S. Dariaus ir S. Gir?no aerodromas
IATA : - - ICAO : EYKS
Parametrai
Aerodromo tipas		civilinis
Operatorius		Kauno miesto savivaldyb?
Miestas		Kaunas
Auk?tis vir? j?ros lygio		75 m
Koordinat?s		54°52′48″ ?. pl. 23°52′54″ r. ilg.  /  54.88000°?. pl. 23.88167°r. ilg.  / 54.88000; 23.88167
Kilimo ir t?pimo takai
Kryptis	Matmenys		Danga
	ilgis (m)	plotis (m)
09R/27L	1130	50	asfaltbetonis
09L/27R	800	60	gruntas

S. Dariaus ir S. Gir?no aerodromas ( Aleksoto oro uostas , Aleksoto aerodromas ) ? seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausi? Europoje . ?kurtas 1915  m. Kauno pietiniame priemiestyje Aleksote , pakeliui ? Garliav? .

ICAO kodas EYKS , kategorija ? 2B. Aerodromas u?ima 191,89 ha plot?, kilimo-t?pimo tako ilgis ? 1200 m, plotis ? 50 m. Radijo da?nis 135,5 Mhz . Savininkas ? Kauno miesto savivaldyb? ^[1] .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?k?rimo aplinkyb?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Aleksoto aerodromas yra seniausias i? veikian?i? Lietuvoje. Dar senesnis, bet neveikiantis nuo 1915 m., yra Kauno tvirtov?s aerodromas, ?kurtas 1913  m. Kauno priemiestyje Panemun?je . Tvirtov?s teritorijoje buvo dar keturios l?ktuv? nusileidimo aik?tel?s: Auk?tojoje Fredoje (nuo 1924  m. naudojo Karo aviacijos dirbtuv?s , nuo 1956  m. soviet? sraigtasparni? pulkas , dabar ? Kauno aviacijos gamykla, UAB Helisota ir Lietuvos karini? oro paj?g? Paie?kos ir gelb?jimo tarnyba), Vilijampol?je (prie Nemuno ir Neries santakos), ?aliakalnyje (dab. Petro Vilei?io aik?t?) ir Rokuose .

Vienas pirm?j? Lietuvos profesionali? lak?n? buvo Kauno gubernijos valstietis Bronislovas ?leinys, 1911 m. l?ktuvo valdymo paslap?i? mok?sis Pary?iaus aviacijos mokykloje. ^[2]

Visos aik?t?s ir pagrindinis aerodromas buvo nedideli, apie 300?400 m ilgio ir plo?io, tod?l vokie?iai , nust?m? Rusijos kariuomen? ir 1915 m. rugpj??io m?n. pabaigoje u??m? Kaun?, savajam aerodromui pasirinko erdvesn? viet? ? lauk? ? vakarus nuo Veiveri? plento. Pietiniame lauko kra?te pastatytas metalini? konstrukcij? 240×55×40 m diri?ablio angaras (did?iausias tuo metu pastatas Lietuvoje). Jame tilpo vienas ?Zeppelin“ diri?ablis. U? 800 m ?iaur? nuo jo, prie Linksmadvario , pastatyti 2 surenkam? metalini? konstrukcij? 63×21×4,5 m l?ktuv? angarai, i?lygintas ma?daug 500×500 m laukas jiems kilti ir leistis. Prie angar? pastatyti mediniai pastatai ? sand?liai, dirbtuv?s, kareivin?s, ginklin?s ir kt. Nuo 1916  m. dauguma karo l?ktuv? buvo apr?pinti ginklais, tod?l skraidyti diri?abliais tapo pavojinga. Aleksoto diri?ablio angaras atiteko l?ktuvams ^[3] .

Pl?tra tarpukario Lietuvoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui , 1919  m. prad?ioje, Aleksote prad?ti formuoti aviacijos b?riai, ?steigtos karo aviacijos dirbtuv?s. 1919 m. vasario 27 d. ? Kaun? atgabenti a?tuoni nauji Vokietijoje pirkti l?ktuvai LVG C.VI (u? kiekvien? sumok?ta po 35 000 auksin? ), o kovo 1 d. pirm? kart? ? or? pakilo l?ktuvai su lietuvi?kais skiriamaisiais ?enklais. 1919 m. kovo 3 d. pirmuosius skryd?ius ? front? atliko aerodrome ?sik?rusi Aviacijos dalis . ^[4] 1919 m. kovo 12 d. savaranki?k? darb? prad?jo Karo aviacijos kuopa. ?i diena laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu.

Karinis aerodromas gana greit buvo pritaikytas ir civilin?ms reikm?ms. 1921  m. liepos 26 d. buvo atidaryta oro linija Karaliau?ius-Kaunas. Skryd?ius aptarnavo: Lloyd Luftdienst, Danziger Luftdienst, Danziger Luftpost . V?liau oro trasa buvo prat?sta mar?rutu Berlynas (Staaken oro uostas)- ?tetinas - Dancigas - Karaliau?ius -Kaunas- Ryga . Linija buvo skrendama kasdien, bet ? Ryg? tik antradieniais, ketvirtadieniais, ?e?tadieniais. ^[5]

I?lik? tvarkara??iai byloja, kad 1923 m. kovo 7 d. latvi? oro bendrov? Latvijas Gaismas Satiksme AS vykd? reisus mar?rutu Karaliau?ius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. 1924 m. kompanija u?dirbo labai ma?? peln? ir buvo abejojama ar verta skryd?ius t?sti toliau. 1925 m. gegu??s 1 d. linija buvo atnaujinta, bet po keli? savai?i? Latvijos vyriausyb? at?auk? kompanijai teiktas lengvatas ir ?i veikl? nutrauk? visai. ^[6]

Nuo 1922  m. gegu??s m?n. aerodrome leidosi SSRS ?Vokietijos akcin?s bendrov?s ? Deruluft “ l?ktuvai, skraid? mar?rutu Maskva ? Smolenskas ? Kaunas ? Karaliau?ius (v?liau mar?rutas prat?stas iki Berlyno ). 1935  m. prad?jo leistis mar?rutu Karaliau?ius? Ryga ? Talinas skrid? " Lufthansa " l?ktuvai. 1937  m. bendrov?s ?Lufthansa“ ir ? Aeroflot “ prad?jo aptarnauti oro linij? Berlynas?Kaunas?Maskva. Nuo 1938  m. liepos m?n. mar?rutu Var?uva ? Vilnius ?Kaunas?Ryga?Talinas? Helsinkis skraid? lenk? bendrov?s LOT l?ktuvai. 1939 m. rugs?jo 1 d. LOT l?ktuvai tur?jo skristi i? Var?uvos tieisiai ? Kaun? ir toliau ? Ryg?, Talin? ir Helsink?. Mar?rutas taip ir nebuvo atidarytas d?l prasid?jusio Antrojo pasaulinio karo .

1921  m. bir?elio 29 d. Aleksoto aerodrome surengta pirmoji oro ?vent?. 1928  m. sausio 26 d. kapitonas Vladas Morkus atliko pirm?j? ?uol? su para?iutu. 1931  m. i?bandytas pirmasis lietuvi?kas sklandytuvas , aviakonstruktori? Jurgio Dobkevi?iaus bei Antano Gustai?io sukurti l?ktuvai ? Dobi “ ir ?Anbo“ , taip pat kit? konstruktori? sukurti l?ktuvai.

Augant Lietuvos aviacijai, did?jant l?ktuv? grei?iams, l?ktuvams nusileisti tinkamas plotas pasidar? per ma?as. 1926  m. prad?tas aerodromo kilimo-t?pimo tako remontas, melioravimo darbai. I? Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha ?em?s, aerodromo plotas padidintas iki 1000×1000 m, v?liau plotas padid?jo iki 1300×1300 m. 1927 ? 1928  m. pastatyti du gel?betoniniai 50×20 m angarai ?valgybos ir naikintuv? eskadril?ms. 1930  m. pastatytas gel?betoninis Lietuvos aeroklubo angaras. Diri?ablio angaras i?montuotas, nes buvo per didelis, trukd? l?ktuvams kilti ir leistis. Vietoje jo 1932  m. pastatytas gel?betoninis 90×20×9 m Mokomosios eskadril?s angaras.

Tuo metu pertvarkomas visas oro uostas: karin? aviacija telkiama pietin?je oro uosto dalyje, o civilin? (Lietuvos aeroklubo ir susisiekimo) ? ?iaurin?je, Linksmadvario pus?je. Pastatyta radijo stotis, fotolaboratorijos patalpa, iliuminuotos kli?tys prie oro uosto (?Maisto“ fabrikas, radijo stoties antenos ir kt.), ?rengtas ap?vietimas, ?vyturys-pelengatorius. 1931  m. pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis. ?iame pastate veik? muitin?, pas? kontrol? ir susisiekimo tvarkymo ?staigos.

1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija tais pa?iais metais ?kurtoms ? Lietuvos oro linijoms “ Anglijoje , Percival Aircraft Ltd gamykloje, nupirko du ?e?iavie?ius transporto l?ktuvus ? Percival Q 6 “ ? ?emasparnius, dviej? varikli?, medin?s konstrukcijos keleivinius orlaivius. Tuo metu jie laikyti vienais moderniausi?. 1938 m. rugs?jo 1 d. lietuvi? lak?nai per Amsterdam? ir Berlyn? parskraidino pirm?j? l?ktuv? ? Kaun?, o rugs?jo 3 d. surengtas inauguracinis skrydis ? paj?r?. Pakrik?tyti Stepono Dariaus ir Stasio Gir?no vardais, nuo rugs?jo 5 d. abu l?ktuvai skraid? pirm?ja Lietuvos civilin?s aviacijos oro linija i? Kauno Aleksoto oro uosto ? Palang? . 1939? 1940  m. Lietuvos oro linij? l?ktuvai i? Aleksoto oro uosto skraid? ir ? Ryg?, gabendami keleivius bei oro pa?t?.

Oro transportas buvo gana populiarus. 1939 m. mar?rutu Kaunas?Palanga atlikta 216 reis?, kuri? metu perve?ti 784 keleiviai, 3546 kg baga?o ir 3476 kg pa?to siunt?. I? viso 1939 m. ? Kaun? atskrido apie 1000, o i?skrido apie 1100 ?moni?. Taip greta karin?s tvirt?jo ir civilin? aviacija . Pasiektas lygis buvo toks, kad ikikarin? Lietuva u?sienio ?ali? buvo pripa?inta kaip pakankamai stipri ir perspektyvi aviacijos valstyb?.

1940 m. bir?elio 16 d. Aleksoto aerodrom? u??m? Lietuv? okupavusi Raudonoji armija . Lietuvos civilin?s ir karo aviacijos l?ktuv? skryd?iai u?drausti, dalis lak?n? suimta. Aerodrome ?sik?r? sovietin?s karo aviacijos dalinys; Karo aviacijos dirbtuvi? pagrindu buvo ?kurta karin? gamykla Nr. 365.

Antrasis pasaulinis karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1941  m. bir?elio 22 d. vokie?i? Liuftvaf? sunaikino soviet? l?ktuvus. D?l dideli? nuostoli? rus? aviacijos pulkas prarado kovingum? ir liepos 14 d. buvo pervestas ? u?nugar? performavimui. 1941? 1944  m. vokie?iai aerodrom? dar prapl?t? ? pietus, prijung? kombinato ? Maistas “ ?em?s sklyp? ir visi?kai panaikino ?agari?ki? kaim?. ?rengtas 800 m betoninis kilimo-t?pimo takas, ried?jimo takai ?alia tako ir pietiniai du ried?jimo ?iedai, ridenimo takas link ?iaurin?s aerodromo dalies. Pietin?je dalyje pastatyti 8 angarai dvimotoriams l?ktuvams remontuoti. Darbams buvo naudojami i? Kauno geto atvaromi ?ydai.

Sovietmetis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1944 m. rugpj??io 1 d. Raudonoji armija i?st?m? Vokietijos paj?gas ir v?l u??m? Kaun?. Atsitraukdama Vokietijos kariuomen? susprogdino kilimo tak?, ried?jimo takus, sudegino medinius angarus. Aerodrome buvo dislokuoti sovietiniai kariniai l?ktuvai ir sraigtasparniai. Pietrytiniame pakra?tyje veik? civilin?s aviacijos Kauno padalinys. Praplatintas ir iki 1,3 km pailgintas pakilimo takas, ?rengtos radiotechnin?s priemon?s ? lokatoriai, radijo ?vyturiai ir kt.

Gerinant ekologines ir miesto saugumo s?lygas civilin?s aviacijos padalinys 1988  m. perkeltas ? Karm?lav? . 1990  m. vasario 19 d. senojo Kauno oro uosto civilin?s aviacijos pastatus nuspr?sta perduoti Lietuvos aviacijos muziejui .

Atk?rus valstybingum? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1993  m. gegu??s 6 d. aerodromas pavadintas Dariaus ir Gir?no aerodromu. 1993 m. rugpj??io 31 d. SSRS kariuomen? paliko aerodrom?. 1995  m. liepos 10 d. Aleksoto aerodromas ?ra?ytas ? Lietuvos Respublikos kult?ros paveldo registr? ^[7] . 1997  m. ?steigta Kauno miesto savivaldyb?s vie?oji ?staiga S. Dariaus ir S. Gir?no aerodromas.

Dabar senajame oro uoste vyksta ?vairios ?vent?s, kasmet liepos m?nes? minima ?Lituanicos“ skryd?io data. ?ia ?sik?r? motoskraidykli?, aviamodeliuotoj? klubai, Kauno aeroklubas, per Europ? skrendantys turistiniai l?ktuvai. 2000  m. lapkri?io 17 d. aerodromo teritorijoje atidengtas memorialas karo aviacijos lak?nams atminti. 2002  m. Kariuomen?s ir visuomen?s dienos proga Aleksoto aerodrome para?iutininkai i?skleid? 212 kv.metr? ploto Lietuvos v?liav?  ? did?iausi? padang?je i?skleist? v?liav? Lietuvoje. 2004  m. vyko Europos akrobatinio skraidymo ?empionatas. 2007  m. pirm? kart? Lietuvos aviacijos istorijoje atliktas skrydis aplink Lietuv? be nut?pimo. 2011  m. vasar? aerodrome buvo atnaujinta skryd?i? aptarnavimo ?ranga. Skryd?i? valdymo bok?te sumontuota kompiuterin? ?ranga, kuria ?ra?oma ir kaupiama radijo ry?io informacija, atnaujinta meteorologin? ?ranga leid?ia realiu laiku nustatyti v?jo krypt?, stiprum?, temperat?r?. Elektroniniu b?du ji fiksuoja matomum? bei vertikal? debes? auk?t?. ?diegta nuotolinio steb?jimo sistema gali indentifikuoti aerodrome vykstan?ius skryd?ius, fiksuoti j? laik? ir aerodromo zonos rib? kirtimo laik?. ^[8] 2016 m. gegu??s 20 d. aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomen?s Karini? oro paj?g? Aviacijos baz?s Antrasis paie?kos ir gelb?jimo postas, perkeltas i? Fredos aerodromo . ^[9]

Bandymai sunaikinti [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Dar sovietme?iu prad?ta kalb?ti apie netoli miesto centro ?sik?rusio Aleksoto aerodromo teritorijos panaudojim? gyvenam?j? nam? statybai. Atk?rus nepriklausomyb? ?i? id?j? atgaivino konservatorius Algirdas Avi?ienis , pasi?l?s istorin?je Aleksoto vietoje statyti municipalinius namus ^[10] .

2007 m. savivaldyb?s administracijos direktorius Ar?nas Keserauskas si?l? 70 hektar? aerodromo teritorijoje be konkurso ?rengti kelias futbolo aik?tes, manie??, teniso kortus, golfo laukus ir pramog? centr?. ?iai id?jai pritar? Aleksoto seni?n? Lukrecija Navickien? bei vyriausyb?s vadovas Gediminas Kirkilas ^[11] . Pasiprie?inus aviatoriams, Seimo nariui Rytui Kup?inskui ir Kult?ros ministerijai, projekto ?gyvendinimas sustabdytas, o A. Keserauskas atstatydintas i? pareig?. 2009  m. lapkri?io 5 d. LR kult?ros ministro ?sakymu patvirtintas S. Dariaus ir S. Gir?no aerodromo nekilnojamojo kult?ros paveldo apsaugos specialusis planas ^[12] .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: S. Dariaus ir S. Gir?no aerodromas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Oficiali svetain?