Andorra la Vella
? auk??iausiai ?sik?rusi sostin? (1055 m vir? j?ros lygio).
Madriu-Perafita-Klaroro sl?nis
2004 m. ?trauktas ?
UNESCO paveldo s?ra??
.
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros ekonomika
.
Andora ? populiarus slidin?jimo kurortas. Turizmas sudaro 80 % viso ?alies biud?eto.
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros demografija
.
Dominuojanti religija ?
Romos katalikyb?
. Etnin? sud?tis (1998 m. duomenys):
[4]
Vyresni? nei 15 m. gyventoj? ra?tingumas ? 100 %.
Vidutin? gyvenimo trukm?
yra viena ilgiausi? pasaulyje ? 82,51 m. (moter? ? 84,84 m., vyr? ? 80,33 m.). Gyventoj? am?iaus strukt?ra (2009 m. apsk.)
[4]
:
- 0-14 met?: 15,5 %
- 15-64 met?: 72,2 %
- vir? 65 met?: 12,3 %
Oficiali kalba ?
katalon?
, bet taip pat yra paplitusios
ispan?
,
portugal?
ir
kastil?
kalbos.
[4]
Pagrindinis straipsnis ?
Andoros kult?ra
.
Andoros profilis:
?em?lapiai: