Hinamacuri ( jap. 雛祭り = Hina-matsuri 'l?li? ?vent?'), taip pat vadinama L?li? diena ar Mergai?i? diena , ? Japonijos tautin? ?vent? , minima kiekvienais metais kovo 3 dien?. ^[1] Tai ypatinga kasmetin? proga ?eimos nariams medituoti ir melstis d?l dukter? ir an?ki? laim?s. ?ios ?vent?s metu ant specialios platformos sustatomos specialios hina ( jap. 雛人形 hina-ningyo ) l?l?s, kurios vaizduoja imperatori? por?, r?m? damas, muzikantus, ministrus bei pavaldinius ir yra aprengtos tradiciniais Heian laikotarpio r?m? r?bais. ^[2] Pakopose vaizduojamas rezidencijos interjeras papildomas ?aislinio dyd?io baldais, l?k?tel?mis su simboliniais patiekalais ir b?tinai papuo?iama ?ydin?i? persik? ?akel?mis. Hinamacuri l?li? ir aksesuar? rinkiniai yra brang?s, kai kurie i? j? ? iki milijono jen? vert?s. ^[3]

Kilm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pa?ios ?vent?s i?takos siekia senov?s Kinij? , kur nuo neatmenam? laik? ?mogi?kos nuod?mes ir nes?km?s tariamai perduodamos l?l?ms, kurios tuo metu buvo gaminamos i? popieriaus. Jos b?davo ?metamos ? up? ar j?r?, taip vykdant ritualin? apsiplovim?, apsivalym?. ?i? laik? Hinamacuri kildinama i? Heiano laikotarpio papro?io, pavadinto hina-naga?i ( jap. 雛流し, hina-nagashi ), kuomet jau ?iaudin?s hina l?l?s buvo pritvirtinamos prie laiv? ir paleid?iamos pl?duriuoti ?alia pasroviui ant vandens pavir?iaus. ?imogamo ?ventov?je ( jap. 下鴨神社, Shimogamo-jinja ) ( Kiote esan?ios Kamo ?ventov?s komplekso dalis) ?i proga buvo minima paleid?iant plaukti l?les Takano ir Kamo up?se , taip meld?iant vaikams saugumo. ?iais laikais ritualin?s l?l?s yra metamos nebe ? upes, o ? j?r?. Pasibaigus reginiui ir i?siskirs?ius ?i?rovams l?l?s yra surenkamos priplaukus laiveliu, nes jos pl?duriuodamos be prie?i?ros veliasi ? ?vej? tinklus. Surinktos l?l?s v?liau yra sudeginamos ?intoist? ?ventyklose. ^[4]

Kiekviena japon? mergait? turi hina l?li? rinkin?. J? gauna dovan? vos gimusi. Pagal legend?, egzistavo tradicija gimus mergaitei lange pastatyti l?l?. ?iais laikais ?vent?s metu l?l?s i?d?stomos savitame altor?lyje septyniomis pakopomis. Tai tarsi malda u? dukter? laim?. Japonijoje nuo sen? laik? gajus supratimas, kad moters did?iausia laim? yra laiminga santuoka. Hinamacuri dar vadinama ?Momo no seku” ( jap. 桃の節句 mo-mo no so-ku ), t. y., ?ydin?i? persik? ?vente, nes ji sutampa su senajame m?nulio kalendoriuje pa?ym?tu ?i? vaismed?i? ?yd?jimo metu. Be to persik? ?iedai japonams ? laimingos santuokos simbolis. ^[5]

Papro?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tomo Ma?inami Hinamacuri [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Manoma, kad paprotys demonstruoti ?ias hina l?les atsirado Edo laikotarpiu , ir daugelis ?eim? vis dar laiko antikvarines l?les kaip palikim? i? senesni? kart?. Tomo vietov?, esanti Fukujamoje , ilg? laik? buvo klestintis uostamestis. Daugelis i?likusi? sen? nam?, stovin?i? pagrindin?se senamies?io gatv?se, yra Edo periodo architekt?rinio stiliaus. ?ioje vietov?je vyksta populiarus festivalis, pavadinimu Tomo Ma?inami Hinamacuri ( jap. 友道?み雛祭り, Tomo Machinami Hinatsuri ), kuris yra organizuojamas kiekvienais metais nuo vasario vidurio iki kovo galo. Tuo metu miesto bendruomen?s puo?ia namus hina l?l?mis matomose vietose. Fig?ros, kuri? kilm? siekia Edo ir Meid?i laikotarpius , yra ?vairi? form? bei dyd?i?, taip pat skirting? tip?. Lankytojai turi galimyb? u?sukti ? papuo?tus namus ir ten i? ar?iau ap?i?r?ti l?les. ?iame renginyje dalyvauja daugiau nei 100 skirting? nam?. Tomo Ma?inami Hinamacuri festivalis ir gaus?s renginio dalyviai bei lankytojai atspindi kaip l?l?s yra branginamos visuomen?s ir tvirtai ?leid? ?aknis Japonijos papro?i? kult?roje. ^[6]

?vent?s veiklos ir tradicijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Namai, kuriuose gyvena mergai?i? turin?ios ?eimos, ir ?alia j? esantys med?iai, b?na i?puo?iami daugybe nuostabiai aprengt? l?li? ir l?ly?i?. Dar vasario pabaigoje kambaryje i?statomos ir puo?iamos l?l?s bei pamerkiamos persik? ?akos. ?iais laikais parduotuvi? vitrinose, nam? languose, galerijose ir kitose vie?ai matomose vietose demonstruojami original?s papuo?imai pagal Hinamacuri ?vent?s tematik?. Mergait?s puo?iasi specialiais ro?iniais, g?l?mis i?margintais kimono ( jap. 着物). Be to, vyksta vaik? kabuki ( jap. 歌舞伎) teatro spektakliai, vaik? hina l?li? paradas, japoni?k? saldumyn? mug?, ?vair?s tradiciniai spektakliai, vakarais ?eimos eina pasivaik??ioti specialiai ?iai progai ap?viestomis bei i?puo?tomis gatv?mis. L?l?s b?na surenkamos i?kart po festivalio, nes yra gajus prietaras, kuris teigia, kad paliktos l?l?s kovo ketvirt? dien? i??auks v?lyv? santuok? dukrai. Progos metu susirenka visa ?eima, draugai. Yra dainuojama ?Hinamacuri“ dainel?, skirta specialiai ?iai dienai pamin?ti. Be to, ?vent? turi ir edukacin? atspalv?, kadangi tuo metu mergait?s gauna ?ini? apie etiket? . Hina vakar?li? metu mergait?s ir j? draug?s mokomos kaip turi elgtis prie stalo. ^[7]

Tradiciniai ?vent?s patiekalai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Visi susirink? pamin?ti mergai?i? dienos vai?inasi arbata , saldainiais. Per ?i? ?vent? geriamas saldus fermentuotas ry?i? vynas vadinamas ?irodzake ( jap. 白酒, shiro-zake ). Patiekiami spalvoti vieno k?snio hina-arare ( jap. 雛あられ) krekeriai, kurie b?na pagardinti cukraus arba sojos u?pilu, priklausomai nuo regiono. Taip pat vienas i? progini? valgi? ? hi?imo?i ( jap. 菱?, hishi-mochi ), rombo formos spalvingi ry?i? pyragai?iai. Raudona arba ro?ine spalva simboli?kai siekiama nuvyti blogio dvasi?, balta rei?kia tyrum?, o ?alia ? sveikat?. Da?nai skanaujama ir ?ira?idzu?i ( jap. ちらし?司, chirashi-zushi ), ry?i? nesusuktais su?iais , kurie gaminami i? cukraus ar soj? pada?o, ?alios ?uvies ir kitais ingridientais pasirinktinai. ^[8] S?ri sriuba su moliuskais j? kiautuose, pavadinta u?iod?iru ( jap. 潮汁, ushio-jiru ), yra taip pat pateikiama hinamacuri valgio metu. Moliusk? kriaukl?s yra paliekamos d?l reik?m?s, nes b?tent jos yra laikomos vieningos ir darnios poros simboliu. Tai yra d?l taisyklingos gyv?no kiauto formos, kuri? dvi pus?s tobulai susilygiuoja, jei jos b?na paimtos i? to paties moliusko. ^[9]

I?statymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kanto ir Kansajaus regionai turi skirtingus l?li? tvarkos i?statymus i? de?in?s ? kair?, ta?iau pakop? eil?s yra sustatomos taip pat. Terminas l?li? pakopai japoni?kai vadinasi hina-dan ( jap. 雛壇). Raudonas audeklas su vaivoryk?t?s spalv? linijomis apa?ioje, kuriuo i?kloja pakopas, yra vadinamas dankake ( jap. 段掛) arba tiesiog hi-mosen ( jap. 緋毛氈).

Pagrindin?s pakopos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmoji pakopa [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ant vir?utin?s pakopos yra pastatomos dvi l?l?s, ?inomos kaip imperatori?kosios dairi-bina ( jap. ?裏雛). ?odis dairi rei?kia imperatori? r?mus. ?i l?li? pora yra imperatorius , vadinamas Obina ( jap. 男雛) ir laikantis ritualin? lazd? ?aku ( jap. 笏, shaku ) ir imperator? Mebina ( jap. 女雛), laikanti v?duokl?, da?nai klaidingai vadinama Odairi-sama ( jap. 御?裏?). Tradiciniu Kansajaus stiliaus i?d?stymu vyro pozicija yra de?in?je pus?je, kuomet modernus Kanto stilius imperatori? stato i? kair?s pus?s pagal steb?tojo perspektyv?. Imperatorius ir imperator? da?nai i?rikiuojami priekyje u?tveriamos auksin?s u?dangos bjobu ( jap. ?風, byobu ) ir viduryje ?ali? japoni?k? sodo med?i?. Bjobu yra labai svarbus atributas, nes seniau nekilmingiesiems buvo draud?iama tiesiogiai ?velgti ? imperatorius, prireikus bendrauti su jais ?mon?s tai darydavo per ?irm?.

Taip pat, ?alia j? yra pasirenkamos arba dvi ?vakid?s, pavadintos bonbori ( jap. 雪洞), arba du popieriniai ar ?ilkiniai ?ibintai, ?inomi kaip hibukuro ( jap. 火袋). Pastarieji da?niausiai dekoruojami japoni?k? vy?ni? ? sakur? ? ?ied? ra?tu. Pilni rinkiniai papildomai yra apstatomi specialiais aksesuarais sanbo kadzari ( jap. 三方飾, sanbo kazari ), kurie b?na ?terpti tarp dviej? imperatori? fig?r?. ?ie priedai ?komponuoja dvi vazeles su dirbtin?mis persiko ?akel?mis ku?ibana ( jap. 口花, kuchibana ), kurios yra neatsiejama hinamacuri ?vent?s atributika. Iki Antrojo pasaulinio karo imperatoriai buvo laikomi dievi?kos kilm?s, o ir po jo ?i? asmen? svarba i?liko simbolin? ir svarbi, tod?l ?i l?li? pora yra pati svarbiausia i? viso rinkinio.

Antroji pakopa [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Antrojoje pakopoje stovi trys r?m? damos san-nin kand?io ( jap. 三人官女, san-nin kanjo ). Kiekviena j? laiko sak?s g?rimui reikalingus atributus, nes ?i? dam? pagrindin? funkcija yra pilstyti j? imperatoriams. I? steb?tojo de?in?s pus?s stovinti dama yra sak?s ne??ja Nagae no ?io?i ( jap. 長柄の?子, Nagae no choshi ), kuri laiko special? g?rimo laikymo ind? ilga rankena. Kair?je stovinti dama yra vadinama atsargine sak?s ?teik?ja Kuvae no ?o?i ( jap. 加えの?子, Kuwae no choshi ), ji laiko g?rimui pilstyti reikaling? samt?. Vienintel? vidurin? dama Sanpo ( jap. 三方) yra vaizduojama s?dinti ir laikanti g?les arba sak?s g?rimo brandinimo ind?. Kiekvien? dam? skiriantys aksesuarai vadinami takacuki ( jap. 高?, takatsuki ). Tai yra stendai su apvaliu staliniu vir?umi sezoniniams saldumynams laikyti, i?skyrus hi?imo?i.

Tre?ioji pakopa [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ant tre?iosios pakopos stovi penki muzikantai gonin baja?i ( jap. 五人?子, gonin bayashi ). Kiekvienas j? laiko muzikinius instrumentus, i?skyrus daininink?, kuris laiko v?duokl?. Muzikant? i?d?stymas n?ra grie?tai apibr??tas. Da?niausiai randamas j? sustatymas i? kair?s ? de?in? pagal steb?tojo perspektyv?:

• S?dintis muzikantas, laikantis ma?? b?gnel? taiko( jap. 太鼓)

• Stovintis muzikantas su dideliu b?gnu ocudzumi ( jap. 大鼓, otsuzumi )

• Stovintis muzikantas, laikantis rankin? b?gn? kocudzumi ( jap. 小鼓, kotsuzumi )

• S?dintis muzikantas, grojantis fleita fue ( jap. 笛) ar jokobue ( jap. ?笛, y oko-bue )

• Stovintis dainininkas utaikata ( jap. ?い方), laikantis v?duokl? sensu ( jap. 扇子)

Ketvirtoji pakopa [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ant ketvirtosios platformos sustatomi De?inysis Ministras Udaid?in ( jap. 右大臣, udaijin ) ir Kairysis Ministras Sadaid?in ( jap. 左大臣, sadaijin ). ?ios vald?ios pozicijos gyvavo v?lyvuoju Naros ir Heiano laikotarpiu . De?inysis ministras yra vaizduojamas kaip jaunas ?mogus, kuomet kairysis ? kur kas senesnis. Fig?ros yra rikiuojamos atitinkamai atvirk??iai pagal j? pavadinimus ? De?inysis ministras kair?je pus?je, o Kairysis ministras ? de?in?je pagal steb?tojo perspektyv?. Kartais jie vaizduojami su str?l?mis ir lankais. Tarp ?i? dviej? fig?r? yra pastatyti padengti maistu kvadrato ar rombo formos stalai kakebandzen ( jap. 掛盤膳, kake-banzen ), taip pat vadinami o-dzen ( jap. お膳, o-zen ). Be j? galima i?vysti ir rombo formos stendus hi?idai ( jap. 菱台, hishidai ), kurie talpina tos pa?ios fig?ros ry?i? pyrag?lius hi?imo?i. Hi?idai kartais turi kat?s formos kojas, kurios vadinamos nekoa?igata hi?idai ( jap. 猫足形菱台, neko-ashi-gata hishidai ).

Penktoji pakopa [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ant penktosios platformos da?niausiai stovi trys samdiniai, kurie laiko valymo atributus. ?ioje pakopoje lygiagre?iai prie?ais ministrus pastatomi simboliniai med?iai - de?in?je pus?je orand?inis mandarin? medis Uko no ta?ibana ( jap. 右近の橘, Uko no tachibana ), o kair?je ? ?ydintis vy?ni? medis Sakon no sakura ( jap. 左近の?). I? kair?s ? de?in?, pagal steb?tojo vaizd?, stovi:

• Sentimentalusis girtuoklis Naki d?iogo ( jap. 泣き上?, Naki-jogo ), laikantis sak? arba dulki? ?luost?.

• Bjaurusis girtuoklis Okorid?iogo ( jap. 怒り上?, Okori-jogo ), laikantis ?lepetes arba sk?t?.

• Linksmasis girtuoklis Varaid?iogo ( jap. 笑い上?, Warai-jogo ), laikantis ?luot?.

Retesniais atvejais vietoje j? ant penktosios pakopos yra i?d?stomi trys samurajai, kuri? tikslas ? ginti imperatori?k?j? por?. ^[10]

Kitos pakopos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ant ?e?tosios ir septintosios platformos yra vaizduojami miniati?riniai baldai, ?rankiai, ve?imai ir kiti daiktai reikalingi imperatori?kojo dvaro bui?iai.

?e?toji platforma [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kartais ant ?ios platformos mergait?s sudeda maisto ? ma?as l?k?tutes, kurios skirtos l?l?ms. Visi atributai vaizduojami rezidencijos vidinei erdvei apstatyti:

• Tansu ( jap. ??) ? da?niausiai penki? stal?i? skrynia, su atsiverian?iomis i?orin?mis durimis.

• Nagamo?i ( jap. 長持, nagamochi ) ? didel? skrynia kimono laikymui.

• Hasamibako ( jap. ?箱) ? ma?esni? r?b? talpinimo d???, pastatoma ant nagamo?i vir?aus.

• Kiodai ( jap. 鏡台, kyodai ) ? ma?esn? skrynia su stal?iais, ant kurios vir?aus u?d?tas veidrodis su laikikliu.

• Haribako ( jap. 針箱) ? siuvimo reikmen? d???.

• Hiba?i ( jap. 火鉢, hibachi ) ? kaitintuvas.

• Daisu ( jap. 台子) ? rinkinys o-?ia dogu ( jap. お茶道具, o-cha dogu ) ar ?ia no ju dogu (茶の湯道具, cha no yu dogu ), indai japoni?kai arbatos ceremonijai.

Septinta platforma [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ant ?ios platformos sustatomi daiktai yra vaizduojami imperatori? buities reikm?ms u? rezidencijos rib?:

• D?iubako ( jap. 重箱, jubako ), rinkinys lakuot? maisto d??i? su vertikaliai suri?tomis virv?mis aplink jas. Kartais ?ios d???s vaizduojamos su tvirta rankena, kuri jungia visa d??es.

• Gokago ( jap. 御駕籠), d??? skirta daikt? pergabenimui.

• Go?oguruma ( jap. 御所車, gosho-guruma ), jau?i? tempiamas ve?imas, kuris buvo naudojamas Heiano laikotarpiu kilming?j? perve?imui. Retais atvejais jis buvo ?inomas kaip gi?a arba gj??a (牛車, gisha, gyuusha ).

• Ma?iausiai svarbus, hanaguruma ( jap. 花車), jau?io tempiamas ve?imas pilnas g?li?.

Reik?m? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Galb?t d?l to, kad dauguma japon? gyvena ank?tuose butuose arba ma?uose nameliuose, populiariausia yra pati kukliausia fig?r?li? rinkinio forma, apsiribojant svarbiausia ? imperatori?k?ja ? pora. Taip pat da?nai naudojama trij? dali? platforma, ta?iau ant paskutin?s statomi ne muzikantai, o imperatori?kojo dvaro vidui apstatyti reikalingi daiktai. Imperatoriaus ir imperator?s fig?ras pirmos Mergai?i? ?vent?s proga gimusiai an?kei tradici?kai dovanoja seneliai, motinos t?vai. V?liau rinkinys papildomas ir, branginant jo menin? vert? bei ?eimyninius prisiminimus, perduodamas i? kartos ? kart?. Da?nai l?li? rinkiniai yra laikomi brangiausiu ?eimos turtu, kuris puosel?jamas daugelio kart? tampa vis reik?mingesnis. Nepasiturin?ios ?eimos renkasi parduoti kok? daikt?, ta?iau savo dukrai vis vien padovanoti l?les. Neretai net pagyvenusios moterys ?ios ?vent?s metu puo?ia savo namus j? pa?i? vaikyst?s hinomis. Mirus ?i? puo?men? savininkei arba nebe?inant j? tikrosios kilm?s, jos atiduodamos ?ventykloms, kur po tam skirtos maldos yra sudeginamos. Kitu atveju, l?l?s perduodamos bendruomen?s centrams, kad toliau jomis gro??t?si visuomen?. Hina l?l?s niekada n?ra i?metamos, nes kainuoja did?iulius pinigus. Vidutini?kai viena l?l? kainuoja 1 000 000 jen?, ta?iau kaina atitinkamai svyruoja nuo drabu?i? kokyb?s, aksesuar? kiekio ir rinkinio platform? gausumo.

Vikiteka: Hinamacuri ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]