Vilniaus oro uostas

Koordinat?s : 54°38′09″?. pl. 25°17′09″r. ilg.  /  54.63575°?. pl. 25.285727°r. ilg.  / 54.63575; 25.285727
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°38′09″?. pl. 25°17′09″r. ilg.  /  54.63575°?. pl. 25.285727°r. ilg.  / 54.63575; 25.285727

Vilniaus oro uostas
IATA : VNO - ICAO : EYVI
Parametrai
Aerodromo tipas Civilinis
Operatorius AB ?Lietuvos oro uostai“ [1]
Miestas Vilnius
Auk?tis vir? j?ros lygio 197 m
Koordinat?s 54°38′03″ ?. pl. 25°17′09″ r. ilg.  /  54.63417°?. pl. 25.28583°r. ilg.  / 54.63417; 25.28583
Tinklalapis Vilnius-Airport.LT
Kilimo ir t?pimo takai
Kryptis Matmenys Danga
ilgis (m) plotis (m)
01/19 2515 50 Asfaltbetonis
Atvykimo terminalas
Atvykimo terminalo fasadas su jaun?j? aviamodeliuotoj? bareljefais (2008)
AirBaltic l?ktuvas prie laipinimo rankov?s
?FL Technics“ l?ktuv? remonto angaras
Ne ?engeno erdv?s sektorius
Prie? 2023 m. NATO vir??ni? susitikim? leid?iasi JAV prezidento l?ktuvas Air Force One ( Boeing VC-25 )

Vilniaus oro uostas  ? did?iausias Lietuvos oro uostas . ?kurtas Vilniaus pietuose ( Naujininkuose ), ~7 km nuo miesto centro .

Turi vien? kilimo ir t?pimo tak? . 2023 m. aptarnavo 4,4 mln. keleivi? [2] . Veikia ? airBaltic “, ? Ryanair “, ? Wizz Air “ orlaivi? aptarnavimo baz?s.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1932 m. rugpj??io 17 d. atidarytas oro uostas Vilnius-Kirtimai ( lenk. Wilno-Porubanek ). Kirtimai tada buvo Vilniaus priemies?iu. Mar?rutu Var?uva ? Vilnius ? Var?uva skraidyta kasdien.

1937 m. atidaryta LOT linija Budape?tas ? Krokuva ? Var?uva ? Vilnius ? Ryga ? Talinas ? Helsinkis . [3] . Nuo 1939 m. gegu??s 15 d. i? Vilniaus ? Ryg? skraidyta ne tiesiogiai, o nusileidimu Kaune . Nuo 1939 m. rugs?jo 1 d. planuota Vilniuje nebet?pti, skristi nauja trasa Budape?tas ? Krokuva ? Var?uva ? Kaunas ? Ryga ? Talinas ? Helsinkis . [4] Antrasis pasaulinis karas planus anuliavo.

Per kar? naudotas kariniams tikslams. 1944 m. liepos 17 d. atnaujino veikl? kaip civilinis oro uostas.

Po karo LOT atnaujino skryd?ius ? Vilni?. 1955 m. skraidyta ? Maskv? su nusileidimu Vilniuje. [5] 1956?1957 m. i? Maskvos ? Berlyn? buvo galima nuskristi Aeroflot ir LOT l?ktuvais, nutupiant tarpiniuose Vilniaus ir Var?uvos oro uostuose. [6]

1961?1962 m. tik LOT skraidino trasa Var?uva?Vilnius?Var?uva. [7] Pokaryje Maskv? su Praha jung? oro mar?rutas su tarpiniais nusileidimais Vilniuje ir Var?uvoje. Skryd?ius vykd? tarybin? Aeroflot ir ?ekoslovak? CSA oro bendrov?s. [8] Soviet? s?jungoje atsiradus reaktyvinei aviacijai, poreikis t?pti tarpiniuose aerouostuose (pasipildyti degal?), atkrito. I? Vilniaus l?ktuvai ?m? kilti skryd?iams tik ? sovietinius miestus.

Po nepriklausomyb?s atk?rimo [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1991 m. sukurtos Lietuvos avialinijos (v?liau flyLAL ), paveld?jusios Vilniaus ?Aeroflot“ baz?s l?ktuvus Tu-134, Jak-40, Jak-42 ir An-24 bei An-26. Jie netrukus pakeisti ? Boeing 737, Boeing 757, Saab 340, Saab 2000.

2009 m. sausio 17 d. FlyLAL veikl? nutrauk?. Vilnius neteko reguliari? skryd?i? mar?rut? ? Amsterdam?, Budape?t?, Stambul?, Madrid? ir Tbilis?. Dar FlyLAL skraidino ? Dublin?, Frankfurt?, London?, Milan? ir Pary?i?.

2004 m. savo antr?j? baz? Vilniuje atidar? Latvijos nacionalinis ve??jas AirBaltic, dalinai priklausantis SAS . AirBaltic skraidino orlaiviais Boeing 737 ir Fokker 50 bei vienu metu buvo tapusi did?iausia oro bendrove Vilniaus oro uoste.

Nuo 1992 m. Vilniaus oro uostas yra Tarptautin?s oro uost? tarybos (ACI Europe) narys, dalyvauja Europos oro uost? veikloje. Vilniaus oro uosto darbuotojai dirba ACI Europe komitetuose: Politikos, Aviacijos saugumo, Ekonomikos, Technikos. Aviacijos saugumo ir Aerodromo prie?i?ros darbuotojai mokosi ICAO regioniniame mokymo centre.

2014 m. Lietuvos oro uostai reorganizuoti, Vilniaus oro uostas tapo Lietuvos oro uost? Vilniaus filialu.

2017 m. liepos 14 d. ? rugpj??io 18 d. vykdyta kilimo ir t?pimo tako rekonstrukcija, l?ktuvai Vilniuje nesileido. Lietuvos susisiekimas u?tikrintas per kitus oro uostus ? dauguma oro linij? skryd?ius m?nesiui perk?l? ? Kaun? ir Palang?. Darbai kainavo 18 mln. eur?. [9]

2022 m. sausio 14 d. baigta 3 metus trukusi, did?iausia Vilniaus oro uosto rekonstrukcija. Pastatytas naujas ?iaurinis peronas, atnaujinti/?rengti nauji orlaivi? ried?jimo takai, pakeistos ir i?platintos dangos, ?diegti aplink? tausojantys sprendimai. [10]

Veikla, techniniai ir statistiniai duomenys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1991 m. rugs?jo 30 d. ?steigtas kaip valstyb?s ?mon? ( steig?jas  ? Susisiekimo ministerija ). U?ima 326 ha plot?, perimetras 10,54 km. Dirba <600 darbuotoj?. [11]

Aerodromui suteikta 4E kategorija. Kilimo ir t?pimo tako ilgis 2515 m, plotis 50 m (PCN83/F/D/X/T), II t?pimo kategorija, ?rengta ? Siemens “ ?iburi? signalin? sistema. Oro uostas gali aptarnauti 2000 keleivi? per valand?, iki 12000 keleivi? kasdien.

Dirba orlaivi? ant?eminio aptarnavimo ?mon?s Baltic Ground Services ir Litcargus .

Statistika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Metai Aptarnauti keleiviai Pokytis Skryd?i? skai?ius
1992 248 520
1993 230 200 ?7,4 %
1994 352 373 +53,1 %
1995 355 638 +0,9 %
1996 370 537 +4,2 %
1997 410 879 +10,9 %
1998 461 989 +12,4 % 16 711
1999 480 708 +4,1 % 18 711
2000 521 529 +8,5 % 17 277
2001 584 171 +12,0 % 18 362
2002 634 991 +8,7 % 17 124
2003 719 850 +13,4 % 18 336
2004 964 164 +33,9 % 23 665
2005 1 281 872 +33,0 % 29 193
2006 1 451 468 +13,2 % 29 347
2007 1 717 222 +18,3 % 32 840
2008 2 048 439 +19,3 % 37 839
2009 1 308 632 ?36,1 % -
2010 1 373 859 +4,98 % 26 106
2011 1 712 467 +24,65 % 27 703
2012 2 208 099 +28,94 % 29 995
2013 2 661 869 +20,55 % 32 778
2014 2 942 670 +10,55 % 37 254
2015 3 336 084 +13,37 % 39 289
2016 3 814 001 +14,33 % 41 304
2017 3 761 837 ?1,37 % 39 253
2018 4 922 949 +30,87 % 47 197
2019 5 004 921 +1,67 % 47 440
2020 1 312 468 -73.78 % 20 857
2021 1 898 991 +44.68 % 25 316
2022 3 916 000 +106 % 36 693
2023 4 400 000 +12.3 % 38 700

Baltijos valstybi? oro uost? keleivi? skai?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aptarnaut? keleivi? skai?ius (pagal metus ir oro uostus):

?alis Oro uostas 2019 2018 2017 2016 2015 2014 2013 2012 2011 2010 2009 2008
Latvijos vėliava  Latvija Rygos oro uostas 7 798 394 7 056 099 6 097 434 5 402 545 5 162 149 4 814 073 4 793 045 4 767 764 5 106 692 4 663 647 4 066 854 3 690 549
Lietuvos vėliava  Lietuva Vilniaus oro uostas 5 004 921 4 922 949 3 761 837 3 814 001 3 336 084 2 942 670 2 661 869 2 208 096 1 712 467 1 373 859 1 308 632 2 048 439
Estijos vėliava  Estija Talino oro uostas 3 267 910 3 007 644 2 648 361 2 221 615 2 166 663 2 017 291 1 958 801 2 206 791 1 913 172 1 384 831 1 346 236 1 811 536
Lietuvos vėliava  Lietuva Kauno oro uostas 1 160 591 1 011 067 1 186 074 740 448 747 284 724 314 695 509 830 268 872 618 809 732 456 698 410 165
Lietuvos vėliava  Lietuva Palangos oro uostas 338 309 316 643 297 197 232 630 145 441 132 931 127 890 128 169 111 133 102 528 104 600 101 586

Skryd?ius vykdan?ios aviakompanijos ir j? kryptys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Reguliarieji skryd?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aviakompanij? ir j? vykdom? reguliari?j? kryp?i? s?ra?as: [12]

Aviakompanija Kryptys
Aeroflot Maskva (?eremetjevo) (laikinai at?aukta)
airBaltic Amsterdamas , Berlynas , Dublinas , Hamburgas (nuo 2022 m. gegu??s 3 d.), Kijevas (Boryspilio) (laikinai at?aukta), Miunchenas , Oslas (Gardermoeno), Pary?ius (?arlio de Golio) , Ryga , Talinas

Vasaros sezonu: Dubrovnikas, Londonas (Gatviko)

Brussels Airlines Briuselis
Finnair Helsinkis
LOT Polish Airlines Var?uva (?openo) , Londonas (Si?io) [13]
Lufthansa Frankfurtas Prie Maino
Norwegian Air Shuttle Bergenas, Oslas (Gardermoeno), Stokholmas (Arlanda)
Ryanair Barselona (El Prat), Berlynas , Bilundas, Birmingemas , Br?menas, Dublinas , Eindhovenas, Frankfurtas (Hanas), Gdanskas (nuo 2022 m. gegu??s 3 d.), Lidsas/Bradfordas, Liverpulis , Londonas (Lutonas), Londonas (Stanstedas) , Malta , Milanas (Bergamo) , Niurnbergas (nuo 2022 m. gegu??s 3 d.), Oslas (Gardermoeno), Pary?ius (Bov?), Roma (?iampino) , Tel Avivas, Venecija (Trevizas), Viena
Vasaros sezonu: At?nai , Korfu
Scandinavian Airlines Kopenhaga, Stokholmas (Arlandos)
Swiss International Airlines Ciurichas
Turkish Airlines Stambulas

U?sakomieji skryd?iai: Antalija

Ukraine International Airlines Kijevas (Boryspilio) (laikinai at?aukta)
Wizz Air At?nai , Barselona (El Prat), Belfastas, Bilundas, Donkasteris ?efildas, Dortmundas, Eindhovenas, Jerevanas, Kutaisis, Kijevas (?uljan?) (laikinai at?aukta), Larnaka, Londonas (Lutonas), Lvovas (laikinai at?aukta), Milanas (Malpensa) , Nica, Oslas (Sandefjordo Torpo), Pary?ius (Bov?), Reikjavikas (Keflavikas), Stokholmas (Skavsta), Tel Avivas,
Vasaros sezonu: Santorinas, Splitas (nuo 2022 m. bir?elio 13 d.), Zakintas

Krovini? gabenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aviakompanija Kryptys
DHL Aviation Leipcigas, Ryga
Turkish Cargo Stambulas (Atatiurko), Praha

Dirbusios aviakompanijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

FlyLAL l?ktuvas Vilniaus oro uoste

Po Nepriklausomyb?s atk?rimo Vilniaus oro uoste reguliarius skryd?ius vykd? ?ios oro bendrov?s: Aer Lingus , Aerosvit Airlines , Air Ukraine , Ak Bars Aero , Austrian Airlines , Belavia , British Airways , Czech Airlines , Estonian Air , EuroLOT , FlyLAL / Lithuanian Airlines , FlySmaland , Germania , Iceland Express , Yamal Airlines , KLM Royal Dutch Airlines , Air Lituanica , SCAT Airlines , Small Planet Airlines [14] , Skyways Express , Star1 Airlines , UTair , UTair-Ukraine , Transaero , Vueling [15] , Wizz Air Ukraine , WOW air .

Terminalas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Keleivi? terminalas skirstomas ? atvykimo ir i?vykimo sales. Senasis terminalas pastatytas 1954  m.

1993  m. oro uostas buvo i?pl?stas, sen?j? terminalo pastat? sujungus su naujai pastatytu keleivi? i?vykimo terminalu.

2007  m. atidarytas modernizuotas keleivi? terminalas, atitinkantis ?engeno sutarties reikalavimus (atskirti ?engeno ir ne ?engeno ?ali? keleivi? srautai). Atnaujinto keleivi? terminalo plotas vir?ija 37 t?kst. m², ?rengtos 6 keleivi? laipinimo galerijos, naudojama moderni keleivi? registravimo ?rang?, ?kurtas prekybos kompleksas, atidarytas verslo klubas, Labai svarbi? asmen? (VIP) sal?, prie?ais keleivi? terminal? ?rengtos mokamos automobili? stov?jimo aik?tel?s.

Atvykimo sal? yra pirmajame terminalo auk?te, kuri skirstoma ? 3 sektorius. Pagrindiniu A sektoriumi naudojasi did?iausia dalis atvykstan?i? keleivi?. Jis koridoriais susisiekia su i? kair?s pus?s esan?iu sektoriumi B ir i? de?in?s pus?s esan?iu sektoriumi C. I?vykimo sal? yra antrajame terminalo auk?te, kur ?rengta 30 keleivi? registracijos viet? bei 14 i?vykimo vart?.

Avarijos ir incidentai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1959  m. gruod?io 17 d. 43-ios eskadril?s l?ktuvas Li-2 , ve??s 4 keleivius ir ma?daug tonos svorio krovin? (radijo detal?s, medikamentai ir pan.), pakilimo metu buvo nesuvaldytas ir nukrito. ?uvo l?ktuvo radistas. L?ktuvo vadas ir mechanikas buvo sunkiai su?eisti, antrasis pilotas ir ?turmanas patyr? lengvesnius su?eidimus. Keleiviai liko sveiki. Tyrimo metu nustatyta, kad pakilimas vykdytas visi?kai neteisingai, o l?ktuvo vadas Borisas Pautovas buvo alkoholikas, tuo metu tur?j?s pagirias. Nors l?ktuvas dar pradin?je kilimo stadijoje trenk?si ? ?em? kairiuoju ratu, l?ktuvo vadas toliau band? kilti, kol l?ktuvas t??k?si ? ?em? ma?daug u? pusantro kilometro nuo aerodromo. Informacijos apie gyventoj? aukas n?ra. [16]

SAS l?ktuvas Dash-8-400 po avarinio nusileidimo Vilniaus oro uoste

2007  m. rugs?jo 12 d. Skandinavijos avialinij? l?ktuvas Bombardier Dash 8 Q400 , reiso numeris 2748, pakilo i? Kopenhagos oro uosto skryd?iui ? Palang? . L?ktuvu skrido 48 keleiviai ir 4 ?gulos nariai. L?ktuvui prad?jus leistis Palangos oro uoste , pilotai pasteb?jo, kad neu?sifiksavo de?in?s pus?s va?iuokl?s ratas. Ma?daug valand? sukus ratus vir? Palangos oro uosto ir pasikonsultavus su bendrov?s vadovybe Kopenhagoje bei Vilniaus oro uostu, priimtas sprendimas leistis sostin?je, nes ?ia platesni nusileidimo takai ir stipresn?s gelb?jimo tarnyb? paj?gos. Nusileid?s l?ktuvas Vilniaus oro uoste virto ant de?iniojo sparno ir sustojo pasisuk?s 90 laipsni? kampu. Niekas i? 48 keleivi? ir 4 ?gulos nari? rim?iau nenukent?jo, jie buvo evakuoti per avarinius i??jimus . Medik? pagalbos prireik? tik stiuardui.

2023 m. bir?elio 21 d. ried?damas ? pakilimo tak? Vilniaus oro uoste ? Brussels Airlines “ kompanijos orlaivis pamet? rat?. D?l ?io incidento oro uosto kilimo-t?pimo takas buvo u?darytas iki tos pa?ios dienos 20 val. [17]

2024 m. vasario 3 d. leisdamasis nuo nusileidimo tako nuslydo ?Avion Express“ keleivinis l?ktuvas, atskrid?s i? Milano . ?gula bei keleiviai nenukent?jo ir orlaivis savo eiga nuried?jo ? stov?jimo aik?tel? perone, kur keleiviai buvo i?laipinti. D?l ?io ?vyko kelioms valandoms buvo u?darytas oro uosto kilimo-t?pimo takas. [18]

Susisiekimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vilniaus oro uosto gele?inkelio stotis

Vie?asis transportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vilniaus oro uost? ir miesto centr? jungia keturi tiesioginiai savivaldyb?s ?mon?s ?Susisiekimo paslaugos“ transporto mar?rutai:

  • 3 G mar?rutas: Oro uostas ? Centras ? Ukmerg?s g.  ? Fabijoni?k?s (Greitasis mar?rutas ? stoja ne visose stotel?se)
  • 1 mar?rutas: Oro uostas ? Kauno g. ? Stotis
  • 2 mar?rutas: Oro uostas ? Viking? g. ? Stotis
  • 4 mar?rutas: Kirtimai ? Oro uostas (Rod?nios kelio st.) ? Stotis (Rodi?nios kelio st. yra prie oro uosto vie?bu?io, 5 minut?s kelio p?s?iomis)
  • 88 mar?rutas: Oro uostas ? Centras ? Senamiestis  ? Europos aik?t? (taip pat va?iuoja naktimis kaip 88N)

Priva?i? ve??j? mar?rutai:

Traukiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Vilniaus oro uosto gele?inkelio stotis .

2008 m. bir?elio m?nes? buvo prad?ta statyti Vilniaus oro uosto gele?inkelio stotis , o 2008 m. spal? buvo oficialiai atidaryta gele?inkelio jungtis tarp Vilniaus oro uosto ir Vilniaus centrin?s gele?inkelio stoties. Atstumas nuo oro uosto iki Vilniaus centrin?s gele?inkelio stoties yra 4,3 km, tod?l keleiviams kelion? trunka ne ilgiau kaip 7 minutes. Traukiniai kursuoja kasdien.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Vilniaus oro uostas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ https://www.vz.lt/transportas-logistika/2023/09/01/lietuvos-oro-uostai-is-vi-virto-ab
  2. ↑ Pernai augo Lietuvos oro uost? aviacijos srautai ? aptarnauta daugiau nei 6 mln. keleivi?
  3. ↑ Deutsche Lufthansa skryd?i? schema 1955 m.
  4. ↑ LOT skryd?i? schema 1939 m.
  5. ↑ LOT skryd?i? schema 1955 m.
  6. ↑ Aeroflot skryd?i? tvarkara?tis 1956-57 m.
  7. ↑ Aeroflot skryd?i? tvarkara?tis 1961-62 m.
  8. ↑ Aeroflot skryd?i? tvarkara?tis 1956-57 m.
  9. ↑ Vilniaus oro uoste po rekonstrukcijos nusileido pirmasis keleivinis l?ktuvas
  10. ↑ Aerodromo rekonstrukcija Archyvuota kopija 2021-11-25 i? Wayback Machine projekto.
  11. ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/tarptautinis_vilniaus_oro_uostas/
  12. ↑ 2017-2018 m. ?iemos sezono skryd?i? tvarkara?tis Archyvuota kopija 2018-02-01 i? Wayback Machine projekto.
  13. ↑ https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/04/30/lot-pradeda-verslo-skrydzius-i-londono-siti
  14. ↑ http://smallplanet.aero
  15. ↑ Li?dna ?inia turistams: ispanai at?aukia skryd?ius i? Vilniaus Archyvuota kopija 2018-02-02 i? Wayback Machine projekto.
  16. ↑ http://rokiskis.popo.lt/2013/05/22/pabiros-apie-sovietmecio-katastrofas-lietuvoje/#comments Katastrofos ir ?vykiai 1959 m.
  17. ↑ Incidentas Vilniaus oro uoste: prie? kilim? l?ktuvas pamet? rat?
  18. ↑ Vilniaus oro uoste nuo nusileidimo tako nuslydo keleivinis l?ktuvas, u?daromas oro uostas
  19. ↑ FLYBUS
  20. ↑ TOKS
  21. ↑ ECOLINES
  22. ↑ OLLEX
?   ?   A   ?   R
Lietuvos tarptautiniai oro uostai
Flag of Lithuania
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vilniaus_oro_uostas&oldid=7178922 "