Mariai
(
Марий, Мары, Маре, М?р?
) ?
finougr?
tauta, nuo seno gyvenusi
Volgos
ir
Kamos
tarpupyje. Dabar susitelk?
Rusijai
priklausan?ioje
Marijos Respublikoje
, taip pat j? yra
Tatarstane
,
Ba?kirijoje
, kitose aplinkin?se srityse ir respublikose. Mariai seniau dar buvo ?inomi kaip
?eremisai
(
rus.
черемисы
,
tot.
Cirme?
). Populiacija ? apie 604 t?kst. ?moni? (2002 m.). Apie 60 % j? gyvena kaimi?kose vietov?se.
Kalba
finougr? ?eimai
priklausan?ia
mari? kalba
, jos dialektai gerokai skiriasi.
Mari? tradicin? teritorija vadinama
Mari? kra?tu
(
mar.
Марий мланде
,
rus.
Марийский край
). Be Marijos Respublikos, ji apima rytines
?emutinio Naugardo srities
,
Kostromos srities
, pietines
Kirovo srities
ir ?iaur?s vakarines
Tatarstano
teritorijas. Tradicin?s regiono ribos yra
Sura
ir
Vetluga (Vutla)
(vakaruose, u? kuri? prasideda
Rostovo ?em?
),
Kama
(rytuose, u? kurios prasideda
ba?kir?
?em?s). ? ?iaur? nuo
Viatkos
(
Vi?e
) prasideda
udmurt? teritorijos
. Senov?je Mari? kra?tas taip pat ap?m? vis? dabartin? ?iaur?s
?iuva?ij?
ir u??m? Volgos atkarp? tarp
?emutinio Naugardo
ir
Kazan?s
.
Mariai skirstomi ? ?ias etnografines grupes:
- piev? mariai
(Олык марий) daugiausia gyvena Volgos kairiojoje pakrant?je ir sudaro gausiausi? mari? dal?;
- ryt? mariai
(Эрвел марий) daugiausia gyvena tarp Viatkos ir Kamos, bet gausios diasporos randamos pasklidusios u? Mari? kra?to rib? (?iaur?s
Ba?kirijoje
ir kitur);
- kaln? mariai
(Кырык мары) daugiausia gyvena de?iniojoje Volgos pakrant?je;
- ?iaur?s vakar? (Vetlugos) mariai
gyvena ?iaur?s rytin?je ?emutinio Naugardo srities dalyje. Yra kildinami i? senov?s
meri?
.
U? Mari? kra?to rib? gyvena didel?s
diasporos
, kurios daugiausia susiformavo po XVI a., prievarta marius ver?iant ? krik??ionyb?. Ryt? mariai gyvena i?sim?t? bendruomen?mis Kamos up?s baseine:
Belajos
ir Ufos tarpupyje (?пo марий), vakar? Ba?kirijoje (Белебей марий), pietvakarin?je
Sverdlovsko srityje
(Урал марий). Taip pat yra negausi Kung?ro mari? (Кo?гыр марий) bendruomen?, gyvenanti
Perm?s kra?te
. Kaln? mari? dalis, XVI a. atsik?lusi ?
Abiej? Taut? Respublik?
ir dabar gyvenanti
Ukrainoje
, yra vadinama
Ukrainos ?emerisais
.
Mari? tautos i?takos ? VIII?III a. pr. m. e.
Ananjino kult?ra
. I? jos tautos prad?jo formuotis I t?kstantme?io pirmojoje pus?je. Mari? formavimosi regionas ? de?iniakrant? Pavolg? tarp
Suros
ir
Civil?s
?io?i? (dab. ?iaur?s
?iuva?ija
) bei kairiakrant? Pavolg? kartu su
Vetlugos
?emupiu. V?liau i? ?io regiono mariai i?plito ? rytus ir ?iaur? iki
Viatkos
ir
Kazankos
[1]
ir apgyvendino vis? Mari? kra?t?.
?eremisai pirm? kart? minimi got? istoriko
Jordano
VI a. Dabartini? mari? prot?viai V?VIII a. bendravo su
gotais
, v?liau
chazarais
ir
Volgos bulgarais
.
XII-XIII a. ?m? formuotis pirmieji mari? politiniai junginiai, kuriuos vald? kunigaik??iai, tituluojami kugy?a (Кугыжа?). ?ios kunigaik?tyst?s susid?r? su tuometin?s
Naugardo
ir
Rostovo ?emi?
prekybininkais bei kolonistais. I? pastar?j? ?altini? labiausiai ?inomos pakra?tin?s mari? kunigaik?tyst?s bei tvirtov?s anapus Vetlugos ir Viatkos: ?anga,
Jak?anas
,
Kukarka
,
Malmy?as
,
Jaranskas
,
San?urskas
,
Ur?umas
,
Vetluga
ir kt. I? ?io laikotarpio ?ymiausi minimi mari? kugy?a yra Kajus, Bajus, Kod?a Eraltemas, ?umbylatas ir kt.
XIII?XV a. mari? ?em?s ??jo ?
Aukso Ordos
sud?t?, nuo XV a. vidurio buvo priklausomos nuo
Kazan?s chanato
. ?iuo metu Mari? kra?t? stipriai veik? tiurkizacija ir islamizacija. ? pietus nuo Volgos gyven? mariai (j? pirmin? prot?vyn?) buvo tiurkizuoti ir dav? prad?i? vienam i? ?iuva?? subetnos? (virjalai). Didel? dalis rytini? mari? ? ?iaur? nuo Kazankos up?s patyr? bulgar? ir totori? migracij?, d?l to j? gyvenamas arealas suma??jo. Tiesa, did?ioji dalis mari? i?laik? savo kalb? ir tapatyb?, taip pat ir pagoni?k? religij?.
1552
m.
Rusijai
nukariavus Kazan?s chanat?, mari? ?em?s irgi buvo prijungtos prie Rusijos. I?kart po to mariai prad?jo karus su Maskva, kurie ?inomi kaip
?eremis? karai
. Trys karai u?sit?s? iki 1585 m., ir juose dalyvavo kitos Vidurinio Pavolgio tautos - ?iuva?ai, totoriai ir mordviai. Svarbiausi mari? kunigaik??iai ?iuo laikotarpiu buvo
Boltu?as
,
Adajus
, Ka?akas, Mamy? Berd?jus, D?anas Gali ir kt. Mari? kova nebuvo s?kminga, ir jie galutinai inkorporuoti ? Rusij?.
Pagonys mariai buvo priverstinai ver?iami ? krik??ionyb?. Tai suk?l? mari? migracij? ? saugesnius regionus ir taip susidar? j? diasporas. Rusai ?iame kra?te pristat? daug nauj? miest?, kad lengviau ?sisavint? kra?t?. Tarp j? buvo
Kozmodemjanskas
,
Carevokok?aiskas
,
Jaranskas
,
San?urskas
.
XVIII a. mari? ?em? buvo prijungta prie
Kazan?s gubernijos
. V?liau ?i? dalinant, nema?ai istorini? mari? ?emi? per?jo kitoms gubernijoms. XVIII-XIX a. vyko mari? kult?ros tyrimai, pasirod? pirmoji gramatika.
1917 m. kilus Rusijos
Spalio revoliucijai
, mariai prisijung? prie totori? ?kurtos
Idelio-Uralo valstyb?s
. 1920 m. sugr??us soviet? vald?iai, suformuota
Mari? autonomin? tarybin? soviet? respublika
. Jos teritorija teap?m? ma?? dal? viso Mari? kra?to ir vos pus? mari? populiacijos. ?i situacija i?lieka iki m?s? dien?, po to kai autonomin? respublika paversta
Mari? respublika
Rusijos Federacijos sud?tyje.
Nors dauguma mari? pri?m? krik??ioni?
ortodoks?
tik?jim?, ta?iau bent tre?dalis i?pa??sta savo sen?j? religij? ?
Marla
. ?is tik?jimas pabr??ia ?mogaus santyk? su gamta, kuri yra absoliutaus g?rio ?sik?nijimas. Svarbiausia dievyb? ? Didysis Baltasis Dievas (O? Kugu Jumo)
[2]
.