Stanislavas Antanas ??iuka

Stanislavas Antanas ??iuka lenk. Stanisław Antoni Szczuka ;

Stanislavas Antanas ??iuka ?sivaizduojamo portretas, dailininkas ne?inomas apie 1735-1740, galerija, Wilanow r?muose.
??iuk? gimin?

Szczuk? gimin?s herbas - Grabie

Gim?	1652 m. ar 1654 m. Liuboni?i, Re?ycos pavietas , Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? , Abiej? Taut? Respublika
Mir?	1710 m. gegu??s 19 d. (~58 metai) Var?uva , Lenkijos karalyst? , Abiej? Taut? Respublika
T?vas	Stanislavas
Motina	Sofija ?pilevska Neronovi?
Sutuoktinis (-?)	Konstancija Marija Ana Potocka
Vaikai	Gracianas, Antonas, Ona

Veikla	?l?kta , didikas, politikas ir ra?ytojas.

Vikiteka	Stanislavas Antanas ??iuka

Stanislavas (Stanislovas) Antanas ??iuka ( lenk. Stanisław Antoni Szczuka ; 1652 ar 1654 m. Liuboni?i, Re?ycos pavietas , Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst? , Abiej? Taut? Respublika ? 1710 m. gegu??s 19 d. Var?uva , Lenkijos karalyst? , Abiej? Taut? Respublika ) ? ?l?kta , didikas, politikas ir ra?ytojas. Kari?kio Stanislavo ir Sofijos ?pilevskos Neronovi? s?nus, 1695 m. vasario 6 d. ved?s seni?no Jano Boguslavo Potockio dukr? ? Konstancij? Marij? An? Potock?. Teis?jas (1688 m.), Lenkijos-Lietuvos valstybi? s?jungos pasiuntinys Pr?sijos kunigaik?tyst?je 1690 m., Seimo mar?alka 1698?1699 m., Lietuvos pakancleris 1699 m.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

??iuk? gimin? Mazovijoje ?inoma nuo 1425 m. XV a. antroje pus?je ??iuk? gimin? i?plito trijose valstyb?s vietose ? Lenkijoje , Rusioje ir Lietuvoje . Stanislovas Antanas ??iuka priklaus? bent tris kartas ten gyvenusiai lietuvi?kajai ^{[reikalingas ?altinis]} at?akai. Jo t?vas Stanislavas 1655 m. Rusijos kariuomen?s ?siver?imo ? Vilni? metu pakliuvo ? nelaisv? kartu su Dominyku Pacu ir tais pa?iais ar sekan?iais metais mir? Maskvoje . Jis tur?jo du s?nus ? Gracian? ir Anton? bei dukr? On?.

Pats Stanislavas Antanas ??iuka teig? ^{[reikalingas ?altinis]}, kad gim? 1654 m. Jaunyst? praleido Vilniuje , i?dininko Jeronimo Kri?pino-Kir?en?teino namuose. I?silavinim? ?gijo Vilniuje ir Krokuvoje. Nuo 1671 iki 1672 m. mok?si Krokuvoje , kai abatas Kazimieras Janas ??iuka protegavo j? Krokuvos Akademijos oratorinio meno profesoriui kun. Marcinui Vinkleriui ir poetikos prof. kun. Stanislovui Bie?anovskiui. Po to septyniolika m?nesi? tobulinosi Liublino tribunole, kur mok?si karali?kosios teis?s.

1669 m. tapo Augusto II ?alininku, o 1706 m. palaik? Stanislov? Le??insk? . Buvo politini? tekst? autoriumi ir ?inomu Seimo oratoriumi. Para?? veikal? Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata (1709 m.). R?pinosi nemokam? vie??j? mokykl? atidarymu.

1675 m. abato Jono Kazimiero ??iukos protekcijos d?ka Stanislavas Antanas gavo karali?kojo sekretoriaus pareigas, o 1684 m. tapo karaliaus kanceliarijos vadovu, prad?ioje ma?osios, o po to ir did?iosios. ?ia atkreip? ? save d?mes?, gavo Lietuvos Did?iosios kunigaik?tijos referendoriaus, v?liau pakanclerio ur?d?, tapo karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi.

1683 m. kaip husar? rotmistras dalyvavo kare su turkais ? Vienos kampanijoje.

1679 m. Malborke Pr?sijos Seime, Stanislavas Antanas ??iuka, b?damas karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi ir kar?tu ?alininku, gyn? karali?, remdamasis Seimo Gardine disputais d?l karo ir taikos, kur pats k?l? kra?to gynybos reikalus. Apie jo did?iulius nuopelnus karaliui rodo ir karalien?s Marijos Sobieskos 1687 m. gruod?io 31 d. lai?kas.

B?damas Seimo mar?alka vadovavo jo darbui nuo 1688 m. spalio 17 d. iki 1689 m. baland?io 1 d. ir susitaikymo Seimui Var?uvoje (1699 m. bir?elio 16-30 d.). 1688 m. b?damas 34 met? tapo karaliaus referentu. Savo inteligencijos, i?kalbos ir karali?kos teis?s ?inojimo d?ka Stanislavas Antanas ??iuka tapo karaliaus Jono III Sobieskio de?ini?ja ranka ir atlikdavo diplomatines pareigas ? keliavo ? Maskv?, ved? derybas su Bavarijos elektoriumi d?l Sobieskio dukros vedyb?. Per jo rankas ?jo svarbiausi valstyb?s dokumentai, ??iuka patarin?jo karaliui.

Mirus karaliui 1696 m. Stanislavas Antanas ??iuka aktyviai dalyvavo parlamentin?je veikloje ir buvo Liublino bei Podolsko deputatu. 1688, 1689, 1690 ir 1699 m. d?l oratorini? gabum? vadovavo Seimui ? buvo renkamas mar?alka .

1690 m. b?damas seimo vadovu atstovavo karali? Pr?sijos parlamente, kur kar?tai gyn? Lietuvos ir Lenkijos S?jungos interesus.

Po Sobieskio mirties realiai ?vertino j?g? santyk? ir r?m? August? II i? Saksonijos . Glinian? stovykloje Lvovo apylink?se kov? su turkais metu kilus konfliktui tarp naujojo karaliaus ir ?l?kt? , vienintelis Stanislavas Antanas ??iuka savo diplomatini? sugeb?jim? d?ka sugeb?jo i?gelb?ti situacij?, gr?susi? nematyta katastrofa visai valstybei. U? 1699 m. taikingojo seimo baigt? karalius Augustas II j? apdovanojo Lietuvos pakanclerio postu. Jis ?tikino karali? i?vesti Saksonijos kariuomen? i? Lenkijos.

Stanislavas Antanas ??iuka, tur?damas dalin? Augusto II pasitik?jim?, toliau atliko diplomatines funkcijas 1700?1701 m. Lietuvoje ir dalyvavo derybose su Petru I Bir?? pilyje , ta?iau kanclerio pareig? i? ?io karaliaus negavo.

1706 m. ?vyko pirmieji abiej? valstybi? karaliaus rinkimai, kuriuose nugal?jo ?ved? statytinis Stanislovas Le??inskis . Stanislavas Antanas ??iuka, b?damas ar?iu Maskvos prie?u, prisijung? prie naujojo karaliaus ir kartu su Karoliu XII dalyvavo ?ygyje ? Saksonij?. Pralaim?jus ?vedams prie Poltavos ir gresiant nepriklausomyb?s praradimui, ?tikino Le??insk? sud?ti karaliaus ?galiojimus ir skelbti naujus karaliaus rinkimus, kuriuose tik?josi nugal?ti.

Karaliumi v?l tapus Augustui II, Stanislavas Antanas ??iuka, b?damas labai populiariu ?l?kt? tarpe v?l gr??o prie jo.

Stanislavas Antanas ??iuka r?pinosi gimin?s dvaru ir ?em?mis ??u?ine netoli Suvalk?. Ten kartu su karaliumi finansavo vienuolyno ir pijor? mokyklos ?steigim?. Apie 1680 m. gav?s i? karaliaus Radzyn? dvar? prie Liublino, pri?i?r?jo jo turt? ?emaitijoje ? Vilkijoje , v?liau r?pinosi karaliene ir Stanislavo Le??inskio gerove bei Augusto II d?ka vald? Platelius , Tauj?nus ir Viek?nius , tur?jo ?em?s apie Trakus .

1693 m. rugs?jo 22 d. Stanislavas Antanas ??iuka i? Zbignevo Gorajevskio dukros Teofil?s u? 200 t?kst. auksin? pirko Bilgorajo dvar? ir tris aplinkinius kaimus. I? karaliaus gav?s leidim? ten r?pinosi turgumi ir amat? cech? steigimu. Ved?s Jono III Sobieskio r?minink? Konstancij? Marij? Patack? susilauk? trij? s?n? ? Augusto Mykolo, Marcino Leopoldo ir Jono Kanto bei dukros Viktorijos. Bilgorajo dvare ??iuka 1703?1704 m. pastat? medin? ba?ny?i?. 1709 m. i?leido savo veikal? Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata , kuriame aptar? finansin? ? karin? reform?, si?l? kariuomen? padidinti iki 36 t?kst., suk?r? valstyb?s i?laikom? mokykl? projekt?.

1710 m. gegu??s 19 d., b?damas 56 m., mir? nuo plau?i? u?degimo. Vykdant paskutin? vali? palaidotas ??iuk? kapaviet?je ? ??u?ino ba?ny?ios r?siuose.

Politinis postas
Prie? tai: Andrius Gelgaudas	ATR seimo mar?alka 1689	Po to: Tomas Dzialynskis
Prie? tai: Karolis Stanislovas Radvila	Lietuvos pakancleris 1698 ? 1710	Po to: Kazimieras ?artoriskis
Prie? tai: Kristupas Stanislovas Zavi?a	ATR seimo mar?alka 1699	Po to: Jonas ?embekas