Rembrantas

Keisti nuorodas
Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rembrantas
Rembrantas, 1660 m. autoportretas
Gim? 1606 m. liepos 15 d.
Leidene
Mir? 1669 m. spalio 4 d. (63 metai)
Amsterdame
Sutuoktinis (-?) Saskija van Eilenburg
Veikla oland? tapytojas, grafikas .
Vikiteka Rembrantas
Rembranto ? Danaja “ ( 1636 , Ermita?as , Sankt Peterburgas )

Rembrantas (piln. Rembrantas Harmensas van Reinas , oland. Rembrandt Harmenszoon van Rijn ; 1606 m. liepos 15 d. Leidene ? 1669 m. spalio 4 d. Amsterdame ) ? XVII a. oland? tapytojas, grafikas , pie??jas. [1] Vienas ?ymiausi? pasaulio dailinink?.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rembrantas Harmensas van Reinas gim? 1606 met? liepos 15 dien? Leidene , mal?nininko Harmen Gerritsz van Rijn ir kep?jo dukters Neeltgen van Zuytbrouck ?eimoje. ?eima tur?jo pus? nuosavyb?s teisi? ? mal?n? De Rijn prie Leideno. Rembrantas buvo ?e?tas vaikas ?eimoje ir jauniausias i? s?n?. Rembrantas, b?damas jauniausiu s?numi, netur?jo teis?s ? paveld?jim?, ir t?vai siek? j? i?mokslinti. Rembrantas mok?si Leideno lotyn? mokykloje. 1620 m. gegu??s 20 dien? b?simasis dailininkas buvo registruotas Leideno universitete, bet jame mok?si trumpai, tikriausiai teologij? . J? trauk? dail? ir Rembrantas mokslus universitete i?keit? ? tapybos ir pie?imo mokym?si pas dailinink? Jacob Isaacsz van Swanenburgh (1571?1638).

1624 m. Rembrantas nuvyko ? Amsterdam? ir apie 6 m?nesius mok?si tuo metu garsaus istorinio ?anro tapytojo Piterio Lastmano ( Pieter Lastman ) studijoje. Po to gr??o ? Leiden? ir greitai prad?jo gars?ti kaip portretistas ir istorinio ?anro tapytojas. Pirmieji Rembranto darbai datuojami 1625?1626 m. ir buvo ?enkliai ?takoti P. Lastmano istorini? tem? ir italizuoto stiliaus. [2] Pavyzd?iui, paveikslas ? Bileamas ir asil?“ beveik tiesiogiai seka P. Lastmano ankstesnio paveikslo fig?romis. [3] 1626 m. datuotas pirmasis Rembranto ofortas ?Poilsis pakeliui ? Egipt?“. [4]

1628 m. Rembranto ir jo kolegos Jano Lyvenso (1607?1674) k?rinius pagyr? Constantijn Huygens (1596?1687), princ? Oranie?i? sekretorius. Jis auk?tai vertino Rembranto tapybos ?taigum? per gest?ros, veido i?rai?k? ekspresijos vaizdavim? ?viesotamsos kontrastais. [5] Tais pa?iais metais Rembrantas, kuriam tuo metu buvo tik 22 metai, registravo savo pirmuosius mokinius: v?liau garsiu tapytoju tapus? Gerit? Dau (1613?1675) ir Isaac Jouderville (1612?1645/1648). Dokumentai rodo, kad Isaac Jouderville mok?jo 100 gulden? per metus u? galimyb? mokytis pas Rembrant?. Apie 1629 m. Rembrantas ir J. Lyvensas dirbo kartu vienoje studijoje, tap? istorines scenas ir naudojo tuos pa?ius modelius.

1631 m. Rembrantas tapo finansi?kai susij?s su Amsterdamo dail?s k?rini? dileriu Hendrick van Uylenburgh (apie 1587?1661), investavo ? jo versl?. 1632 m. Rembrantas persik?l? ? Amsterdam? , kur gyveno Hendrick van Uylenburgh namuose ir vadovavo jo dail?s dirbtuvei (?akademijai“), kurioje dailininkai daugiausiai tap? pagal portret? u?sakymus, kuriuos par?pindavo dileris. Rembrantas spar?iai i?gars?jo Amsterdame, jo vadovaujami mok?si Jacob Backer (1608?1651), Govaert Flinck (1615?1660) ir Ferdinand Bol (1616?1680). 1633 m. Rembrantas prad?jo palaikyti ry?ius su Hendrick dukter??ia Saskija van Eilenburg ( Saskia van Uylenburgh , 1612?1642), kuri? 1634 m. bir?elio 22 d. ved?. [6] 1639 m. Rembrantas, b?damas pripa?inimo vir??n?je, ?sigijo didel? nam? Sint-Anthonisbreestraat gatv?je Amsterdame (dabar Rembranto namo muziejus, Jodenbreestraat 4 ). Namui ?sigyti Rembrantas daug skolinosi, kas po 1650 m. l?m? jo finansinius r?pes?ius. 1642 m. Saskija, pagimd?iusi dvi dukteris (abi Kornelijas) ir du s?nus (Rumbart? ir Tit?), mir?. I? vaik? tik s?nus Titas pergyveno k?dikyst?. Laikotarpis su Saskija buvo laimingiausias Rembranto gyvenime. 1642 m. Rembrantas atliko vien? garsiausi? savo k?rini? ? paveiksl? ? Nakties sargyba “. Populiariu teigimu, ?is k?rinys buvo ne?vertintas tinkamai am?inink?, d?l to Rembrantas prarado u?sakovus ir mir? skurde. I? tikro Rembrantas i?liko gerai ?inomu dailininku iki mirties, o u?sienyje garsas apie j? tik augo.

? Nakties sargyba “ (1642, Amsterdamo valstybinis muziejus )

Po Saskijos mirties Rembrantas palaik? ry?ius su s?naus Tito aukle, na?le Geertje Dirckx (apie 1600/10?1656), su kuria i?siskyr? 1649 m. ir po to gyveno su Hendrickje Stoffels (1626?1663) iki jos mirties 1663 m. Jie nebuvo ved?, tik?tina, d?l Saskijos testamento, kuriuo pus? turto tur?jo tekti s?nui Titui tuo atveju, jei Rembrantas vest? antr? kart?. [7] Po Saskijos mirties poros turtas buvo vertinamas apie 40 000 gulden? . 1654 m. Hendrickje Stoffels pagimd? Rembrantui dukter? Kornelij?. Hendrickje buvo i?kviesta pasiai?kinti d?l nesantuokini? ry?i? prie? reformat? ba?ny?ios taryb?. Su buvusia drauge Geertje Dirckx Rembrantas tur?jo kelis tarpusavio teisinius gin?us. ?ie skandalai atitrauk? nuo Rembranto daug pasiturin?i? u?sakov? ir 1656 m. dailininkas paskelb? bankrot? . [8] Jo turtas ir kolekcionuoti dail?s k?riniai buvo parduoti 1657 ir 1658 m. aukcionuose. Rembrantas su s?numi persik?l? ? Amsterdamo Jordano kvartal?, kur i?sinuomojo ma?? nam? Rozengracht gatv?je. 1660 m. jo paveiksl? prekybos verslas buvo registruotas s?naus Tito ir Hendrickje vardu. [9]

1650-?j? pabaigoje Rembranto asmeninis stilius prad?jo vis ?enkliau skirtis nuo to meto Amsterdamo dail?s populiariosios srov?s, jis prarado mokinius. Dailininkas vis dar gaudavo reik?ming? u?sakym?, bet j? buvo ?enkliai ma?iau. Po 1660 m. tik vienas Rembranto mokinys, Aert de Gelder (1645?1727), yra ?inomas. [10] Dailininkas tur?jo daug skol?, ypa? meno dileriui Lodewijk van Ludick. 1662 m. Rembrantas pateik? paveiksl? ?Klaudijaus Civilio s?mokslas“ naujosios Amsterdamo rotu??s dekoravimui, ta?iau ?is k?rinys buvo tik trumpam pakabintas ir u?sakov? atmestas (i?liko ?enkliai ma?esnis, tikriausiai v?liau paties Rembranto apkarpytas paveikslas). [11] Maro metu 1663 m. mir? draug? Hendrickje Stoffels, 1668 m. ? jo s?nus Titas. Rembrantas mir? 1669 m. spalio 4 d., buvo palaidotas nuomojamame kape Amsterdamo Vakarin?je ba?ny?ioje ( Westerkerk ). ?is kapas nei?liko. [12]

K?ryba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rembrantas laikomas i?kiliausiu XVII a. oland? menininku. Fransas Halsas gal lenk? Rembrant? savo pot?pi? virtuozi?kumu, bet buvo tik portret? tapytoju. Johanas Vermejeris gal lenk? savo iliuzin?s ?viesos vaizdavimo meistri?kumu, bet buvo tik siauros specializacijos dailininkas. [13] Rembranto ?vairiapusi?kumas ?enkliai prisid?jo prie jo pripa?inimo. Meno istorijoje Rembranto vardas savo ?inomumu lygus ar beveik lygus Leonardo , Mikeland?elo , Rafaelio , Ticiano . Nuo 1632 m. jis savo paveikslus pasira?in?jo vien vardu Rembrantas , kas turi asocijacij? su ?iais garsiaisias ital? dailininkais, kurie ?inomi vien vardu. [14] Rembranto k?riniai pasi?ymi dideliu gyvenimo pa?inimu. Iki ma?daug 1642 m. Rembrantas buvo vienu labiausiai pripa?int? Olandijos dailinink?, tarp jo mokini? buvo daug vien? v?liau garsiausi? Olandijos tapytoj?. Rembranto v?lesn? k?ryba, nesuprasta tinkamai jo am?inink?, tik XIX a. buvo pripa?inta vienu tobuliausi? realistinio meno pavyzd?i? ir dar? ?tak? daugeliui pasaulio dailinink?.

Rembranto k?ryba da?nai skirstoma ? penkis svarbiausius laikotarpius: Leideno ( 1625 ? 1631 ), Amsterdamo ( 1632 ? 1636 ), peiza?in? ( 1636 ? 1640 ), produktyvumo ( 1640 ? 1650 ) ir ?edevr? ( 1650 ? 1669 ). Daug anks?iau Rembrantui priskirt? k?rini?, tarp j? ir garsiais vadinam?, XXI a. jam nebepriskiriami. Tarp j? ? sp?jamas raito Lietuvos did?iojo kanclerio ir Trak? vaivados Marcijono Aleksandro Oginskio portretas (apie 1655). Kiti k?riniai, pavyzd?iui, ? Artemisija “, buvo patvirtinti Rembranto.

Rembranto palikimas ? apie 400 paveiksl?, 290 grafikos k?rini? ir daugiau nei 1000 pie?ini?. [15] Apie 90 autoportret?, i? kuri? 60 tapybos, daug ?monos Saskijos, v?liau ? tarnait?s ir meilu??s Hendrikj?s Stofels ( Hendrickje Stoffels ) portret?. XVII a oland? dail?je Rembrantas laikomas talentingiausiu grafiku. Jis dirbo beveik visuose to meto ?anruose, yra nutap?s marin? (?Audra Galil?jos j?roje“, pavogtas), peiza??, natiurmort?, buities ?anro vaizd?. Geriausiai Rembrantas ?inomas savo portretais (ypa? grupiniais), autoportretais ir istorinio ?anro (?skaitant biblijinius ir mitologinius siu?etus) paveikslais.

?ymesni darbai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

? Flora “, Saskijos van Eilenburg portretas (1634, Ermita?as , Sankt Peterburgas )

Darb? galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Autoportretai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Portretai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Istoriniai paveikslai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Grafika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • „Angelo pasirodymas piemenims“, 1634
    ?Angelo pasirodymas piemenims“, 1634
  • „Barzdotas vyras su aksomo kepure ir juvelyriniu papuošalu“, 1637
    ?Barzdotas vyras su aksomo kepure ir juvelyriniu papuo?alu“, 1637
  • „Namai prie kanalo“, 1645
    ?Namai prie kanalo“, 1645
  • „Kristus, priimantis mažą sergantį vaiką“, 1649
    ?Kristus, priimantis ma?? sergant? vaik?“, 1649

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Nijol? ?ilinskien?. Rembrandt (Rembrantas), tikr. Rembrandt Harmenszoon van Rijn . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XIX (Pre-Reu). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2011. 731-732 psl.
  2. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 268
  3. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 268
  4. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 270
  5. ↑ Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Va?intono dail?s galerijos informacija
  6. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 271
  7. ↑ Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Va?intono dail?s galerijos informacija
  8. ↑ Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Va?intono dail?s galerijos informacija
  9. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 286
  10. ↑ Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Va?intono dail?s galerijos informacija
  11. ↑ rijksmuseum.nl, Rembrandt’s Claudius Civilis temporarily on view at the Rijksmuseum, March 21 2014 Archyvuota kopija 2015-05-18 i? Wayback Machine projekto.
  12. ↑ Arthur K. Wheelock Jr., 2014, Va?intono dail?s galerijos informacija
  13. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 266
  14. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 266
  15. ↑ From Rembrandt to Vermeer: 17th-Century Dutch Artists. Sud. Turner, Jane. Macmillan Reference, 2000, p. 267

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Rembrantas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rembrantas&oldid=7170296 "