?Kinija“ nukreipia ?ia. Apie Kinijos Respublik? ?i?r?kite Taivanas .

Kitos reik?m?s ? Kinija (reik?m?s) .

Kinijos Liaudies Respublika kin. 中?人民共和? Zh?nghua Renmin Gongheguo
V?liava Herbas
Himnas :  ? Savanori? mar?as “
Kinija ?em?lapyje
Valstybin? kalba	kin?
Sostin?	Pekinas
Did?iausias miestas	?anchajus
Valstyb?s vadovai  ? Generalinis sekretorius ir prezidentas  ? Premjeras	Xi Jinping (?近平 ; 習近平) Li Qiang (李? ; 李强)
Plotas  ? I? viso  ? % vandens	9 596 961 [1] [2] km 2 ( 3/4 ) 2,8 % [3]
Gyventoj?  ? 2021  ? Tankis	1 412 600 000 [4] ( 1 ) 145 [5] ?m./km 2 ( 83 )
BVP  ? I? viso  ? BVP gyventojui	2022 19 911,593 [6] mlrd. $ ( 2 ) 14 096 [6] $ ( 56 )
Valiuta	Juanis (元/￥) [7] ( CNY )
Laiko juosta  ? Vasaros laikas	UTC+8 netaikomas
Nepriklausomyb? Paskelbta	Pilietinis karas 1949 m. spalio 1 d.
Interneto kodas	. cn .中? .中國 (?emynin?) .hk .香港 ( Honkongas ) .mo .澳? .澳門 ( Makao )
?alies tel. kodas	+86 (?emynin?) +852 ( Honkongas ) +853 ( Makao )
Kir?iavimas	Ki??nija [8]

Kinija ( kin. 中?,  pinyin : Zh?ngguo ), oficialiai Kinijos Liaudies Respublika ( KLR , kin. 中?人民共和?,  pinyin : Zh?nghua Renmin Gongheguo ) ? valstyb? Ryt? Azijoje , ketvirta pagal teritorij? valstyb? pasaulyje ir did?iausia pagal gyventoj? skai?i? (JT vertinimu, 2023 m. aplenkta Indijos ^[9] ). ?iaur?je ribojasi su Mongolija ir Rusija , ?iaur?s vakaruose ? su Tad?ikija , Kirgizija ir Kazachstanu , vakaruose ? su Afganistanu ir Pakistanu , pietuose ? su Indija , Nepalu , Butanu , Mianmaru , Laosu ir Vietnamu , ?iaur?s rytuose ? su ?iaur?s Kor?ja . Rytuose Kinija prieina prie Geltonosios j?ros ir Ryt? Kinijos j?ros , pietry?iuose ? prie Piet? Kinijos j?ros .

KLR turi nuolatin? viet? JTO Saugumo Taryboje , taip pat yra APEC , East Asia Summit ir ?anchajaus bendradarbiavimo organizacijos nar? . Kinija taip pat yra branduolin? valstyb? , turinti did?iausi? kariuomen? pasaulyje ir yra antra pagal ginklavimuisi skirtas l??as. ^[10]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Kinijos istorija ir Kinijos Liaudies Respublikos istorija .

Kinijos civilizacija yra viena seniausi? pasaulyje. Kinijos istorija pasi?ymi gausa ?vairi? ra?ytini? ?altini?, kurie, kartu su archeologiniais duomenimis, leid?ia rekonstruoti politin? Kinijos gyvenim? ir socialius procesus pradedant gilia senove. Politi?kai Kinija per kelet? t?kstantme?i? kelet? kart? per?jo per besikartojan?ius politin?s vienyb?s ir susiskaidymo ciklus. Kinijos teritorij? reguliariai u?kariaudavo ateiviai i? i?or?s, ta?iau daugelis j? anks?iau ar v?liau buvo asimiliuojami ? kin? etnos?.

Nuo prie?istorini? laik? atskiruose Kinijos arealuose klest?jo lokalios prie?istorin?s kult?ros, kurios vykd? tarpusavio mainus ir ilgainiui lyd?si ? vientis? civilizacij?. Svarbesn?s j? buvo Jang?ao , Long?ano (Geltonosios up?s vidurupyje), Madziajao (up?s auk?tupyje), Davenkou (?emupyje), Liangd?u ( Jangdz?s ?emupyje), Pengtou?ano (Jangdz?s vidurupyje), San?ingdui ( Si?uane ) ir kt. Ilgainiui ?iuose arealuose susiformavo valstybiniai junginiai, did?iausio klest?jimo pasiek? I t?kst. pr. m. e. kaip ?u , ?in , ?i , Jue , Vu , Jan , ?u ir kitos karalyst?s.

Daugiausia ?ini? yra i?lik? apie Geltonosios up?s vidurupio (taip vadinamos Vidurio lygumos ) arealo raid?, kur jau II t?kst. pr. m. e. viduryje ? vald?i? at?jo pusiau legendin? ?ia dinastija , kuri? pakeit? ?ang? dinastija . XI a. pr. m. e. ?ia ?sigal?jo D?ou dinastija . Tuo metu Vidurio lygumos karalyst? prad?ta vadinti tiesiog ?Vidurio karalyste“ ( kin. Zhongguo), kas ir dav? pavadinim? visai Kinijai. Valdant D?ou dinastijai, jos monarch? simbolinis autoritetas i?plito po did?iul? teritorij?. Nors atskiros Kinijos valstyb?s kovojo tarpusavyje, kult?riniai mainai intensyv?jo, kas ilgainiui ved? ? politin? suvienijim? III a. pr. m. e.

Kinijos karalys?i? suvienijimo pasiek? ?in karalyst?s valdovas ?i Huangdi , kuris nukariavo konkuruojan?ias valstybes ir pirm? kart? suk?r? Kinijos imperij? . Vengdamas kult?rin?s ?vairov?s, jis suvienijo imperijos pinigus, matus, ra?to stilius, net ve?im? a?is. Nepaisant to, lokalios tapatyb?s i?liko ir visada lemdavo Kinijos dezintegracij?, vos centrin? vald?ia susilpn?davo.

Po ilgo Han dinastijos (206 m. pr. m. e. ? 220 m.) vie?patavimo, IV a. Kinij? ?m? siaubti barbar? invazijos. J? metu ?iauriniai ir vakar? barbarai i? anapus Did?iosios sienos puldin?jo teritorij? ir k?r? ?ia efemeri?kas karalystes. Imperijos aristokratija ir centrin? vald?ia tuo metu persik?l? ? pietin? Kinij?, kur s?lyginai ramiai vald? Dzin , Liang? , ?en ir kitos dinastijos. Tai ? vadinamasis Pietini? ir ?iaurini? dinastij? laikotarpis .

VII a. i? ?iaur?s kilusi Sui dinastija ir j? sekusi Tang? dinastija (618?907 m.) atk?r? imperijos politin? vienyb? ir v?l sudar? prielaidas visuotiniam kult?riniam klest?jimui. Tang? laikais auk?tum? pasiek? Kinijos filosofija , literat?ra , dail? , kitos meno formos. Imperija vyst? prekyb? su kaimynin?mis bei tolimesn?mis ?alimis, i?vystydama duoklin? sistem?. V?lesn? Song? dinastija (960?1279 m.), nors ir pasi?ym?jo kult?ros klest?jimu, politi?kai jau buvo silpna. Imperijai nuolat grasino ?iauriniai stepi? klajokliai ( kidaniai , d?urd??nai , tangutai ir kt.), kurie ilgainiui u?vald? Kinijos ?iaurin? dal?, o 1127 m. netgi v?l privert? centrin? vald?i? migruoti ? pietus ir perkelti sostin?.

XIII a. Song? dinastij? galutinai nuvert? nauji klajokliai i? ?iaur?s ? mongolai , kurie ?trauk? Kinij? ? Mongol? imperij? . Mongol? valdymas Kinijos istoriografijoje ?vardijamas kaip Juan dinastija . Mongolijos Imperijoje Kinija pirm? kart? atsid?r? vienoje valstyb?je kartu su Tibetu , Mand?i?rija , Junaniu , Kor?ja ir kitais kult?riniais regionais, kurie iki tol tur?jo atskir? istorij? ir atskir? valstybingum?.

1368 m. i?vijus mongolus, Kinijoje ?sitvirtino vietin?s (kini?kos) kilm?s Ming? dinastija . 1644 m. j? v?l pakeit? svetim?al? (mand?i?ri?ka) ?ing? dinastija , vald?iusi iki pat XX a. pra?ios. Mand?i?rai vykd? ekspansyvi? politik?, ir ? imperij? v?l ?trauk? aplinkines tautas, nukariaudami vis? dabartin? Kinijos teritorij?. V?lyvuoju mand?i?r? vie?patavimo laikotarpiu Kinija susid?r? su Vakar? valstyb?mis, kurios kvestionavo Kinijos hegemonij? ir tradicin? centrin? pad?t? pasaulyje. Kinijos imperatoriai i?laik? tradicin? monarchij? ir nesiek? modernizacijos Vakar? kult?ros pavyzd?iu. Tai s?lygojo ?alies ekonomin? atsilikim? ir politin? suirut?. Siekdamos sav? interes?, Vakar? imperialistin?s valstyb?s ( Brit? imperija , Rusijos imperija , Pranc?zija , Vokietija ir kt.) pasidalino ?al? ?takos sferomis.

1911  m. Kinijoje ?vyko ?inhajaus revoliucija , kuri ?k?r? pirm?j? Azijoje respublik? ? Kinijos Respublik? . Jos valdan?ia partija tapo Guomindanas , o politiniu lyderiu ? Sun Jatsenas . Nepaisant to, po revoliucijos Kinijoje tvarka taip ir nebuvo atkurta. Atskirose teritorijose nevar?omai vie?patavo karin?s klikos bei Vakar? valstybi? statytiniai, 1937 m. prasid?jo Antrasis Kinijos-Japonijos karas su Japonijos imperija kuris peraugo ? Antr?j? pasaulin? kar? ir t?s?si iki pat 1945 m.

Po Antrojo pasaulinio karo Kinijoje t?s?si pilietinis karas , kuriame kovojo Kinijos komunist? partija ir Guomindanas. Pilietinis karas baig?si 1949  m., kai komunistai per?m? visos ?emynin?s Kinijos ir Hainanio salos kontrol?, o Guomindanas ?sitvirtino Taivane . 1949  m. spalio 1 d. Mao Dzedunas Pekine, Tiananmenio aik?t?je , paskelb? Kinijos Liaudies Respublikos ?k?rim?.

Pirmajam Kinijos Liaudies Respublikos istorijos periodui b?dingas Mao Dzeduno totalitarinis valdymas, pasi?ym?j?s tokiomis kontroversijomis kaip inteligentijos ir kult?ros persekiojimas ( ?imto g?li? kampanija , Kult?rin? revoliucija ), didel?mis ekonomin?mis klaidomis (pasak kai kuri? ?altini? d?l Did?iojo ?uolio programos sukelto bado mir? 20-30 milijon? ?moni?).

Po Mao mirties ? vald?i? at?jo Deng Siaopinas , laikytas reformatori? lyderiu. Jis prad?jo ?alies ekonomikos pertvarkas, planin? ekonomik? pama?u pakeitusias mi?ria. ?i? reform? ekonomin? naud? jau?ia daugiausia vidutin? kin? miestie?i? klas?, o valstie?i? gyvenimo s?lygos i?lieka sunkios.

Politin? sistema [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos Liaudies Respublikos politin? sistema .

Nuo Kinijos Liaudies Respublikos paskelbimo 1949 m. ?alis yra vienpartin? su valdan?i?ja Kinijos komunist? partija (KKP). Kinijoje formaliai egzistuoja dar a?tuonios partijos, esan?ios pavald?ios valdan?iajai. ?alies oficiali ideologija yra socializmas su Kinijos specifika ( kin. 中?特色社?主?).

Kinijoje valstyb?s vadovai nerenkami laisvuose rinkimuose, politin? opozicija yra u?gniau?ta, visa religin? veikla yra kontroliuojama KKP, netoleruojamas nepritarimas vald?ios veiksmams, o pilietin?s teis?s yra apribotos. ^[11]

?statym? leid?iamoji galia priklauso i? 2980 nari? sudarytam Nacionaliniam liaudies kongresui . Valstyb?s vadovu yra ?alies prezidentas, kurio galios yra simbolin?s. Kinijos premjeras yra vyriausyb?s vadovas, vadovaujantis Valstyb?s tarybai, sudarytai i? keturi? vicepremjer? ir ministerij? bei komisij? vadovui. Komunist? partijos generalinis sekretorius turi daugiausia gali?, jam pavaldi vyriausyb?. Nuo 1993 met? priimta tam pa?iam asmeniui u?imti prezidento, kompartijos generalinio sekretoriaus ir centrin?s karin?s komisijos pirmininko postus, taip maksimaliai konsoliduojant galias (nuo 2013 m. ? visus ?iuos postus paskirtas Si Dzinpingas ).

Diplomatiniai santykiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Kinijos Liaudies Respublikos diplomatiniai santykiai ir Kinijos ir Lietuvos santykiai .

Kinijos Liaudies Respublika yra u?mezgusi santykius su 175 valstyb?mis, i? kuri? 162-ose turi ambasad?. 2019 m. Kinija tur?jo did?iausi? ambasad?, konsulat?, generalini? konsulat? ir diplomatini? misij? tinkl? tarp vis? valstybi?. ^[12] Kita vertus, Kinijos LR (Liaudies Respublika) yra did?iausia dalinai pripa?intos status? turinti valstyb? ? Kinijos legitimum? kvestionuoja Kinijos Respublika save laikantis Taivanas , o 2021 m. gruod?io m?nesio duomenimis, 14 JTO nari? ir Vatikanas n?ra pripa?inusios Kinijos Liaudies Respublikos. 1971 m. Kinijos Liaudies Respublika pakeit? Kinijos Respublik? kaip vienintel? Kinijos atstov? Jungtin?se Tautose ir per?m? nuolatin?s JT Saugumo tarybos nar?s mandat?. ?altojo karo metais Kinijos LR buvo viena i? Neprisijungimo jud?jimo lyderi?. Kartu su Brazilija , Rusija , Indija , PAR yra BRICS grup?s nar?.

Kinija turi teritorini? gin?? su Butanu d?l pasienio teritorij?, su Piet? Kor?ja d?l Sokotros sal? , su Japonija d?l Senkaku sal? , su Vietnamu, Brun?jumi, Malaizija ir Filipinais d?l Spratlio sal? , su Vietnamu d?l Paraselio sal? , su Filipinais d?l Skarboro rifo , su Indija d?l Aksai ?ino ir dalies Aruna?al Prade?o .

Pekinas yra i?k?l?s s?lyg?, kad su Kinijos LR diplomatini? santyki? norinti valstyb? privalo vienareik?mi?kai pritarti Vienos Kinijos politikai .

Lietuva su Kinijos LR diplomatinius santykius palaiko nuo 1991 m. rugs?jo 14 d.

Administracinis suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos administracinis suskirstymas .

Kinijos Liaudies Respublika suskirstyta ? provincijas, autonominius regionus, specialiuosius administracinius regionus ir i?skirtuosius miestus.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos geografija .

Atskir? KLR region? geografin?s ir klimatin?s charakteristikos labai skiriasi. Geltonosios ir Ryt? Kinijos j?r? pakran?i? ali?vin?s lygumos gausiai apgyvendintos, o Vidin?s Mongolijos kra?tovaizdyje dominuoja step?s . Piet? Kinijoje daug kaln?. Centro rytuose i?sid?s?iusios dviej? did?iausi? Kinijos upi? ? Huanghe ir Jangdz?s  ? deltos. Kitos didel?s up?s ? Sidziangas , Mekongas , Brahmaputra ir Am?ras . Vakaruose i?kil? dideli kaln? masyvai, vis? pirma Himalajai , taip pat auk?tos plok?tikaln?s, dykumos ( Gobio dykuma ). Nuo kaimynini? valstybi? Kinij? skiria ?vairios gamtin?s kli?tys: rytuose ir pietry?iuose j?ros (Geltonoji j?ra, Ryt? Kinijos j?ra ir Piet? Kinijos j?ra), pietuose, pietvakariuose, vakaruose ir ?iaur?s vakaruose ? auk?ti kaln? masyvai, ?iaur?je ? step?s ir dykumos, o ?iaur?s rytuose ? up?s (Am?ras ir Us?ris ).

Viena pagrindini? ekologini? problem? yra dykum? pl?timasis. Sm?lio audros kiekvien? pavasar? siaubia ?iaur?s Kinij?, paskui pereina ? Taivan?, Kor?j?, Japonij?.

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos ekonomika .

Nors Kinija oficialiai skelbia kurianti socialistin? rinkos ekonomik?, ta?iau fakti?kai ekonomika daugiausia remiasi rinka, o per pastaruosius tris de?imtme?ius did?ioji dalis valstybini? ?moni? buvo privatizuotos.

Nuo 1978  m. Kinijos ekonomika i? planin?s (sovietinio modelio), prad?ta perorientuoti ? rinkos ekonomik? . Nepaisant to, kad Kinij? oficialiai valdo komunistinis re?imas, vis didesn? ?tak? ekonomikai daro nevyriausybin?s organizacijos, bei atskiri ?alies pilie?iai. Vald?ia persiorientavo ? sistem?, kurioje vyrauja privat?s nam? ?kiai, ?em?s sklypai, fabrikai, vietoje anks?iau buvusios kolektyvizacijos, suteik? daugiau gali? vietiniams valdininkams ir ?moni? vadovams pramon?je, sudar? tinkamas s?lygas pl?toti smulk?j? ir vidutin?j? versl?, padar? ?alies ekonomik? atvir? prekybai bei u?sienio investicijoms. To rezultatas buvo tas, kad Kinijos ekonomika nuo 1978 m. iki 2005 m. i?augo keturis kartus. Skai?iuojant pagal real?j? BVP , Kinija yra antra pagal dyd? ekonomika pasaulyje po JAV , nepaisant to, BVP, tenkantis vienam gyventojui, ?iuo metu dar yra palyginti ma?as (€4480).

?em?s ?kis ir pramon? geriausiai i?pl?toti teritorijose, esan?iose ar?iausiai Honkongo bei tarp Taivano ir ?anchajaus , kuriose sutelkta daugiausiai u?sienio investicij?. Kinijos ekonomika yra tarpinio tipo ? tarp socialistin?s ir rinkos ekonomikos, tod?l susiduria su daugeliu problem?: nuo biurokratijos , kuri? sukelia socializmas , iki nedarbo, kurio prie?astis ? rinkos ekonomika. Vyriausyb? turi kovoti su nedarbu, kur? sukelia valstybin?s bendrov?s, atleidin?damos milijonus darbinink?; suma?inti korupcijos ir kitoki? ekonomini? nusikaltim? lyg?, ir i?laikyti did?iules valstybines ?mones, remiamas subsidijomis.

Nuo 1990 stipr?ja ne pelno siekian?i? organizacij? veikla ? j? skai?ius 1980 m. buvo 0, 1999 m. ? 6000, 2005 m. ? 150000 (pagal Kinijos Liaudies Respublikos socialini? reikal? ministerij?). J? pagrindin? veikla koncentruojasi ? skurdo ma?inim? (smulki? ?ki? mikrofinansavimas ), taip pat pradinio ?vietimo bei gydymo ?staig? k?rim? ? taip siekiant sukurti efektyviau veikian?i? socialin?-ekonomin? sistem?, galin?i? i?silaikyti ir ne?ti papildom? naud?. Nepaisant to, kad finansavimas teikiamas (2004 m. ? apie 60 000 000 JAV doleri? i? tarptautini? organizacij?), d?l kvalifikacijos tr?kumo stinga efektyvumo panaudojant gautas l??as. Problemas kelia ir itin greitas Kinijos augimas, bei spart?s ekonominiai poky?iai.

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos demografija .

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos tautos .

2009  m. liep? Kinijoje gyveno ma?daug 1 338 612 968 ?mon?s, kas sudaro apie 20 % vis? pasaulio gyventoj? . 19,8 % kin? buvo jaunesni nei 14 met?, 8,1 % ? vyresni nei 65 metai. Gyventoj? prieaugis 2009-taisiais metais buvo 0,655 % ^[13] .

Siekiant pristabdyti gyventoj? skai?iaus augim?, 8-ajame de?imtmetyje Kinijoje prad?ta ?gyvendinti ?eimos planavimo politika, leid?ianti tur?ti tik vien? vaik? miesto, ir du vaikus provincij? ?eimoms, taikant baudas didesniam vaik? skai?iui. Taip pat konstitucija leid?ia tuoktis ne anks?iau nei 22 ir 20 met? atitinkamai sulaukusiems vyrams bei moterims. Pasak ekspert?, tokia strategija nelabai veiksminga, nes turtingos ?eimos linkusios tur?ti daugiau vaik? bei mok?ti baudas, tuo tarpu provincij? ?eimos link? tuoktis anks?iau, d?l prioriteto s?nums link? nusl?pti dukr? gimimus, daug?ja moteri?kos lyties k?diki? abort? ir ?mog?udys?i? atvej?.

KLR oficialiai pripa??stamos 56 etnin?s grup?s . Haniai ( han ) sudaro apie 91,9 % vis? gyventoj?. Did?iausios etnin?s ma?umos ? d?uangai ( zhuang , 16 mln.), mand?i?rai (10 mln.), hujai ( hui , 9 mln.), miao (8 mln.), uig?rai (7 mln.), i ( yi , 7 mln.), tudzia ( tujia 5,75 mln.), mongolai (5 mln.), tibetie?iai (5 mln.), bujai ( buyi , 3 mln.), kor?jie?iai (2 mln.). ^[14]

Religija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Anot apklaus?, 2007 m. kas tre?ias ?alies gyventojas (arba daugiau nei 300 mln. ?moni?) ?vardino save kaip religing? . I? j?, du tre?daliai save priskyr? prie daoist? ir/arba budist? , o tarp likusi?j? did?i?j? dal? sudar? krik??ionys ir musulmonai . ^[15] Taip pat yra pastebimos tendencijos, jog tikin?i?j? skai?ius Kinijoje palaipsniui did?ja. ?iuo metu Kinijos komunist? partija palankiau ?i?ri ? budizmo pl?tr? ?alyje. Ta?iau kult?rin?s revoliucijos metu budist? vienuoliai buvo kankinami, sakraliniai tekstai deginami, ?ventyklos griaunamos. 2010 m. j? buvo 245 mln. arba 18 % Kinijos populiacijos. Dar 21 % ?alies gyventoj? tiki ?vairiomis etnin?mis religijomis , kurios da?niausiai remiasi budistin?mis tiesomis. Krik??ionys ir musulmonai teb?ra engiami ?alyje. ^[16]

Kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Kinijos kult?ra .

Kin? civilizacijai nuo Konfucijaus laik? b?dingas auk?tas socialinis ? politinis kiekvieno ?mogaus aktyvumas, nukreiptas laim?s ir gerov?s siekimui ?emi?kajame gyvenime, o likimas priklaus? ne nuo dievi?kosios lemties, o nuo asmenini? pastang?. D?l to Kinijos istorijoje gausu masini? jud?jim? ir nuo seno b?dingas auk?tas socialinis mobilumas . Kanonizuoti senov?s kin? religinio-filosofinio ir istorinio turinio tekstai, ypa? tie, kuriuose perteikiamas Konfucijaus mokymas, savo ruo?tu veik? tolimesn? kin? civilizacijos vystym?si, kin? pasaul??i?r?.

Kinijos kult?ros pasiekimai:

1. Kin? ra?tas  ? specifiniai hieroglifai.
2. Irigacin? ?emdirbyst?.
3. Geb?jimas lydyti metalus, bronzos naudojimas.
4. ?ilkas , popierius , kompasas , parakas , seismografas , porcelianas .
5. Ra?alas.
6. Presas .
7. Konfucijaus mokymas

Kita informacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Kinijos ry?iai
• Kinijos karin?s paj?gos
• Kinijos transportas
• Kinijos tarptautiniai santykiai
• Aplinkosauga Kinijoje
• Kinijos ?vent?s
• Kin?-tibetie?i? kalbos

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Kinijos Liaudies Respublika ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Viki?odynas

Laisvajame ?odyne yra terminas Kinija

Bendros nuorodos: ?em?lapiai:

• Kinijos fizinis ?em?lapis
• Kinijos pagrindini? keli? ?em?lapis
• Kinijos administracinis-politinis ?em?lapis
• Kinija per google ?em?lapi

Laikas ir orai:

• Laikas Kinijoje (visoje ?alies teritorijoje galioja viena laiko juosta)
• Kinijos orai
• Kinijos papl?dimiai Archyvuota kopija 2021-03-09 i? Wayback Machine projekto.
• Gra?ios vietos Kinijoje Archyvuota kopija 2021-04-30 i? Wayback Machine projekto.

?   ?   A   ?   R Komunistin?s valstyb?s Dabartin?s   Kinijos Liaudies Respublika   ·   Kuba   ·   ?iaur?s Kor?ja   ·   Laosas   ·   Vietnamas Buvusios   Soviet? S?junga   ·   Jugoslavija   ·   VDR   · Demokratin? Kampu?ija   · Lenkijos Liaudies Respublika   · Mongolijos Liaudies Respublika   · ?ekoslovakija