Lietuvos TSR

Lietuvos TSR
Lietuvos Taryb? Socialistin? Respublika
Литовская Советская Социалистическая Республика


Lietuvos TSR v?liava	Lietuvos TSR herbas

Lietuvos SSR himnas

Gyvavimo laikotarpis	Nuo 1940 m. liepos 21 d. Iki 1990 m. kovo 11 d.
Valstybin? kalba	Lietuvi? ir rus? ; lietuvi? (nuo 1988 m.)
Plotas	65200 km²
Sostin?	Vilnius
Gyventoj? skai?ius	3689779 (1989)
Gyventoj? tankumas	56,6/km²
Valiuta	Sovietinis rublis
Laiko zona	UTC+2

Lietuvos Soviet? Socialistin? Respublika , oficialiai Lietuvos Taryb? Socialistin? Respublika ) ^[a]^[1] ? okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940?1941 ir 1944?1990 m.

Formaliai viena i? Soviet? s?jungos respublik?, sudaryta okupacin?s soviet? ^[2] vald?ios pagrindu.

Nuo 1945 m. ribos beveik sutapo su dabartin?s Lietuvos Respublikos , de jure egzistavusios okupacijos metu ir atkurtos 1990 m. kovo 11 d., teritorija ir sienomis (su pakeitimais Baltarusijos pasienyje).

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Okupacin?s vald?ios prielaidos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1940 m. bir?elio Lietuvos okupacijos dingst? sudar?:

1939 m. rugpj??io 23 d. pasira?ytas Molotovo?Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Tai u?tikrino Vokietijai , kad sovietai negins soviet? besiruo?iamos pulti Lenkijos , o slaptaisiais protokolais pasidalinta ?takos sferomis: taip Lietuva pateko ? Vokietijos ?takos sfer?.

1939 m. rugs?jo 28 d. pasira?yta Soviet? S?jungos ir Vokietijos sienos ir draugyst?s sutartimi dar kart? pasidalinta ?takos sferomis: mainais ? dal? Lenkijos teritorijos, Lietuva atiduota soviet? ?takai.

Besiremdami ?iais svetim? ?ali? dokumentais, sovietai ?m? pl?sti savo ?tak? Baltijos valstyb?se : su Latvija (1939 m. rugs?jo 28 d.) ir su Estija (1939 m. spalio 5 d.). pasira?ytos Savitarpio pagalbos sutartys. 1939 m. spalio 3 d. sovietai pareikalavo, kad ir Lietuva pasira?yt? analogi?k? sutart?. Mainais ? pasira?ym? sovietai pasi?l? gr??inti Lietuvai Vilni? .

1939 m. spalio 10 d. Juozas Urb?ys ir Via?eslavas Molotovas , ?galioti savo vyriausybi?, pasira?? Lietuvos?Soviet? s?jungos savitarpio pagalbos sutart? ir Vilniaus bei Vilniaus kra?to perdavimo Lietuvos Respublikai akt?.

Pagal sutart? Lietuvos strategines vietose atsirado keletas Raudonosios armijos ?gul?: Alytuje, Prienuose, Gai?i?nuose ir Naujojoje Vilnioje, i? viso 18 786 soviet? kariai ^[3]. SSRS paj?gos (kurios formaliai dar nebuvo okupacin?s, mat pasirod? abiej? valstybi? susitarimu ), neretai veldavosi ? Lietuvos vidaus reikalus. Spalio 31 d. Raudonoji armija nekviesta slopino lenk? antisemitines riau?es Vilniuje, grasino ki?tis ir ? kitus pana?ius ?vykius, jei Lietuvos vald?ia nesiims rimtesni? priemoni? d?l Vilniaus lenk?. Bet soviet? vyriausyb? nenor?jo konfliktuoti su Lietuvos vald?ia (kaip ir lietuviai nenor?jo konflikt? su sovietais). Spalio 19 d. V. Molotovas ?sak? soviet? pasiuntiniui N. Pozdniakovui nutraukti bet koki? param? ir pa?adus Lietuvos kairiesiems. Maskva siek? teis?to Lietuvos prisijungimo , nenor?jo kompromituoti savo sieki?. ^[4]

Fakti?kai tai rei?k? Lietuvos nepriklausomyb?s praradim?. Tai matosi gruod?io 13 d., kai Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) atstovas Taut? S?jungoje d?l soviet? karo prie? Suomij? , nebalsavo u? soviet? pa?alinim? i? organizacijos. ^[5]

Spalio 10-osios sutartimi Lietuva atgavo ~7 t?kst. km² teritorijos, ta?iau tai buvo tik penktadalis teritorijos, kuri? sovietin? Rusija buvo pripa?inusi Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi . Lietuvai negr??intos visos lietuvi?kos teritorijos u?imtos soviet?.

1939 m. lapkri?io 22 d. Antanas Smetona patvirtino 21-?j? Lietuvos ministr? kabinet? , kuriam vadovavo Antanas Merkys . ?i vyriausyb? i?buvo iki Lietuvos okupacijos 1940 m. bir?elio 15 d.

Lietuvos u??mimas ir aneksija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Baltijos ?ali? okupacija .

1940 m. bir?el? soviet? kariai u?puol? Lietuvos teritorij?. 1940 m. liepos 21 d. pagal Maskvos scenarij? ?steigta Lietuvos TSR: okupavus Lietuv? ?i?rinktas“ marionetinis Liaudies Seimas pirmojoje sesijoje pirmu klausimu, svarstydamas valstybin?s santvarkos pakeitim?, Antanui Snie?kui pasi?lius, pri?m? nutarim? ?pra?yti“ soviet? Auk??iausi?j? Taryb? priimti Lietuvos TSR ? Soviet? s?jungos sud?t?, nors savo rinkimin?se programose nei Lietuvos darbo s?junga , nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo. Taip siekta formaliai ?teisinti Lietuvos okupacij? bei Soviet? s?jungos aneksij? . 1940 m. rugpj??io 3 d. Lietuva pripa?inta Soviet? s?jungos sud?tyje, t. y. aneksuota.

1940 m. rugpj??io 25 d. Liaudies Seimo ypatingos sesijos metu patvirtinta Lietuvos TSR konstitucija (1936 m. gruod?io 5 d. soviet? konstitucijos analogas).

Antrasis pasaulinis karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prasid?jus Antrajam pasauliniam karui dar neokupuota Lietuva ? j? ne?sitrauk?. 1941 m. ? kar? ?sitrauk? ir sovietai (tada Lietuva jau buvo okupuota). Nors 1939 m. Vokietija si?l? tada dar buvusiai Lietuvos Respublikai atsiimti Vilniaus kra?t? . 1941 m. bir?elio 22 d. Hitleris prad?jo kar? su sovietais.

1941 m. bir?elio 22?28 d. Lietuvos aktyvistai ir kitos patriotin?s organizacijos suorganizavo Bir?elio sukilim? : suformuota Lietuvos vyriausyb?, ta?iau Vokietija jos nepripa?ino ir po 43 dien? veikimo i?vaik?.

1941?1944 m. Lietuva buvo ?traukta ? vokie?i? Ostlando reichskomisariat? kaip Lietuvos generalin? sritis, valdoma civilin?s administracijos. 1944 m. liepos?spalio m?n. sovietai u??m? Lietuv? antr? kart?.

Po Antrojo pasaulinio karo [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1944 m. sovietams v?l okupavus Lietuv?, i?kart prasid?jo masin?s Lietuvos gyventoj? tremtys ? Sibir? , kurios vykdytos iki 1953 m. Stalino mirties.

Tada u?drausti tauti?kumo simboliai ? trispalv? v?liava bei ? Tauti?ka giesm? “ ir kiti; u? j? naudojim? buvo baud?iama. ?Lietuvos TSR ?kio atk?rimo“ pretekstu sovietai skatino darbinink? ir kit? gyventoj? migracij? ? Lietuv? i? Rusijos ir kit? sovietini? respublik?; taip ketinta Lietuv? labiau integruoti ? Soviet? S?jung? ir pl?toti jos pramon?. Tada darbingi lietuviai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, ?adant visokeriopas ?sik?rimo naujoje vietoje lengvatas.

Net ir nuslopinus Lietuvos partizanin? pasiprie?inim? sovietai neu?gniau?? jud?jimo u? Lietuvos nepriklausomyb? ? veik? persekiojamos pogrindin?s disidentin?s grup?s, leidusios pogrindin? spaud?, kataliki?k? literat?r?.

Po tarptautin?s konferencijos Helsinkyje, kur buvo pripa?intos po Antrojo pasaulinio karo nusistov?jusios sienos, Lietuvos Helsinkio grup? per u?sienio radij? paskelb? nepriklausomyb?s reikalavim?.

1972 m. po Romo Kalantos susideginimo kilo antisovietiniai jaunimo protestai ir kiti neramumai, vadinti Kauno pavasariu .

1978 m. baland?io 20 d. devintojo ?aukimo Lietuvos TSR Auk??iausiosios Tarybos neeilin?je devintojoje sesijoje buvo priimta antroji Lietuvos TSR Konstitucija (1977 m. spalio 7 d. sovietin?s konstitucijos analogas), kuri veik? iki SSRS ?lugimo .

Soviet? S?jungos ?lugimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XX a. devintajame de?imtmetyje Soviet? s?jung? i?tiko ekonomin? kriz?. 1985 m. Soviet? s?jungos vadovu tapo Michailas Gorba?iovas , kuris prad?jo liberalias reformas (? Pertvark? “) ir baig? ?alt?j? kar? . Tai paskatino antikomunistini? jud?jim? suaktyv?jim? Soviet? S?jungoje, taip pat ir okupuotoje Lietuvoje.

1988 m. spalio 22?23 d. ?kurtas Lietuvos Persitvarkymo S?j?dis , siek?s Lietuvos valstybingumo atk?rimo.

1989 m. rugpj??io 23 d., minint 50-?sias Molotovo?Ribentropo pakto , panaikinusio Baltijos valstybi? nepriklausomyb?, metines, ?vyko S?j?d?io organizuotas Baltijos kelias : ~600 km susikibusi? ?moni? grandin?, sustojusi apjungti trij? Baltijos ?ali? sostines ? Vilni?, Ryg? ir Talin?. Akcija simbolizavo Lietuvos , Latvijos ir Estijos ?moni? siek? atsiskirti nuo Soviet? S?jungos.

1990 m. kovo 11 d. Auk??iausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas pasira?? Akt? d?l Lietuvos nepriklausomos valstyb?s atstatymo . Okupacin? Lietuvos TSR fakti?kai nustojo egzistuoti. Kadangi Lietuvos okupacija bei aneksija visuomet buvo laikyta prie?taraujan?ia tarptautinei teisei ir niekin?, formalaus i?stojimo i? Soviet? s?jungos nereik?jo.

Valdymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos TSR buvo okupacin? Soviet? S?jungos teritorija, tod?l svarbiausi nutarimai buvo priimami Maskvoje .

B?ta ir vietini? vald?ios organ?. Auk??iausias vietin?s vald?ios organas ? Lietuvos TSR Auk??iausioji Taryba , buvo imituojami rinkimai ketveriems metams, pagal princip?: vienas deputatas de?im?iai t?kstan?i? gyventoj? (deputatas ?renkamas“ i? vieno i?kelto kandidato). Tarp Auk??iausiosios Tarybos sesij? auk??iausias ?alies valstyb?s vald?ios organas buvo Lietuvos TSR Auk??iausiosios Tarybos Prezidiumas. Respublikos vyriausyb? ? Ministr? Taryba , atsakinga u? ?statym? ?gyvendinim?.

Rajonuose, miestuose, gyvenviet?se ir apylink?se vietin?s vald?ios organais buvo Darbo ?moni? deputat? tarybos (v?liau Liaudies deputat? tarybos ), kuriuos gyventojai ?i?rinkdavo“ 2 met? laikotarpiui. Rinkimai buvo tik formal?s ? balsuoti buvo galima tik u? vien? kandidat?, paskirt? komunist? partijos . Soviet? Auk??iausios Tarybos Tautybi? taryboje Lietuvos TSR atstovaudavo 32 deputatai.

Lietuvos TSR vadovai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

LKP Centro komiteto pirmieji sekretoriai :

1940?1974 m. Antanas Snie?kus
1974?1987 m. Petras Gri?kevi?ius
1987?1988 m. Ringaudas Bronislovas Songaila
1988?1990 m. Algirdas Mykolas Brazauskas

Suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos TSR prad?ioje buvo suskirstyta ? apskritis .

?vykd?ius 1950 m. Lietuvos TSR rajon? reform? , apskritys panaikintos ir suformuoti ma?esni 87 rajonai, pavald?s 4 sritims . 1953 m. sritys panaikintos. 1954?1965 m. rajonai kelis kartus reformuoti, kol nusistov?jo 44 rajonai, i?lik? iki pat SSRS ?lugimo . Rajonai buvo skirstomi ? apylinkes .

44 Lietuvos TSR rajonai:

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ Atitinkamai trumpinama Lietuvos SSR ir Lietuvos TSR .

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

↑ ?Lietuvos SSR“ . vle.lt . Visuotin? lietuvi? enciklopedija . Nuoroda tikrinta 2023-04-27 . {{ cite web }}: I?orin? nuoroda parametre |website= ( pagalba )
↑ https://vlkk.lt/konsultacijos/2853-sovietai-sovietinis-tarybos-tarybinis Archyvuota kopija 2023-02-05 i? Wayback Machine projekto.
↑ Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija . LGRTC, 2007 p. 45.
↑ Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija . LGRTC, 2007 p. 48.
↑ Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija . LGRTC, 2007 p. 45.