Rinktinis straipsnis
Elektronas
(
e
−
) ? stabili
elementarioji dalel?
, turinti neigiam?
kr?v?
. Elektronai sudaro vis?
atom?
apvalkalus, supan?ius
branduol?
. Atrastas
1897
m., pavadinimas
?elektronas“
kil?s i?
graik? kalbos
ir rei?kia
?gintaras“
.
XIX a. pabaigoje daugelis fizik? postulavo, kad
elektros srov?
gali b?ti sudaryta i? diskre?i? element?, kurie buvo vadinami ?vairiais pavadinimais, tarp j? ir elektronais. Kad elektronas yra
subatomin? dalel?
1897
m. tyrin?damas katodini? spinduli? kolbas atrado
J.J. Thomson
.
Katodini? spinduli? kolba
yra hermeti?kai u?darytas stiklinis
cilindras
, kuriame yra ?taisyti du elektrodai atskirti
vakuumu
. Prie elektrod? prijungus ?tamp?, yra generuojami katodiniai spinduliai. Eksperimentuodamas Thomson atrado, kad neigiamas kr?vis negal?jo b?ti atskirtas nuo spinduli? (panaudojant magnetin? lauk?), ir kad spinduli? kryptis gal?jo b?ti kei?iama elektriniu lauku. Jis padar? i?vad?, kad ?ie spinduliai buvo ne bangos, bet srautas neigiamo kr?vio daleli?, kurias jis pavadino ?korpuskul?mis“. Jis i?matavo, kad j? mas?s ir kr?vio santykis buvo daugiau nei t?kstant? kartu ma?esnis nei vandenilio jon?, vadinasi, ?korpuskul?s“ buvo arba labai didelio kr?vio, arba labai ma?os mas?s. V?lesni kit? mokslinink? atlikti eksperimentai patvirtino pastar?j? i?vad?.
1909
m.
Robert Millikan
i?matavo elektrono kr?v?.
Fizikas
Nilsas Boras
(
Niels Bohr
, 1885 m. spalio 7 d. ? 1962 m. lapkri?io 18 d.) ?
dan?
fizikas, daug prisid?j?s prie
kvantin?s mechanikos
teorijos vystymo.
Nilso Boro ?na?as fizikos srityje:
- Boro atomo modelis
- Elektrono orbitalinis kampinis momentas yra kvantinis dydis; L=nħ.
- Teorija, kad
elektronai
keliauja diskretin?mis orbitomis aplink branduol?, elemento chemin?s savyb?s labai priklauso nuo elektron? skai?iaus kiekvienoje orbitoje.
- Id?ja, kad elektronas gal?t? kristi i? auk?tesn?s energijos orbitos ? ?emesn?s energijos orbit? i?spinduliuodamas
foton?
(?viesos kvant?). Tai tapo kvantin?s teorijos pagrindu.
- Daug dirbo, interpretuodamas kvantin? teorij?.
- Papildomumo principas: daleli? pad?ties ir grei?io s?vokos papildo viena kit? ir gali b?ti taikomos tik apibr??tame eksperimentiniame kontekste.