?is straipsnis apie interneto enciklopedij?. Apie Vikipedijos versij? lietuvi? kalba skaitykite straipsnyje
lietuvi?koji Vikipedija
.
Vikipedija
(
angl.
Wikipedia
) ?
laisvoji
interneto
enciklopedija
. Joje paskelbta daugiau nei 55 mln. straipsni? 306 kalbomis. 2020 m. Vikipedij? kas m?nes? skirtingais ?nagiais aplank? 1,5 mlrd. lankytoj? bei per?i?r?jo 15 mlrd. puslapi?.
[3]
[4]
[5]
Nemokam? enciklopedij? ?vairiomis kalbomis, skirtingai negu tradicines mokslinink? enciklopedijas, kuria jos lankytojai ? interneto naudotojai, kuriuos vienija gera valia, sutarimas, naudojant
wiki
?rang?.
[6]
Svetain?s pavadinimas kildinamas i? havajie?i? kalbos ?od?io ?wiki“, rei?kian?io ?greitai“ bei graiki?ko ?od?io
paideia
. Straipsniams kurti ir taisyti reikalinga tik
interneto nar?ykl?
.
Nepriklausomo tyrimo duomenimis,
redaktorius-savanorius
labiausiai prisid?ti prie ?ios veiklos skatina pati id?ja, jog jie prisideda prie visuomen?s lavinimo. Taip pat paai?k?jo, kad per pirm?j? de?imtmet? (2001?2010 m.) 80 %
angli?kosios Vikipedijos
turinio suk?r? 1 % veikliausi? redaktori?, ta?iau ?io 1 % sud?tis keisdavosi, ?siliedavo nauji redaktoriai pakeisdami nebeveiklius.
[7]
Vikipedijos projektas
angl? kalba
prad?tas
2001
m.
sausio 15
d. kaip priedas ekspert? kuriamam ?
Nupedia
“ projektui.
[8]
Vikipedijos administravim? koordinuoja ne pelno organizacija ?
Vikimedijos fondas
(?Wikimedia Foundation“), ?sik?r?s
JAV
. V?liau buvo sukurti atitinkami projektai kitomis kalbomis,
2003
m.
vasario 20
d. ?steigta
lietuvi?koji Vikipedija
.
2012
m.
sausio 18
d. angli?koji Vikipedija laikinai apribojo prieig?, protestuojant prie?
JAV
autorini? teisi? ?statym? pakeitimus.
[9]
2018
m.
liepos 3
?
5
d. ispani?koji, itali?koji,
latvi?koji Vikipedija
ir kt. t? pat? padar?, protestuojant prie?
ES
autorini? teisi? ?statym? pataisas.
[10]
[11]
[12]
Vikipedijos straipsniai saugomi 370 serveri?, esan?i?
JAV
,
Tampoje
ir
A?burne
bei
ES
,
Amsterdame
,
Nyderlanduose
. 2014 m. duomenimis, j? i?laikymas kas m?nes? atsi?jo apie 70 t?kst. JAV doleri?.
[13]
Vikipedija i?laikoma i? Vikipedijos skaitytoj? bei ?vairi? bendrovi? paaukot? l???. Ta?iau pastarosios l??os sudaro ma?esn? dal? vis? paaukot? l??? sumos. Pavyzd?iui, ?
Google
“ 2010 m. skyr? 2 mln.
JAV doleri?
. Vienas i? ?
Google
“ ?k?r?j?
Sergey Brin
tuo laikotarpiu apie Vikipedij? atsiliep? teigiamai. Pasak jo, ?tai ne?kainojamas ?ini? lobynas“.
[14]
2015?2016 m. daugiau kaip 5 mln. Vikipedijos lankytoj?, labdaros fondai ir bendrov?s i? viso paaukojo 77,7 mln. JAV doleri?.
[15]
?Google“, ?
Microsoft
“, ?
Apple
“, ?
PayPal
“ ir kt. bendrov?s bei labdaros fondai i? j? skyr? 9,5 mln. JAV doleri?.
[16]
2012
m.
sausio 18
d. angli?koji Vikipedija
laikinai apribojo prieig?
protestuodama prie?
JAV
autorini? teisi? pakeitimus.
2014
m. buvo pastatyta statula
Lenkijoje
,
Slubici?
mieste, pagerbiant
Vikipedijos bendruomen?
.
[17]
Istorija
Pagrindiniai Vikipedijos istorijos ?vykiai yra ?ie:
- 2000
m. ? ?kuriama
Nupedija
, projektas kuriame laisvai visiems prieinam? turin? ra?o dalyko ekspertai. Nupedij? finansuoja Bomis.
- 2001
m. ? kaip papildomas Nupedijos projektas ?kuriama Vikipedia. U?registruojami
wikipedia.org
ir
wikipedia.com
domenai. Pirm?kart apibr??iamas neutralaus po?i?rio reikalavimas. Pirmieji Vikipedijos pamin?jimai ?iniasklaidoje.
- 2002
m. ? baigiasi Bomio finansin? parama. Atskyla
Enciclopedia Libre Universal en Espanol?
.
Jimmy Wales
paskelbia, jog Vikipedijoje niekada nebus reklamos. Pirmieji botai.
- 2003
m. ? patvirtinamas Vikipedijos logotipas. Pradeda veikti matematini? formuli? palaikymo sistema
TeX
.
- 2004
m. ? bendras Vikipedijos projekto straipsni? skai?ius per?engia 1 mln., Vikipedijos puslapiai pradeda naudoti
CSS
. Pirmieji tarptautiniai Vikipedijos blokavimai (
Kinija
).
- 2005
m. ? atsiranda galimyb? nesunkiai prad?ti Vikipedijos projekt? nacionaline kalba. Pirmieji skandalai, kil? d?l vandalizmo biografijose.
- 2006
m. ? ?Wikipedia“ tampa oficialiai registruotu
Vikimedijos fondo
prekiniu ?enklu.
- 2007
m. ? atskyla ekspert? kuriami
Citizendium
,
Scholarpedia
projektai.
- 2008
m. ? bendras Vikipedijos projekto straipsni? skai?ius per?engia 10 mln.
- 2009
m. ? Vikipedija pereina prie
Creative Commons
licenzijos.
- 2010
m. ? Vikipedija pirm?kart atnaujina vartotojo s?s?jos dizain? bei logotip?.
Tikslai
Vikipedijos siekis ? strukt?ri?kai ir sistemi?kai pateikti ?monijos sukauptas ?inias
enciklopedijos
forma. Kokiomis temomis ra?oma ir kaip, sprend?iama Vikipedijos bendruomen?je ? tarpusavio sutarimu. Siekiama, kad vien tik statistiniai
duomenys
ar ?iaip ?domi med?iaga netur?t? b?ti beatodairi?kai talpinami enciklopedijoje. Visa tai turi b?ti strukt?rizuojama, pateikiant apibr??im?, atskirus
faktus
siejant ? viening? visum? ir nurodant tarpusavio ry?ius bei s?sajas, priklausomybes ir pana?umus.
Autorin?s teis?s ir licencija
Enciklopedijos straipsniuose pateikta
informacija
yra laisvai prieinama. J? galima ne tik skaityti, bet ir kopijuoti, platinti pagal vad. ?K?rybini? bendrij?“ (
Creative Commons
) licencij?. Pradin? Vikipedijos licenzija buvo
FSF
sukurta GNU
GFDL
. 2008 m Vikimedijos fondas susitar? su FSF kad ?ieji ?d?s ? GFDL patais?, leid?ian?i? pakeisti Vikipedijos licenzij? ? j? nuomon? patogesn? Creative Commons.
[18]
Vikipedija
neturi apibr??to autori? b?rio, siekiama kuo daugiau ?moni? ?traukti ? bendr? darb?. Formaliai Vikipedijos turinys priklauso j? ?k?lusiems naudotojams, ta?iau pagal licenzijos s?lygas atsiimti jo atgal negalima. Visgi pats projektas kaipo toks (serveriai, interneto vardai, organizacin? strukt?ra ir pan.) priklauso Vikimedijos fondui.
[19]
. Nors ?is fondas link?s pasitik?ti bendruomen?s sprendimais, prireikus, sprend?iama ir prie? bendruomen?s vali?. Atskir? naudotoj? ar j? grupi? ?taka yra ribota, nesvarbu koks rimtas b?t? j? praeities ind?lis.
Vikipedijos privalumai
Kompakti?kumas
Elektronin? enciklopedijos forma leid?ia greitai surasti reikiam? informacij?, pereiti prie kit? tem? straipsni?, perskaityti
internetin?se
nuorodose pateikiam? med?iag?, susijusi? su straipsniu. Spausdintin?se enciklopedijose informacija pateikiama keliolikoje tom?, kuri? sklaidymas ir vartymas n?ra patogus.
Forma
DVD
forma
Elektronin? forma leid?ia greitai ie?koti reikiamos informacijos. Ta?iau ne kiekvienoje elektronin?je enciklopedijoje pateikiama informacija gali b?ti greitai nukopijuota ? tekstin? program?, kuria gali b?ti kuriamas naujas k?rinys (pavyzd?iui, informacijos, rastos el. enciklopedijoje, pagrindu).
Vikipedijoje esan?i? med?iag? skaityti, jos ie?koti ir j? kopijuoti yra paprasta. Spausdintin?s enciklopedijos med?iag? reik?t? skenuoti arba suvesti informacij? klaviat?ra, kas u?imt? daug laiko.
- Prisijungus prie interneto
?iuo metu Vikipedija grei?iausiai prieinama internete (adresu
http://lt.wikipedia.org
). Vikipedija pastaruoju metu naudojamasi kone taip pat da?nai kaip ir populiariomis paie?kos svetain?mis (kaip
Google
,
Yahoo
ir kitomis).
- Neprisijungus prie interneto
Vikipedij? ?manoma gauti taip pat ir
DVD
ar
CD
forma, j? galima nusikopijuoti kaip vientis? dokument? arba
i?sisaugoti asmeniniame kompiuteryje
.
Kadangi kompiuteriais (tuo labiau internetu) ?iuo metu negali naudotis did?ioji dalis Tre?iojo pasaulio ?ali? gyventoj?, Vikipedij? planuojama spausdinti kaip tradicin? (?popierin?“)
enciklopedij?
.
Atskiri Laisvosios enciklopedijos straipsni? rinkiniai platinami ?vairiose ?alyse (paprastai u? simbolin? kain?). Visa
Vikipedija
ruo?iama spausdinti kol kas tik vokie?i? kalba (100 tom?). Ji bus i?leista per 5 metus (2006?2010 metais).
Pla?iau apie
Vikipedijos vokie?i? k.
leidim? skaitykite
Vikinaujienose
.
Ateityje bus siekiama sukurti toki? Atvir?j? enciklopedij?, kurioje esan?i? informacij? bus galima gauti ?vairi? jutimo organ? pagalba. Vikipedija jau dabar neapsiriboja vien tik elektronine ar spausdintine forma. Jau kuriama ir
Audiopedija
? Atviroji enciklopedija, skirta nemokantiems (ar neturintiems laiko) skaityti, kuri taip pat prieinama neregiams arba silpnaregiams. ?iuo metu ?audiopedizuojami“ pavyzdiniai bei rinktiniai straipsniai, kurie tur?t? sulaukti ir didesnio pla?iosios visuomen?s d?mesio.
Aktualumas
Vikipedija yra viena aktualiausiai informacij? pateikian?i? enciklopedini? leidini?. Joje svarb?s ?vykiai ir aktualijos kartais apra?omos kone ?vykio atsiradimo dien? (ar net valand?). Tai, pavyzd?iui, buvo
2005
m. pabaigoje, kai kone kas valand? (angli?koje Vikipedijoje) buvo atnaujinamos ?inios apie potvynio
JAV
mastus ir aukas. Atvirojoje enciklopedijoje taip pat netrunkama prane?ti apie asmenybi? gyvenimo ?vykius, vingius ar informuoti apie mirt?.
Analogi?koje spausdintoje enciklopedijoje aktual?s pasaulin?s reik?m?s ?vykiai lieka nei?baigti, neapra?yti d?l informacijos tr?kumo. Taip pat da?nai neai?ku, ar solidaus am?iaus sulauk? asmenys, minimi enciklopedijoje, dar gyvi. Elektronin?je ? prie?ingai: niekada nev?lu atnaujinti informacij?. Ir tai daroma be dideli? s?naud?, kadangi nereikia naujai leisti visos enciklopedijos kaip yra spausdintini? enciklopedij? atvejais.
I?samumas ir teisingumas
Vikipedijoje galima rasti ir klaiding? ar netgi s?moningai tendencing? straipsni?. Ta?iau klaid? pasitaiko ir profesional? mokslinink? kuriamose enciklopedijose.
Vikipedija savo straipsni? kokybe bei pateikiamos informacijos i?samumu spar?iai vejasi tradicines ir garsiausias pasaulio enciklopedijas. Ta?iau pa?ym?tina, kad Laisvosios enciklopedijos projektas kuriamas tik nuo 2001 met?, tod?l Vikipedija negali prilygti visi?ku joje pateikiamo turinio teisingumu, i?samumu ir detalumu analogi?kiems spausdintiems leidiniams, nes ji nuolat kuriama, taisoma, redaguojama bei kitaip tobulinama.
Apimtis
Vikipedija savo apimtimi keleriopai lenkia analogi?kas
komercines
enciklopedijas
. Pavyzd?iui, angli?ka Vikipedija
2006
m. tur?jo daugiau negu 1 140 000 straipsni? ? 10 kart? daugiau negu
Britanika
.
Nuorodos, s?sajos
Greta straipsnyje minim? s?vok?, kurias pasiekti galima tiesiog paspaudus ant j?, Vikipedijoje pateikiami s?vokos apra?ai, kontekstas bei priskiriama s?voka tam tikrai kategorijai. Panar?ius (j? pasiekus per teksto apa?ioje minim? kategorij?), galima rasti daugiau ie?komos susijusios informacijos.
Be to tokie ?rankiai, kaip ?susij? straipsniai“ bei ?susij? keitimai“, straipsnio istorijoje minimi autoriai bei j? sukurti straipsniai (?rankis ?naudotojo ind?lis“) gali atvesti prie ie?komos tematikos ?altini? ir kit? nuorod?. Net jeigu straipsnis dar n?ra sukurtas, pasinaudojus funkcija ?susij? straipsniai“, galima atrasti su ie?komo straipsnio tematika susijusi? med?iag?.
Spausdintin?se enciklopedijose n?ra tiek daug nuorod?, da?niausiai apsiribojama literat?ros s?ra?u arba terminais, esan?iais kituose tomuose; be to pasiekti toki? med?iag? (vien d?l fizini? kli??i?) n?ra paprasta: reikia ie?koti bibliotekoje, gauti ir vartyti kitas knygas, kurios ne kiekvienam yra lengvai pasiekiamos kaip elektronine forma pateikiama informacija, esanti Vikipedijoje.
Prieinamumas
Vikipedija yra laisvai prieinama i? bet kurio kompiuterio, turin?io interneto prieig?.
Online
versija yra nuolat atnaujinama, tod?l ja naudotis yra geriausia.
Neturint interneto prieigos, taip pat yra galimybi? naudotis elektronine enciklopedija
offline
. Komercin?s enciklopedijos platinamos CD, DVD diskuose, u? kuriuos reikia mok?ti nema?us pinigus. Vikipedijos atveju ? yra galimybi? keleto spustel?jim? d?ka i?sisaugoti aktualiausi? Laisvosios enciklopedijos versij? (pavyzd?iui, angl?, vokie?i?, artimiausiu metu ? ir lietuvi? kalba).
Daugiakalbyst?
Vikipedijos portalas
http://www.wikipedia.org
, kuriame vaizduojamos did?iausios Vikipedijos
Vikipedijoje t? pa?i? informacij? galima rasti keliomis kalbomis. Tai kartu ir savoti?kas ?ini? patikimumo garantas, kadangi galima palyginti pateikt? informacij? ?vairiose Vikipedijose, su?inoti atitinkam? termin? atitikmenis u?sienio kalba. Tokiu atveju Atviroji enciklopedija gali b?ti pagr?stai vadinama enciklopediniu ?odynu, kadangi be dalykin?s informacijos joje pateikiama ir nema?ai atitinkamos srities s?vok?, padedan?i? orientuotis ?ini? okeane.
Ra?yba u?sienio kalbomis
Vikipedijoje pateikiami vietovard?iai, pavard?s, vardai (tikriniai daiktavard?iai) originalo kalba. Ne?inant kokios nors sostin?s (pvz.,
Pary?iaus
) pavadinimo kuria nors kalba (pvz., pranc?z?), j? galima rasti, pasinaudojus
tarpkalbin?mis nuorodomis
(pvz., pranc?zi?koje Vikipedijoje pateikiama
Paris
straipsnio versija, greta jos yra apra?ymas ar susijusi med?iaga, surandama, spaud?iant ?rankius ?susij? straipsniai“, esan?ius kair?je puslapio pus?je).
Galimyb? skaityti kitomis kalbomis
Elektronin? enciklopedijos forma leid?ia nukopijuoti nesuprantamo kitakalb?s Vikipedijos teksto dal? ir pasinaudoti internete esan?iomis kompiuterin?mis vertim? programomis, kuriomis galima t? pat? tekst?, interneto svetain? i?versti ?
angl?
, pranc?z?, vokie?i?, ital?, ispan?, japon? kalbas. Pavyzd?iui, naudojantis
Google
pateikiamais ?rankiais.
Nuomoni? ?vairov?
Vikipedija
neatstovauja kuriai nors ?moni? grupei. Joje siekiama pateikti ?vairiapusi?k? informacij?, kilus gin?ams ? argumentuotas nuomones. Tai leid?ia ap?velgti ?vairias temas daug pla?iau bei giliau, negu ?prastin?se
enciklopedijose
.
Nemokamas naudojimasis
Naudojimasis elektronine Vikipedija ? nemokamas. Straipsnius galima kopijuoti, naudoti juose pateikiam? med?iag? ? tekst?, statistik?, iliustracijas, nuotraukas, garso ir vaizdo ?ra?us. Visi enciklopedijos autoriai ra?o tekstus, ?kelia nuotraukas ir iliustracijas u? dyk?. Tokius k?rinius galima naudoti, dauginti ir keisti be joki? apribojim? ? tiek asmeniniais, tiek ir komerciniais tikslais. Vienintelis reikalavimas tiems, kurie naudoja informacij? ? jie privalo paskelbti autoriaus vard?. Be to, pakeist? med?iag? taip pat privaloma skelbti nemokamai.
Naudojimosi s?lygas nustato
Creative Commons
licencija, tod?l b?tina laikytis joje numatyt? s?lyg?, nes joje apibr??iamos neatlygintino naudojimo taisykl?s. Tradicines enciklopedijas nemokamai galima paskaityti nebent
bibliotekoje
ar pas pa??stamus, o norint jas ?sigyti nuolatiniam naudojimui, tenka mok?ti nema?us pinigus.
Norint naudoti
komercin?s
enciklopedijos straipsnius, juos leid?iama tik cituoti. J? atk?rimas ar paskelbimas be autoriaus sutikimo negalimas. Gavus leidim?, straipsni? naudojimasis paprastai turi b?ti atlyginamas
honoraru
? u?mokes?iu enciklopedijos autoriams, leid?jams. Vikipedijos atveju ? naudojimasis enciklopedija yra nemokamas, jei nepa?eid?iamos jos licencijos s?lygos.
Dalyviai
- Neregistruoti dalyviai
neturi savo vard?. Tokie lankytojai gali kurti arba keisti straipsnius, dalyvauti diskusijose. Vietoje vardo yra ?ra?omas j? kompiuterio IP adresas (pvz., 44.111.333.12).
- Registruoti dalyviai
kuria bei redaguoja straipsnius, pasira?ydami pasirinktu vardu arba slapyvard?iu. Pra?jus 4 dienoms nuo registracijos jie tampa patvirtintais dalyviais.
- Balsavimo teis? turintys dalyviai
? suk?r? daugiau negu 200 straipsni? arba i?buv? registruotais vartotojais daugiau kaip 2 m?nesius.
- Administratoriai
gali trinti bei atkurti i?trintus puslapius, juos u?rakinti ar atrakinti, blokuoti kitus dalyvius, pasl?pti vandalizuotas puslapi? versijas.
- Biurokratai
gali keisti naudotoj? status? ir vardus.
- ?kved?iai
(?stiuardai“) turi visas teises keisti svetain?s i?vaizd?, dalyvi? status?. Sprend?ia problemas, kuri? nesugeba suvaldyti kiti dalyviai. Dalyvi? i? Lietuvos tarp ?kved?i? n?ra.
- Prisijungimo kontrolieriai
tikrina, ar tas pats dalyvis nebando prie Vikipedijos prisijungti skirtingais vardais.
Autoriai
Kiekvienas, u?suk?s ? svetain?, gali prad?ti kurti nauj? straipsn? arba pataisyti, redaguoti kit? sukurtus tekstus. Da?niausiai, norint tai daryti, nereikia registruotis. Pataisius ?ra??, senoji straipsnio versija niekur nedingsta ? ji i?saugoma tam, kad reikalui esant, tekst? b?t? galima sugr??inti. Tokiu b?du Vikipedija apsaugoma nuo ?vandal?“ bandym? sunaikinti kit? ?moni? sukurtus ?ra?us. Geriausiu atveju piktavaliai gali sukurti tik dar vien? straipsnio versij?. Teising? straipsnio variant? gali sugr??inti bet kuris chuliganizmo atvej? pasteb?j?s lankytojas.
Enciklopedijoje savo straipsnius yra paskelb? keli ?imtai t?kstan?i? ?moni?. Vikipedija skai?iuoja tik svetain?je prisiregistravusius autorius. Ta?iau daugel? straipsni? galima keisti arba kurti net neprisiregistravus. Toki? bevard?i? k?r?j? skai?iaus ne?ino niekas.
Vikipedijos kritika
Vikipedijos kritikai teigia, es? ji pasmerkta nes?kmei. Da?niausiai yra minimos klaidos ir netikslumai, sielvartaujama d?l vandalizm?, politinio ir tautinio korekti?kumo, neutralumo, nuomoni? konflikt? bei j? gausos, da?no straipsni? keitimo.
Klaidos ir netikslumai
?iniasklaidoje pasirod? prane?im?, kuriuose abejojama d?l pateikiamos informacijos i?samumo ir tikslumo, kokyb?s, autori? diletanti?kumo, kaltinama d?l ?mei?to, ??eidimo, autori? teisi? pa?eidim?.
Atsi?velgus ? projekto gyvavimo laikotarp? ir dalyvi? kvalifikacij?, Vikipedijai bei kitiems
vikiprojektams
savo globalumu, universalumu ir rezultatyvumu negali prilygti kiti projektai, kuri? vien finansavimo klausimas neapsieina be vie?ojo sektoriaus pagalbos bei reklamos, investicij? i? privataus sektoriaus.
Vikipedijos kokyb? nuolat gerinama. Skatinami produktyviai ir kokybi?kai dirbantys autoriai, skelbiami pavyzdini? straipsni? ra?ymo konkursai, j? autoriai apdovanojami, nuolat analizuojama ir ple?iama rinktini? straipsni? kategorija. Straipsniai kuriami pagal standartus ir pripa?intus ?ablonus, jie apjungiami ? portalus, kuriamos atskiros Vikipedijos naudotoj? grup?s, atsakingos u? tam tikros kategorijos straipsni? kokyb?.
Vandalizmai
Kai kurie interneto naudotojai ty?ia gadina
Vikipedijos
straipsnius, trina j? turin?, i?kreipia informacij?. Gana ilg? laik? buvo manyta, kad d?l to projektas ?lugs. Ta?iau metai parod?, kad ?moni?, vertinan?i? ?inias ir svetim? darb? yra daug kart? daugiau, negu
vandal?
, tod?l i?trinti ar sugadinti straipsniai greitai atstatomi,
vandal?
padaroma ?ala n?ra esmin?. Be to kuriami ?vair?s savisaugos mechanizmai. Kai kuriose Vikipedijose ?vesta naudotoj? registracija, nauji bendruomen?s nariai kur? laik? negali taisyti ar trinti didel?s apimties straipsni?, pavyzdiniai straipsniai yra ?u?rakinami“, taip pat palaikomi ry?iai su interneto incident? tyrim? tarnybomis (tokiomis kaip
CERT
).
Profanacija
Teigiama, es?
Vikipedija
negali pateikti teisingos informacijos, kai daugumos
nuomon?
neatitinka objektyvi? (mokslo) ?ini?: nei?silavinusi dauguma gali nepripa?inti mokslo autoritet? ir skleisti neteising? informacij?. Praktika rodo, kad toki? atvej? b?na ma?ai, nes pagr?sta nuomon? ir argumentai, faktai leid?ia pasiekti tinkam? kompromis?, moksli?kai pateikiant po?i?r? ? vien? ar kit? tikrov?s rei?kin?. Laisv?j? enciklopedij? kuria ?imtai t?kstan?i? ?moni?. Tarp kurian?i? ir taisan?i? yra nema?ai specialist?, mokslinink? bei kit? ?moni?, puikiai i?manan?i? tam tikras sritis. Tod?l nuog?stavimai d?l visi?ko
viki
diletanti?kumo n?ra pagr?sti.
Politinis ir tautinis korekti?kumas, neutralumas
Teigiama, es?
Vikipedija
yra neatspari ma?um? (seksualini?, religini?, tautini? ar kit?) kritikai, teigian?iai, kad vieni ar kiti faktai turi b?ti pateikiami specifiniu b?du arba i? viso nepublikuojami. Praktika rodo, kad tokie atvejai irgi pasitaiko neda?nai, be to, jie b?dingesni komerciniams leidiniams.
Nuomoni? konfliktai
Kaip vienas i? tr?kum? pateikiamas faktas, kad
Vikipedijoje
neretai kyla gin?? d?l vieno ar kito straipsnio teisingumo bei d?l skirtingos fakt? interpretacijos. Ta?iau tokie atvejai leid?ia sukaupti i?samesn?, neretai ? ir objektyvesn? informacij? abejotinais klausimais. Skaitytojas never?iamas aklai priimti kategori?k? pozicij?, kvie?iamas ?vertinti pateikt? med?iag? bei panagrin?ti straipsni? aptarimuose pateikiam? med?iag? ir diskusijas.
Vikipedijos palikimas
Vikipedijos garbei pavadintas asteroidas
274301 Vikipedija
.
Taip pat skaitykite
Vikicitatos
Wikiquote logo
Nuorodos
?altiniai