L?ktuvas  ? sunkesnis u? or? orlaivis , turintis varikl? ir keliamas sparn? . L?ktuvams priskiriami ? viensparnis l?ktuvas , dvisparnis l?ktuvas (biplanas), trisparnis l?ktuvas (triplanas). Retais atvejais pasitaiko specifini? konstrukcij?, toki? kaip skrendantis sparnas ar sparn? neturintis skrendantis k?nas .

L?ktuvas, skirtas keleiviams gabenti, vadinamas oro laineriu arba keleiviniu l?ktuvu. Kariniai ir civiliniai l?ktuvai gali b?ti ?vairios paskirties: keleiviniai, krovininiai , mokomieji, specialiosios paskirties (naudojami stichini? nelaimi? atveju, gaisrams gesinti, ligoniams ar su?eistiesiems gabenti, geologin?s ?valgybos ). Civiliniai l?ktuvai gali b?ti sportiniai, ?em?s ?kio, eksperimentiniai.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmieji bandymai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?mon?s nuo senov?s dom?josi skraidymu, tai matoma ir senov?s graik? mite apie Dedal? ir Ikar? . Pasakose, kurios remiasi ne mokslu, o tik?jimu antgamtin?mis galiomis, skraidoma su kilimais, ?luotomis. Vienas pirm?j? ra?ytini? ?altini?, bei br??iniai, transporto priemon?s kuri primin? l?ktuvus, buvo XV a. am?iuje gyvenusio Leonardo da Vinci darbuose.

Anglas George Cayley yra laikomas modernaus l?ktuvo k?r?ju. Jis pirmasis atrado keturi? j?g? ( svorio , traukos , keliamosios j?gos bei pasiprie?inimo ) svarb? orlaiviui bei 1799  m. suk?r? l?ktuvo koncepcij?. ^[1]

1903  m. gruod?io 17 d. broliai Raitai atliko pirm?j? skryd? sunkesniu u? or? aparatu. L?ktuvas per 12 sekund?i? nuskrido 37 metrus. ^[2] Henri Fabre 1910  m. Pranc?zijoje , Martigo mieste, i?band? pirm?j? hidroplan? (l?ktuv?, kylant? nuo vandens), kuris nuskrido ma?daug pus? kilometro. ^[3]

Per 1911 ? 1912  m. Italijos-Turkijos kar? italai pirm? kart? panaudojo l?ktuvus kariniams tikslams. Pirmas bombardavimas ?vyko 1911 m. lapkri?io 1 d., kai buvo numestos keturios 1,5 kg mas?s bombos dabartin?s Libijos teritorijoje. ^[4] Nuo tada l?ktuvai prad?ti naudoti karo tikslams.

Pirmasis pasaulinis karas ir tarpukaris [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmasis pasaulinis karas paskatino visos aviacijos tobul?jim?. L?ktuvai prad?ti naudoti ir aktyviems kariniams veiksmams, bombardavimai nebevyko tiesiog m?tant granatas, prad?tos kurti aviacin?s bombos . 1915  m. sukurtas pirmasis sinchronizuotas su propelerio sukimusi ginklas.

1919  m. bir?el? ?vyko pirmasis skrydis be sustojimo per Atlanto vandenyn? . J? atliko brit? lak?nai John Alcock ir Arthur Whitten Brown ^[5] . Modifikuotu Vickers Vimy dvimotoriu l?ktuvu bir?elio 14 d. jie i? Niufaundlando salos pakilo skristi per Atlant?, po nepilnos paros nusileido netoli Golv?jaus Airijoje . Nusileidimo metu l?ktuvas sudu?o, bet lak?nai nebuvo su?eisti.

Nuo Antrojo pasaulinio karo iki XXI a. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1939  m. buvo sukurtas pirmasis reaktyvinis l?ktuvas ? vokie?i? Heinkel He 178 ^[6] .

1947  m. spalio 14 d. JAV i?band? Bell X-1 reaktyvin? naikintuv?, kuris pirmasis vir?ijo garso greit? , skrid?s 1127 km/h grei?iu 13 km auk?tyje. ^[7]

1952  m. prad?jo skraidyti brit? De Havilland Comet , pirmasis reaktyvinis keleivinis l?ktuvas. ^[8]

1958  m. pristatytas pirmasis komerci?kai s?kmingas keleivinis reaktyvinis l?ktuvas Boeing 707 . Modelio gamyba vyko net 21-erius metus, iki 1979  m., pagaminta 1010 toki? l?ktuv?. Skirtingos versijos gal?jo gabenti nuo 140 iki 219 keleivi?. L?ktuv? ? or? k?l? 4 reaktyviniai varikliai. ^[9]

1968 ? 1969  m. pristatyti pirmieji keleiviniai vir?garsiniai l?ktuvai Concorde ir TU-144 . Populiarumo nesulaukus? TU-144 a?tunto de?imtme?io pabaigoje nustota eksploatuoti, o 2000 m. sudu?us Concorde, ?is patyr? nuosmuk?, jo eksploatacija tapo per brangi ir 2003  m. oficialiai nuspr?sta Concorde nebenaudoti skryd?iams. ^[10]

1988  m. pastatytas did?iausias pasaulyje krovininis l?ktuvas AN-225 . ?is ?e?i? varikli? l?ktuvas buvo skirtas i?kelti kosmines raketas, v?liau l?ktuvas buvo modifikuotas bei pritaikytas kroviniams gabenti. Vienu metu AN-225 gali gabenti daugiau nei 200 ton? krovini?. ^[11] 2022 m. Antonovo oro uosto m??io metu ?is l?ktuvas buvo ?iame oro uoste. Vienas variklis buvo i?ardytas, tod?l laiku pakilti nesp?ta, nors ir buvo paliepta. Liepsna angare pirm?kart pasteb?ta 2022 m. vasario 27 d. 11:13 val. ir patvirtinta NASA , daugelio palydov? duomenimis. L?ktuvas buvo sunaikintas. ^{[12] [13]}

2005  m. pirm?j? bandom?j? skryd? atliko Airbus A380 l?ktuvas ? did?iausias iki ?iol pagamintas keleivinis l?ktuvas. ^[14] 2021 m. gruod?io 18 d. paskutinis Airbus A380 buvo perduotas ? Emirates Airlines “ kompanijai. ^[15]

Skryd?io principai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Keliamoji j?ga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

L?ktuvo variklis veikdamas sukuria traukos j?g? , d?l kurios l?ktuvas juda oro at?vilgiu. Esant ?iam jud?jimui pakilti nuo ?em?s l?ktuvui leid?ia sparnai . Vis? l?ktuv? sparnai yra palyginus lankst?s, ir kai kuri? l?ktuv? jie gali keisti savo pad?t?, ta?iau sparn? judesiai l?ktuve nenaudojami sukurti keliamajai j?gai . Pastaroji atsiranda d?l sparnus aptekan?io oro (?r. Bernulio d?snis ).

Simetrinio profilio sparnai sukuria keliam?j? j?g? tik esant teigiamam atakos kampui , t. y. kampui tarp sparno profilio stygos bei oro srauto. Asimetriniai sparnai gali sukurti keliam?j? j?g?, kai atakos kampas yra 0° ar netgi neigiamas. Keliamoji j?ga yra neatsiejama nuo pasiprie?inimo , abi j?gos visada veikia sparn?.

Sparn? tvirtinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nors daugumos l?ktuv? sparnai ?tvirtinti nejudamai, ta?iau yra l?ktuv?, kurie gali suglausti sparnus, kad nut?pus juos b?t? lengviau saugoti ar transportuoti (tai b?dinga laivuose bazuojamiems l?ktuvams). Dar ma?iau l?ktuv? (daugiausia kovini?) gali keisti sparn? pad?t? skrisdami, parinkdami optimali? skridimo s?lygoms sparno geometrij? . Yra taip pat pavieniai koviniai modeliai, galintys keisti sparno tvirtinimo kamp?.

L?ktuvo valdumas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

L?ktuvas kei?ia viet? erdv?je vair? pagalba sukdamasis aplink tris a?is: skersin?, i?ilgin? ir vertikali?j?.

L?ktuv? tipai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Propeleriniai

B?tent su propeleriu, suteikian?iu varom?j? j?g?, prasid?jo l?ktuv? aviacijos istorija. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, bei Kor?jos karo prad?ios jie dominavo aviacijoje. V?liau juos keit? modernesni bei greitesni l?ktuvai, ta?iau ?i r??is nei?nyko. Gal ji ir dingo i? karin?s technikos rikiuot?s, bet ir toliau yra naudojami civilin?je aviacijoje, da?niausiai kaip ma?ieji l?ktuvai. Sraigto sukuriamos nedidel?s j?gos pilnai u?tenka pakelti nedidel? l?ktuv?l?, pavyzd?iui, Cessna . Taip pat ?io tipo l?ktuvai vertinami akrobatiniame skraidyme.

Atskira r??is, galingesni l?ktuvai ? turbosraigtiniai l?ktuvai. ?io tipo varikliai turi turbinas. Jie seniau buvo naudojami artimiems skryd?iams skirtiems l?ktuvams, bet pama?u toki? jau atsisakoma. Kita naudojimo paskirtis yra krovininiai l?ktuvai, ?ymiausi Lockheed C-130 Hercules , An-12 . ?iuo metu Lietuva naudoja 3 C-27J Spartan l?ktuvus.

Reaktyviniai

?io tipo l?ktuvus skraidina reaktyviniai varikliai . Jie daug galingesni negu st?mokliniai, leid?ia i?judinti didesnius svorius, bei sukuria didesn? greit?, ta?iau visa tai atsiliepia ir kuro s?naudoms. Prad?ti kurti 1939 m. Vokietijoje kaip naikintuv? varikliai, ta?iau labiausiai i?tobulinti jau po karo. De Havilland Comet buvo pirmuoju ne kariniu l?ktuvu, naudoan?iu reaktyvinius variklius. V?liau juo pasek? visos kompanijos besispecializuojan?ios ?ioje srityje: Boeing , Airbus , Douglas , Ilyushin . ?io tipo l?ktuvai gali skristi iki 900 km/h grei?iu. Su dideliais degal? bakais nuskrendamas atstumas gali siekti iki 18 000 km.

Vir?garsiniai

Tai itin didel?s galios varikliais apr?pinti orlaiviai, da?niausiai kariniai naikintuvai, bombone?iai arba keleiviniai l?ktuvai, pvz., Concorde . J? varikliai leid?ia vir?yti garso greit?. Ta?iau j? i?laikymas labai brangus ir reikalauja kruop?taus taisymo: b?tent d?l to buvo nutraukti Concorde skryd?iai, bei neatsiranda nauj? l?ktuv?, kurie ?enkliai pagreitint? tolimas keliones. Dar vienas trukdis ? itin didelis j? skleid?iamas garsas, tad vir? gyvenam? vietovi? jiems draud?iama skristi visu grei?iu. Karin?je aviacijoje ?ie varikliai pla?iai paplit? ir nepana?u, jog artimiausiu metu j? bus atsisakyta. Naujausi 5 kartos naikintuvai, pvz., F-22 Raptor , jau nebesivaiko didesnio grei?io, kas buvo siekiama senesn?s kartos naikintuvuose, ta?iau jiems vis dar b?tinas didesnis nei garso greitis. Jiems svarbiausias u?davinys ? u?valdyti ir kontroliuoti oro erdv? karo veiksm? teatre.

Raketiniai

Pirmasis tokio tipo l?ktuvas, Me 163 Komet , buvo i?bandytas 1944 metais. Tai l?ktuvai ? raketos, leid?iantys i?vystyti itin didelius grei?ius. Savo laiku ?ie l?ktuvai mu?? rekordus: b?tent tokio tipo l?ktuvas pirmasis sugeb?jo skristi grei?iau u? gars?. Taip pat j? sparnai nejudantys. Daugiausiai bandym? su raketiniais varikliais l?ktuvuose buvo atliekama XX a. 6?7 de?imtmetyje: JAV sukurti aparatai Bell X-1 , North American X-15 , ta?iau per vis? tarnybos laikotarp? jie jokiose kovin?se operacijose nedalyvavo.

?iuo metu, ?? varikli? tip? bando gaivinti kompanija Virgin Galactic , sukurdama l?ktuv?-erdv?laiv? SpaceShipOne . Juo siekiama gabenti ?mones ? kosmos?. Jau i?bandytas l?ktuvas pasiek? nauj? auk??io rekord? ? pakilo iki 111 996 m auk??io. Iki tol ?is rekordas priklaus? XX a. 7 de?imtme?io l?ktuvui X-15. ^[16]

?Kv?puojantis“ reaktyvinio tipo

Angli?kai vadinami Ramjet. I?skirtiniai varikliai, kuriuose n?ra greitai judan?i? dali?, sugeba suspausti or?, i?purk?ti kur?, u?degti t? mi?in? ir sukurti didel? j?g?. Efektyviai veikia skrisdami 3 mach? grei?iu, ta?iau savo laiku sukurti varikliai sugeb?jo ?b?g?ti l?ktuv? iki 6 mach?. ?ymiausias tokio tipo l?ktuvas ? Lockheed D-21 .

Kelionini? l?ktuv? saugumas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jei skryd?io rizika yra matuojama mir?i? skai?iumi keleivio nukeliautam kilometrui, kelion? l?ktuvu yra ma?daug 10 kart? saugesn? nei automobiliu ar traukiniu , ta?iau matuojant pagal mir?i? skai?i?, tenkant? vienai kelionei, oro transportas yra viena nesaugiausi? transporto r??i?. ^[17] Be to, yra didelis skirtumas tarp oro laineri? ir ma?? priva?i? l?ktuv?: mir?i? vienam kilometrui skai?ius ma?iems l?ktuvams yra 8,3 karto didesnis. ^[18]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]