Sadamas Huseinas
Sadamas Huseinas
Gim?	1937 m. baland?io 28 d. Al-Avja , Irakas
Mir?	2006 m. gruod?io 30 d. (69 metai) Kadhimija , Bagdadas , Irakas
Sutuoktinis (-?)	Sajida Talfah
Vaikai	5
Religija	Islamas ( sunizmas )
Irako prezidentas
?jo pareigas	1979 m. liepos 16 d. ? 2003 m. baland?io 9 d.
Ankstesnis	Ahmed Hassan al-Bakr
Pareigos	Irako prezidentas ir premjeras
Partija	Baath
Vikiteka	Sadamas Huseinas
Para?as

Sadamas Huseinas ( arab. ???? ???? ??? ?????? ????????  = ?add?m ?usayn ?Abd al-Ma??d al-Tikr?t? , 1937  m. baland?io 28 d. ? 2006  m. gruod?io 30 d.) ? Irako prezidentas ( 1979 ? 2003  m.), ministras pirmininkas ( 1979 ? 1991 ir 1994 ? 2003  m.), Baath partijos Irako skyriaus generalinis sekretorius, mar?alas (1979 m.).

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Jaunyst? ir ankstyvoji karjera [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vaikyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sadamas Huseinas gim? 1937  m. baland?io 28 d. Awja kaime, u? 13 km nuo Tikrito miesto, piemen? ?eimoje. Jo motina Subha Tulfah al-Mussallat pavadino j? ?Saddam“, kas arabi?kai rei?kia ?mogus, kuris prie?inasi, lenda ? konfliktus. Sadamas niekada nepa?inojo savo t?vo Hussein 'Abd al-Majid, kuris dingo ?e?i m?nesiai prie? jo gimim?. Netrukus nuo v??io mir? ir jo 13 met? brolis. K?dikyst?je Sadamas augo pas d?d? (motinos brol?) Khairallah Talfah.

Jo motina v?l susituok? ir pagimd? tris s?nus. B?damas 10 met? Sadamas paliko motinos namus ir gr??o gyventi pas d?d? ? Bagdad? . D?d? buvo karingas arab? nacionalistas ir jis paskatino Sadam? eiti mokytis ? nacionalistin? mokykl? Bagdade .

Ankstyvoji karjera [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1957  m., b?damas 20 met?, jis tapo revoliucin?s pan-Arab? Bato (angl. ? Baath ) partijos nariu. Jos r?m?jas buvo ir jo d?d? Khairallah Talfah.

1959  m. kartu su kitais 9 kari?kiais nes?kmingai band? nu?udyti tuometin? ?alies premjer? Abdul? Karim? Kasem? ( Abdul Karim Kassem ), tada pab?go ? Sirij? , o v?liau ir Egipt? . U? aki? nuteistas myriop. 1963  m. Baath at?jus ? vald?i? jis sugr??o ? Irak? , ta?iau tais pa?iais metais partija buvo pa?alinta i? vald?ios ir S. Huseinas keletui met? buvo u?darytas ? kal?jim?, i? kurio v?liau pab?go ir tapo Baath partijos lyderiu, o 1968  m. dalyvavo perversme, kuris v?l atved? partij? ? vald?i?. 1969  m. lapkri?io 8 d. tapo Revoliucin?s tarybos pirmininko pavaduotoju, vadovaujant prezidentui Ahmadui Hasanui Bakrui ( Ahmad Hassan al-Bakr ) tur?jo gana daug ir pla?i? gali?.

Vedybos ir ?eimos ry?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sadamas susituok? su Sajida Talfah 1963 metais. Sajida buvo Sadamo d?d?s ir aukl?tojo Khairallah Talfah dukra. J? santuoka buvo apgalvota ir suplanuota, kai Sadamui buvo 5 metai, o Sajidai ? 7, ta?iau iki vestuvi? dienos jie nebuvo susitik?. Jie buvo sutuokti Egipte , kai Sadamas buvo tremtyje. Sadamas su Sajida susilauk? dviej? s?n? (Ud?jaus ir Kuasajo) ir trij? dukter?: Ranos, Raghados ir Halos. Ud?jus tapo v?liau pagrindiniu Irako ?iniasklaidos cenzoriumi ir kontroliavo vis? spaud? Irake . Kuasajus vald? ?alies vidaus paj?gas. Abu broliai susikrov? turtus nelegaliai prekiaudami kontrabandine nafta . Visos trys seserys buvo are?tuotos ir nubaustos nam? are?tu, ?tarus, kad jos gali b?ti susijusios su pasik?sinimu nu?udyti brol? Ud?j? 1996  m. gruod?io 12 dien?.

Sadamas ?sak? ?vykdyti mirties bausm? jo vaikyst?s draugui ir ?monos broliui generolui Adnan Khairallah Tuffah, nes jis tapo labai populiarus tarp irakie?i?.

Sadamas taip pat susituok? su dviem kitomis moterimis: Samira Shahbandar ir Nidal al-Hamdani .

Vestuv?s su Samira Shahbandar ?vyko 1986  m. po to, kai Sadamas privert? jos vyr? i?siskirti su ja. Kalbama, kad ji buvo jo m?gstamiausia ?mona. Samira pagimd? Sadamo s?n? Ali.

Nidal al-Hamdani buvo Saul?s Energijos Tyrim? Centro prie Moksl? Tyrimo Tarybos vadov?. Jos vyras taip pat buvo priverstas su ja i?siskirti, kad su ja gal?t? susituokti Sadamas Huseinas.

Sadamo pusbrol? Ali Hassan al-Majid sugavo JAV kariuomen?s pareig?nai ir apkaltino ?sakymu nu?udyti chemikalais t?kstan?ius ?moni?. Ali pravard? yra Cheminis Ali . 1988  m. jo ?sakymu buvo i??udyti i?tisi kurd? kaimai Irako ?iaur?je.

Prezidentavimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1979  m. A. H. Bakras atsistatydino ir S. Huseinas tapo prezidentu ir premjeru (premjeru nebuvo tik 1991 ?1994 m.). Pla?iai naudojo slaptos policijos institucij?, siekdamas nuslopinti bet koki? opozicij? ?alies viduje, skatino savo asmenyb?s kult?.

Tap?s prezidentu Sadamas konsolidavo etni?kai susiskald?iusio Irako ?mones. Jis stiprino ?alies ekonomik?, ta?iau ?alia to k?r? stiprias represines strukt?ras, kurios persekiojo ?alies pilie?ius, kad tik neb?t? bandoma ?vykdyti pasik?sinimo prie? j? ar bandyti prad?ti perversm?. Ta?iau jis susilauk? didelio ?vairi? gyventoj? grupi? palaikymo.

Centriniu Sadamo Huseino valdymo pagrindu tapo nafta . 1972  m. liepos 1 d. Sadamas per?m? u?sienio kompanij? valdomas naftos ?mones Irake . Taip ?gavo visi?k? naftos monopol?. 1973  m. d?l pasaulin?s energetin?s kriz?s naftos kainos i?augo kelis kartus. Taip Sadamas Huseinas sukaup? labai didelius turtus. Taip jis gal?jo imti vykdyti dar daugiau savo program? ir ?gyvendinti savo politik? taip, kaip tik nor?jo pats.

Jau po keleri? met? u? sukauptus i? naftos pardavimo pinigus jis prad?jo dar iki tol nebuvusias jokioje Persijos ?lankos ?alyje socialines programas, kaip, pavyzd?iui, Nacionalin? kampanija, siekiant suma?inti nera?tingum? ir Privalomas nemokamas i?silavinimas Irake , kareivi? ?eimoms buvo suteikta parama, nemokamas gydymas visiems, subsidijos ?kininkams. U? tokias programas Sadamas Huseinas buvo apdovanotas UNESCO .

Kad diversifikuot? nafta paremt? ekonomik?, Sadamas ?m? remti nacionalin? infrastrukt?ros program?.

1980  m. Sadamas Huseinas inicijavo invazij? ? Irano naftos region?, ta?iau tai tapo sekinan?iu ilgu karu, kol 1988  m. buvo pasira?ytos paliaubos ir n? viena ?alis nelaim?jo. 1990  m. rugpj??io 2 d. S. Huseino armija ?siver?? ? kaimynin? Kuveit? , kas suk?l? pasipiktinim? visame pasaulyje, o Irakui imtos taikyti embargo sankcijos. 6 savai?i? kare, kuris prasid?jo 1991  m. sausio 16 d., JAV vadovaujamos karin?s koalicin?s paj?gos Irako armij? i?vijo i? Kuveito. Po ?io akivaizdaus pralaim?jimo prasid?jo Irako ?iit? ir kurd? neramumai, ta?iau jie buvo nuslopinti.

2003  m. ? Irak? ?siver?us JAV ir Did?iosios Britanijos karin?ms paj?goms (?tarus, kad S. Huseinas siekia sukurti masinio naikinimo ginkl?), baland?io m?nes? jis buvo nuverstas ir ilgai slapst?si, kol 2003 m. gruod?io 13 d. buvo sugautas ir suimtas. ^[1]

Mirties bausm? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2006 m. lapkri?io 5 dien? Huseinas buvo pripa?intas kaltu nusikaltimais prie? ?monij? ir nuteistas mirties bausme pakariant. Jis pripa?intas kaltu d?l 148 ?moni? nu?udymo Dujailo kaime 1982 metais. Taip pat jis kaltinamas 180 t?kstan?i? kurd? genocidu XX a. devintojo de?imtme?io pabaigoje. Kartu teisti septyni buvusio Irako diktatoriaus bendra?ygiai susilauk? ?vairi? nuosprend?i? ? nuo mirties bausm?s iki 15 met? kal?jimo. Egzekucija Huseinui ?vykdyta Irake, ?iaurin?je Bagdado dalyje esan?iame Teisingumo ministerijai priklausan?iame pastate.

2006 m. gruod?io 30 dien?, 6 valand? 7 minut?s vietos laiku Sadamui Huseinui buvo ?vykdyta mirties bausm?, jis buvo pakartas.

Vykdant mirties bausm? Sadamas atsisak?, kad jam ant galvos b?t? u?d?tas juodas gaubtuvas. Jis pasak? mirties bausm? vykdan?iam pareig?nui: nebijok , kai ?is nor?jo jam u?d?ti j?. Kaip teigia auk?tas pareigas u?imantis Irako pareig?nas, Sadamas Huseinas vykdant jam mirties bausm? buvo labai ramus ir nesiprie?ino. Sadamas Huseinas ? viet?, kur jam buvo ?vykdyta mirties bausm? atsine?? koran? , kur? ne?iojosi ? visus teismo pos?d?ius.

Pirmoji televizija, kuri prane?? apie tai, kad Sadamui Huseinui buvo ?vykdyta mirties bausm? buvo Al Arabiya, kuri teig?: ?Sadamo egzekucija u?vert? tams? Irako istorijos period?“. BBC prane??, kad toje vietoje, kur buvo ?vykdyta mirties bausm? buvo daktaras, teisininkas ir ?vair?s kiti pareig?nai. Mirties bausm?s ?vykdymas buvo nufilmuotas.

Reakcija d?l mirties bausm?s S. Huseinui atlikimo [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasaulyje ir pa?iame Irake reakcij? ? naujien?, kad Sadamui Huseinui buvo ?vykdyta mirties bausm?, buvo ?vairi. Sadamo vyriausioji dukra Raghad Hussein, kuri gyvena tremtyje Jordanijoje papra??, kad jis b?t? palaidotas Jemene , kol Irakas v?l bus ?i?laisvintas“ ir jis gal?s b?ti perlaidotas Irake .

?vairios televizijos prane??, kad irakie?iai labai laimingai sutiko naujien?, kad Sadamui Huseinui buvo ?vykdyta mirties bausm?. Daug j? i?b?go ? gatves ir rod? savo d?iaugsm? ?okdami. Ta?iau CNN ir Fox News prane?a, kad kai kuriose Bagdado vietose buvo girdimi ??viai. Tuo tarpu BBC ?urnalistas John Simpson prane??, kad ??vi? Bagdade buvo girdima tiek pat, kiek ir kitomis paprastomis dienomis.

Vienas i? Talibano lyderi? Afganistane pasak?, kad ??is ?vykis pakels musulmon? moral? ir d?ihadas Irake dar labiau sustipr?s“. Libijoje paskelbtas trij? dien? gedulas, nes jie teig?, kad Sadamas Huseinas yra karo belaisvis.

Brazilijos parlamentas paskelb?, kad mirties bausm?s ?vykdymas Sadamui nei?spr?s Irako problem?. Italijos , Portugalijos , Nyderland? atstovai oficialiuose parei?kimuose teig?, kad pasisako prie? bet koki? mirties bausm?.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Saddam Hussein Profile pagal BBC News