Vikisritis : Fizika

Fizikos vikisritis

Stilizuotas ličio atomo modelis
Stilizuotas li?io atomo modelis

Fizika (graiki?kai φυσικ?? ( physikos ): nat?ralus , φ?σι? ( physis ): gamta ) ? gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, nuo sub-mikroskopini? daleli?, i? kuri? sudarytos visos ?prastin?s med?iagos ( daleli? fizika ), iki visos materialios Visatos elgesio ( kosmologija ).

Fizika yra artimai susijusi su matematika . Fizikos teorijos prakti?kai visuomet apra?omos matematikos lygtimis. Paprastai matematinis fizikos modelis yra sud?tingesnis nei kitus gamtos mokslus apra?antis matematinis modelis. Esminis skirtumas tarp fizikos ir matematikos yra tas, kad fizikos tyrim? objektas yra materialus pasaulis, kai tuo tarpu matematika tiria abstrak?ius d?snius, nepriklausomai nuo to ar jie turi prasm? materialiam pasaulyje. Ta?iau skirtumas n?ra visuomet ai?kus. Didel? tyrim? dalis yra tarpin?, vadinama matematine fizika , kuri tiria matematin? fizikini? teorij? strukt?r?.

Rinktinis straipsnis

Elektronas ( e ) ? stabili elementarioji dalel? , turinti neigiam? kr?v? . Elektronai sudaro vis? atom? apvalkalus, supan?ius branduol? . Atrastas 1897 m., pavadinimas ?elektronas“ kil?s i? graik? kalbos ir rei?kia ?gintaras“ .

XIX a. pabaigoje daugelis fizik? postulavo, kad elektros srov? gali b?ti sudaryta i? diskre?i? element?, kurie buvo vadinami ?vairiais pavadinimais, tarp j? ir elektronais. Kad elektronas yra subatomin? dalel? 1897 m. tyrin?damas katodini? spinduli? kolbas atrado J.J. Thomson . Katodini? spinduli? kolba yra hermeti?kai u?darytas stiklinis cilindras , kuriame yra ?taisyti du elektrodai atskirti vakuumu . Prie elektrod? prijungus ?tamp?, yra generuojami katodiniai spinduliai. Eksperimentuodamas Thomson atrado, kad neigiamas kr?vis negal?jo b?ti atskirtas nuo spinduli? (panaudojant magnetin? lauk?), ir kad spinduli? kryptis gal?jo b?ti kei?iama elektriniu lauku. Jis padar? i?vad?, kad ?ie spinduliai buvo ne bangos, bet srautas neigiamo kr?vio daleli?, kurias jis pavadino ?korpuskul?mis“. Jis i?matavo, kad j? mas?s ir kr?vio santykis buvo daugiau nei t?kstant? kartu ma?esnis nei vandenilio jon?, vadinasi, ?korpuskul?s“ buvo arba labai didelio kr?vio, arba labai ma?os mas?s. V?lesni kit? mokslinink? atlikti eksperimentai patvirtino pastar?j? i?vad?. 1909 m. Robert Millikan i?matavo elektrono kr?v?.

Fizikas

Nilsas Boras
Nilsas Boras

Nilsas Boras ( Niels Bohr , 1885 m. spalio 7 d. ? 1962 m. lapkri?io 18 d.) ? dan? fizikas, daug prisid?j?s prie kvantin?s mechanikos teorijos vystymo.

Nilso Boro ?na?as fizikos srityje:

  • Boro atomo modelis
  • Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis; L=nħ.
  • Teorija, kad elektronai keliauja diskretin?mis orbitomis aplink branduol?, elemento chemin?s savyb?s labai priklauso nuo elektron? skai?iaus kiekvienoje orbitoje.
  • Id?ja, kad elektronas gal?t? kristi i? auk?tesn?s energijos orbitos ? ?emesn?s energijos orbit? i?spinduliuodamas foton? (?viesos kvant?). Tai tapo kvantin?s teorijos pagrindu.
  • Daug dirbo, interpretuodamas kvantin? teorij?.
  • Papildomumo principas: daleli? pad?ties ir grei?io s?vokos papildo viena kit? ir gali b?ti taikomos tik apibr??tame eksperimentiniame kontekste.

Rinktin? iliustracija

Vaivoryk?t? yra optinis ir meteorologinis rei?kinys, kai Saulei ap?vietus atmosferoje esan?ius vandens la?elius, danguje atsiranda i?tisin? regimojo spektro juosta. Vaivoryk?t?s forma ? spalvotas lankas su raudona spalva i?orin?je lanko pus?je ir violetine vidin?je lanko dalyje. Dvigubos vaivoryk?t?s atveju ( iliustr. ) matomas antras, ne toks ry?kus lankas, kurio spalv? linijos i?sid?s?iusios atvirk?tine tvarka.

Ar ?inote, kad…

Fizikos sritys

Med?iagos fizika

Medžiagos fizika Med?iagos fizika

Lydinys  ? Korozija  ? Kristalografija  ? Deformacija  ? Faz?s diagrama  ? Elastingumas  ? Kietumas  ? Gr?dinimas  ? Kaitinimas  ? Agregatin? b?sena  ? Feroelektra  ? Feromagnetizmas  ? Izoliacija  ? Med?iaga  ? Med?iaga  ? Metalas  ? Jungo modulis  ? Polimeras  ? Fononas  ? Pjezoelektrinis efektas  ? Kvazikristalas  ? Puslaidininkis  ? Superlaidininkas  ? Tribologija  ? Stiklas  ?

Termodinamika Termodinamika

Kalorimetras  ? ?iluminis talpumas  ? Karno ciklas  ? Entropija  ? B?senos lygtis  ? B?sen? funkcijos  ? Idealios dujos  ? Negr??tamas procesas  ? Loi de Joule-Thomson  ? Termodinamikos d?sniai  ? Fizikin? statistika  ? Maksvelo ir Bolcmano statistika  ? Temperat?ra  ? Molekulin? kinetin? teorija  ? Fazinis virsmas  ? B?senos kitimas  ?

Atomas Atomo fizika

Atomas  ? Vandenilis  ? Boz?-Ein?teino kondensatas  ? Elektron? konfig?racija  ? Elektron? apvalkalas  ? Aufbau principas  ? Fermioninis kondensatas  ? HOMO/LUMO  ? Kvantinis skai?ius  ? Atominis skai?ius  ? Spektrin?s linijos  ? Elektroninio ry?io strukt?ra  ?

Branduolio fizika Branduolio fizika

Branduolys  ? Neutronas  ? Protonas  ? Atominis skai?ius  ? Izotopas  ? Izotop? lentel?  ? Pus?jimo trukm?  ? Radioaktyvumas  ? α  ? β ir γ  ? Apsauga  ? Terapija  ? Datavimas  ? Branduolin? energija  ? Branduolin? reakcija  ? Branduolio dalijimasis  ? Branduoli? s?laja  ?

Tarpdisciplinin? fizika

Astrofizika Astrofizika

Didysis sprogimas  ? Van Aleno radiacinis ?iedas  ? Kosmologija  ? ?vaig?d?i? evoliucija  ? Reliktinis spinduliavimas  ? Gravitacinis l??is  ? ?andrasekaro riba  ? ?vaig?d?dara  ? Nukleosintez?  ? Juodoji skyl?  ? Saul?s v?jas  ?

Biofizika Biofizika

Bionika  ? Biofotonika  ? Molekulinis variklis  ?

Geofizika Geofizika

Seismologija  ? Giromagnetizmas  ? Magnetosfera  ? Vidaus geofizika  ? ?em?s magnetinis laukas  ? Okeanografija  ?

Chimie physique Fizikin? chemija

Chemin? kinetika  ? Elektrochemija  ? Cheminis ry?ys  ? Branduolini? magnetinis rezonansas  ? Spektroskopija  ? Termochemija  ?

Nanotechnologija Nanotechnologija

Autosusirinkimas  ? Mikroelektronika  ? Minatec  ? Nanomed?iagos  ?

Optinė elektronika Optin? elektronika

Optin? elektronika  ? Optronika  ? Elektrooptinis efektas  ? Elektronika  ? Optika  ? Daleli? kr?vi? optika  ? ?viesolaidis  ?

Elektronika Elektronika

Elektroninis filtras  ? Elektronin? lempa  ? Elektronikos simboliai  ? Elektroninis stiprintuvas  ? Analogin? elektronika  ? Mikroelektronika  ? Skaitmenin? elektronika  ?

?rankiai ir s?vokos

Pagrindinės sąvokos Pagrindin?s s?vokos

Dimensij? analiz?  ? Laukas  ? Fundamentalios fizikos konstantos  ? Energija  ? Erdv?  ? Materija  ? Matavimo vienetas  ? Simetrija  ? Laikas  ? Vienetas  ?

Matematiniai metodai

Spektrin? analiz?  ? Vektorinis skai?iavimas  ? Reliatyvistiniai skai?iavimai  ? Nepilnos diferencialin?s lygtys  ? Diferencialin? lygtis  ? Matrica  ? Groupe de Lie  ? Bendrosios reliatyvumo teorijos matematika  ? Konvoliucija  ? Koordina?i? sistema  ? Tenzorius  ? Furj? transformacija  ?


Bang? fizika

Optika Optika

Spalva  ? Difrakcija  ? Bangos-dalel?s dualumas  ? Interferencija  ? Lazeris  ? L??imo d?snis  ? ?viesa  ? Geometrin? optika  ? Impulso optika  ? Optronika  ? Fotonas  ? Prizm?  ? L??imas  ? Atspindys  ?

Elektromagnetizmas Elektromagnetizmas

Magnetas  ? Magnetinis laukas  ? Elektrostatika  ? Maksvelo lygtys  ? Elektromagnetin? j?ga  ? Bangolaidis  ? Elektromagnetin? indukcija  ? Mil?ini?kas magnetorezistorius  ? Elektromagnetin? banga  ? Fotonas  ? Radijas  ?

Akustika Akustika

Garsas  ? Doplerio efektas  ? Pagrindinis da?nis  ? Harmonika  ? Aidas  ? Da?ni? spektras  ? Harmonik? spektras  ? I?sibarstymas  ? Garso greitis  ?

Teorin? fizika

Kvantinė fizika Kvantin? fizika

?riodingerio kat?  ? ?riodingerio lygtis  ? Jungo eksperimentas  ? Kelio integralas  ? Hamiltono mechanika  ? Bra-ket notacija  ? Operatoriai  ? Dalel? d???je  ? Paulio draudimo principas  ? Sukinys  ? Kvantin? teleportacija  ? Trikdymo teorija  ?

Dalelių fizika Daleli? fizika

Daleli? greitintuvas  ? Bozonas  ? Higso bozonas  ? Kvantin? elektrodinamika  ? Elektronas  ? Fermionas  ? Gliuonas  ? Standartinis modelis  ? Neutrinas  ? Elementarioji dalel?  ? Fotonas  ? Kvarkas  ? Kvantin? lauko teorija  ? barioninis skai?ius  ? leptoninis skai?ius  ?

Reliatyvumas Reliatyvumas

E=mc2  ? Maikelsono-Morlio eksperimentas  ? Erdv?laikis  ? Gravitacija  ? Gravitacin?s bangos  ? Dvyni? paradoksas  ? Kop??i? paradoksas  ? Lygiaverti?kumo principas  ? Bendroji reliatyvumo teorija ir Specialioji reliatyvumo teorija  ? Pasaulio linija  ? Vienalaiki?kumo reliatyvumas  ? ?viesos greitis  ? ?viesos riba  ?

Unification Bendroji suvienytoji teorija

Elektromagnetizmas  ? Gravitacija  ? Ciklin? kvantin? gravitacija  ? Fundamentalioji s?veika  ? Silpnoji s?veika ir Stiprioji s?veika  ? Supersimetrija  ? Styg? teorija ir Superstyg? teorija  ? M teorija  ? Styga  ? Calabi-Yau vamzdynas  ? Brana  ?

Physique statistique Statistin? fizika

?tempimas - i?tempimas  ? Padalijimo funkcija  ? Bolcmano formul?  ? Grupi? renormalizacija  ? Brauno jud?jimas  ? Bose-Ein?teino statistika  ? Fermi-Dirako statistika  ? B?senos kitimas  ?

Mechanika

Niutono mechanika Niutono mechanika

Kinematika  ? Dinamika  ? Kinetin? energija ir Potencin? energija  ? Mechaninis darbas  ? J?ga  ? Momentas  ? J?gos momentas  ? Niutono d?sniai  ? Mas?  ? Harmoninis osciliatorius  ? Frenet?Serret formul?s  ? Statika  ? Greitis  ?

Skysčių mechanika Skys?i? mechanika

Skys?i? dinamika  ? Vide  ? Puazeilio ir Hagenso d?snis ir Laminarinis tek?jimas  ? Venturi efektas  ? Navier-Stokso lygtys  ? Nesp?dus skystis  ? Hidrostatika  ? Hidrodinamika  ? Reinoldso skai?ius  ? Archimedo d?snis  ? Sl?gis  ? Bernulio d?snis  ? Klampumas  ?


Susijusios vikisritys

Astronomija Matematika Technika