Lenkijos istorija
Germanija
Slav? Germanija :
Baltieji chorvatai , Moz?rai , Kujavitai , Pamar?nai , Polianai , Lendai , Vysl?nai
Lenkijos karalyst? ( Piastai )
Lenk? kunigaik?tyst?s
Jogailai?iai
Abiej? Taut? Respublika
ATR padalijimai
Pr?sijos karalyst?
Var?uvos kunigaik?tyst?
Kongreso karalyst? , Poznan?s kunigaik?tyst? , Krokuva
Rusijos imperija ( Pavyslio kra?tas )
Antroji Respublika
Tre?iasis Reichas
Socialistin? Lenkija
Tre?ioji Respublika
Istoriniai regionai
Did?ioji Lenkija , Ma?oji Lenkija , Silezija , Galicija , Pomeranija , Pomerelija , Mazovija , Kujavija , Palenk?

Lenkijos istorija  i?takos siekia slav? migracij? laikotarp?, kurio metu ankstyvaisiais viduram?iais buvo ?kurtos nuolatin?s slav? gyvenviet?s Lenkijos teritorijoje. ^[1] Pirmoji valdan?ioji dinastija Piastai susik?r? X am?iuje suvienijus slav? gen?i? ?emes. Kunigaik?tis Me?ka I (mir? 992 m.) laikomas fakti?kuoju Lenkijos valstyb?s ?k?r?ju ir pla?iai ?inomas d?l Vakar? krik?ionyb?s pri?mimo po savo krik?to 966 m. Lenkijos Kunigaik?tyst? formaliai tapo viduram?i? karalyste 1025 m., valdant Me?kos s?nui Boleslovui I Narsiajam , ?inomam savo u?kariavimais. Grei?iausiai s?kmingiausias Piast? karalius buvo paskutinysis dinastijos valdovas Kazimieras III Didysis , vald?s ekonominio klest?jimo ir teritorinio i?sipl?timo laikotarpiu ir mir?s 1370 m. be vyri?kosios lyties palikuoni?. Jogailai?i? dinastijos valdymo metu XIV-XVI a. Lenkija suart?jo su Lietuvos Did?i?ja Kunigaik?tyste , Lenkijoje vyko kult?rinis atgimimas, o teritorin? ekspansija buvo vainikuota 1569 m. unijos su Lietuva .

Susik?rusi Abiej? Taut? Respublika pradiniame etape i?gal?jo i?laikyti Jogailai?i? valdymo laikotarpiu pasiekt? klest?jim?, o jos politin? sistema transformavosi ? unikali? kilming?j? demokratij?. Nuo XVII a. vidurio didel? valstyb? i?gyveno nuosm?k?, kur? suk?l? sekinantys karai ir politin?s sistemos erozija. Reik?mingos vidin?s reformos prad?tos ?gyvendinti XVIII a. pabaigoje, ypa? pri?mus 1791 m. gegu??s 3 d. konstitucij? , ta?iau kaimynin?s valstyb?s neleido t?sti reformas. Abiej? Taut? Respublika i?nyko 1795 m. po keleto invazij? ir valstyb?s teritorijos dalyb? tarp Rusijos imperijos , Pr?sijos karalyst?s ir Austrijos Habsburg? monarchijos . 1 Nuo 1795 m. iki 1918 m. nebuvo jokios tikrai nepriklausomos Lenkijos valstyb?s, nors buvo stiprus lenk? pasiprie?inimo jud?jimas. Pos paskutinio nes?kimgo sukilimo prie? Rusijos imperij? 1863 m. lenk? nacija savo identitet? saugojo per ?vietimo iniciatyvas ir "organinio darbo" program?, kuria siekta modernizuoti ekonomika ir visuomen?. Galimyb? atkurti nepriklausomyb? atsirado tik po Primojo pasaulinio karo, kai visos trys Lenkij? pasidalinusios imperijos buvo susilpnintos karo ir revoliucijos.

Antroji Lenkijos respublika, sukurta 1918 m., gyvavo iki 1939 m., kai j? sunaikino naci? Vokietija ir Soviet? S?junga . Lenkijos okupacijos laikotarpiu nuo 1939 iki 1945 m. ?uvo milijonai lenk? pilie?i?, okupacin? vokie?i? vald?ia lenkus, kitus slavus, ?ydus ir ?igonus laik? nepilnaver?iais ?mon?mis. Paskutiniasias dvi grupes naci? vald?ia siek? fizi?kai sunaikinti per trump? laik?, o slavai tur?jo b?ti naikinami ir pavergiami vykdant Generalin? plan? "Rytai" ( Generalplan Ost ). Viso karo metu tebefunkcionavo Lenkijos vyriausyb? tremtyje ir lenkai prisid?jo prie s?junginink? karini? kampanij? Vakar? ir Ryt? frontuose . Soviet? Raudonoji Armija privert? vokie?i? atsitraukti i? Lenkijos per 1944 ir 1945 m. kampanijas, Lenkijoje buvo sukurtas soviet? satelitinis komunistinis re?imas, nuo 1952 m. ?inomas kaip Lenkijos Liaudies Respublika .

D?l s?junginink? sutart? teritorini? pasikeitim? po Antrojo pasaulinio karo Lenkijos geografinis centras pasist?m?jo ? vakarus ir naujoji Lenkija prarado savo prie?karin? multietnin? pavidal?, kai ?vairios jos etnin?s ma?umos buvo sunaikintos, i?tremtos ir priverstinai repatrijuotos. XX a. devintojo de?imtme?io pabaigoje kil?s reform? jud?jimas Solidarumas taikiu b?du per?m? vald?i? i? komunistinio rezimo ir ?m?si reformuoti valstyb? ? kapitalistin? rinkos ekonomik? ir liberali? parlamentin? demokratij?. Taip 1989 m. susik?r? ?iuolaikin? Lenkijos valstyb? - Tre?ioji Lenkijos respublika.

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Lenkijos prie?istor? .

Slav? gentys [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lenkijos karalyst? ir Piast? dinastija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Lenkijos karalyst? ir Piastai .

Lenkijos valstyb? prad?jo formuotis X am?iuje . Polian? gentyje i?kilus Piast? dinastijai, ?i ?m? konsoliduoti kit? slav? ?emes. Vienas j? kunigaik??i?, Me?ka I , 966 m. apsikrik?tijo ir prad?jo u?kariavimus, u?imdamas daugum? lenki?k? ?emi?, tarp j? Pomeranij? , Silezij? , Ma??j? Lenkij? .

Me?kos s?nus Boleslovas Narsusis po t?vo mirties dar kart? konsolidavo Lenkij?. Jo u?kariavim? laikais XI a. prad?ioje Lenkija laikinai u?vald? ir Bohemij? , Moravij? bei dabartin?s Slovakijos teritoijas. Vietoj to Lenkijos ?iaur?je susiformavo nepriklausoma Pomeranijos kunigaik?tyst? , kuri ilg? laik? nebuvo Lenkijos dalis.

Boleslovas sudar? s?jung? su ?vent?ja Romos imperija, o 1025  m. kar?navosi, tapdamas pirmuoju karaliumi. Jo ?p?diniai, tuo tarpu v?l negavo karaliaus titulo, kol 1295  m. P?emislas II prad?jo nuolatin? Lenkijos karali? sek?.

Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102?1138 m.) Lenkija buvo padalinta ? penkias dalis, valdomas atskir? s?n?. Tai prad?jo Lenkijos skaldymosi proces?, kas l?m? smulki? kunigaik?tys?i? atsiradim?. Nusilpusios Lenkijos provincijos da?nai tapdavo prie?? atak? tikslu. Tuo metu Lenkija neteko savo istorin?s srities Silezijos , kuri nuo tada atiteko Bohemijai .

1306  m. ? vald?i? at?jus Vladislovui Lokietkai , Lenkija buvo v?l suvienyta. Jis vald? iki 1333 m., o 1320 m. buvo kar?nuotas. Jo s?nus Kazimieras Didysis buvo vienas svarbiausi? Lenkijos karalyst?s valdov?.

Jogailai?i? dinastijos laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Jogailai?iai .

Lenkijos ? aukso am?ius “ buvo XV - XVI a., valdant Jogailai?i? dinastijai.

Abiej? Taut? Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Abiej? Taut? Respublika .

Nuo 1569 m. kartu su Lietuva Lenkija sudar? Abiej? Taut? Respublik? , kuri po paskutinio Jogailai?io mirties tapo bajor? ir didik? valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai ?l?ktai ginant savo laisves valstyb? silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstyb?s.

XVII a. viduryje prasid?j? karai su kazokais, o v?liau ir su Turkija , ?vedija , Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstyb?. 1683  m. Jono Sobieskio vadovaujama kariuomen? atmu?? Vien? apgulusi? turk? kariuomen?. XVIII a. Abiej? Taut? Respublika, netur?dama efektyvios centrin?s vald?ios, pateko Rusijos ?takon. ?vietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio jud?jimo atsiradim?, siekusio sutvarkyti valstyb?. 1791  m. buvo paruo?ta ir priimta pirmoji Europoje ra?ytin? konstitucija .

Padalinimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Abiej? Taut? Respublikos padalijimai .

Reform? proces? nutrauk? Abiej? Taut? Respublikos padalijimai 1772 , 1793 ir 1795  m. Respublika tapo kaimynini? valstybi? ? Rusijos , Pr?sijos ir Austrijos dalimi.

Po ?i? padalijim? etnin?s lenk? teritorijos atsid?r? daugiausia Pr?sijos karalyst?je . Tik Krokuva buvo valdoma Habsburg? . Pr?sija lenk? teritorijose ?steig? kelet? provincij?: Vakar? Pr?sij? ( Pomeranijoje ), Piet? Pr?sij? (did?ioji dalis Lenkijos), Nauj?j? Ryt? Pr?sij? ( Mazovojoje ), Nauj?j? Silezij? .

Lenkai prie?inosi nepriklausomyb?s praradimui kelet? kart? sukildami.

Var?uvos kunigaik?tyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Var?uvos kunigaik?tyst? ir Lenkijos Kongreso karalyst? .

Po Napoleono kar? 1807  m. buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas ? i? Pr?sijos pa?mus Piet? Pr?sijos, Naujosios Ryt? Pr?sijos (kartu su Suvalkija ) ir Naujosios Silezijos provincijas, o i? Austrijos at?mus Galicij? , ?steigta Var?uvos kunigaik?tyst? .

Ta?iau Napoleonui pralaim?jus, 1815  m. Vienos kongrese ?i nepriklausoma kunigaik?tyst? buvo padalinta ? tris dalis, kurios atiduotos ? trij? valstybi? ?takos sfer?:

• Poznan?s Did?ioji Kunigaik?tyst?  ? atiteko Pr?sijai
• Krokuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?  ? atiteko Habsburg? monarchijai
• Lenkijos Kongreso karalyst?  ? did?ioji Lenkijos dalis atiteko Rusijos imperijai .

Kongresin? Lenkija i? prad?i? tur?jo liberali? konstitucij? ir netiesiogiai buvo valdoma Rusijos caro. Po sukilim? Rusija fakti?kai aneksavo ?al?, panaikindama tur?tas teises. Lenkijos laisv?s oaze XIX a. pabaigoje tapo Austrijos valdoma Galicija .

Antroji Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Antroji Lenkijos Respublika .

Pirmojo pasaulinio karo metu s?jungininkai susitar? d?l Lenkijos atk?rimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento V. Vilsono Keturiolikos punkt? programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomyb? (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su Taryb? Rusija 1919  m. Lenkija apgyn? savo nepriklausomyb? ir nustat? sienas su Rusija. Nepaisant susitarim? su Lietuva, Lenkija fakti?kai aneksavo ir Vilniaus kra?t? .

1919 m. ?vykdyta ?em?s reforma. Laikotarpis nuo 1921 m. Seimo iki 1926 m. buvo nestabilus ir ?temptas. Pilsudskis buvo "valstyb?s vadovas". V.Vito?as vadovavo kelioms vyriausyb?ms, atstovavo valstie?ius. Prezidento rinkimuose dalyvavo Narotovi?ius ir nacionalist? kandidatas. Po i?rinkimo Narotovi?ius buvo greitai nu?udytas. 1925 m. valstyb? nupirko 200 000 ha ?em?s ir i?dalino j? ma?a?emiams.

1919 m. atsirado Lenkijos mark?, kurios kursas su doleriu buvo 9:1, Did?iosios kriz?s sukeltos infliacijos metu ?is kursas buvo pasiek?s 15 mln. Lenkijos marki? u? doler?. 1924 m. ?vestas zlotas, valiuta stabilizuota. Biud?etas i?liko nesubalansuotas iki 1926 m.

Lenkijos politiniame spektre ai?kiausiai rei?k?si R.Dmowskio Narodowa Demokracja (endekai) partijos ?alininkai ir federalistai. Endekai r?m?si sarmatizmo ir nacionalizmo ideologija, o federalistai - sen?ja LDK tradicija (?ymiausias atstovas - J.Pilsudskis). Atitinkamai skyr?si ?i? politini? srovi? po?i?ris ? nacij?, politinius s?jungininkus ir prie?ininkus. R.Dmowsk? veik? Ny??s teorija, socialdarvinizmas, pagal kur? stipresnysis gali okupuoti, u?grobti silpnesnius. Pilsudskio po?i?riu nacija yra istorijos produktas, ji turi bendras vertybes ir bendrus ?sipareigojimus. Ta pati etnin? kilm? n?ra b?tinas elementas. Tai multinacin?s tautos koncepcija, b?dinga JAV ir britams.

Naci? okupacija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindiniai straipsniai ? Vokie?i? okupacija Lenkijoje (1939-1945) ir Var?uvos sukilimas .

Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo prad?ios, kai Vokietija ir Taryb? S?junga u?puol? Lenkij? ir pasidalijo jos teritorij?. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyr? mil?ini?kus ekonominius ir gyventoj? nuostolius. Po Antrojo pasaulinio karo Taryb? S?junga pasiliko beveik visas karo prad?ioje aneksuotas teritorijas, u? kurias Lenkijai buvo ?kompensuota“ teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos i? Vokietijos ? pietin? Ryt? Pr?sijos dalis, Silezija ir Pomeranija . Lenkija paskelbta ?liaudies respublika“ ir tapo Var?uvos sutarties organizacijos nare.

Socializmo k?rimas Lenkijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Lenkijos Liaudies Respublika .

1944 m. liepos 21 d. Maskvoje sudarytas laikinasis Lenkijos vald?ios organas, pavadintas Lenkijos nacionalinio i?sivadavimo komitetu (LNIK). ^[2] Jis prad?jo veikti pirmame i?vaduotame mieste Chelme 1944 m. liepos 22 d., kur buvo i?leistas LNIK manifestas, emigracin?s vyriausyb?s paskelbtas nelegaliu. 1944 m. liepos 26 d. Maskvoje pasira?ytas susitarimas su LNIK d?l lenk?-soviet? sienos nustatymo remiantis Kerzono linija Lenkijai atiduodant dal? Belove?o girios ir Balstog?. ^[3]

Komunist? partija jau tada vadinosi Lenkijos darbinink? partija , bet ?alyje ji tur?jo palyginti ma?ai ?alinink?. Ta?iau Lenkijos komunistus atvirai r?m? TSRS ir Raudonoji armija , kurios daliniai kovojo su Nacionalinio i?sivadavimo komitetui pasiprie?inusiais partizanais . Tokiomis s?lygomis komunistai ?sigal?jo vald?ioje ir prad?jo vadinamuosius socialistinius pertvarkymus.

I?vaduotose teritorijose Nacionalinio i?sivadavimo komitetas per?m? daug transporto ?moni?, fabrik?. Juose kuriami vadinamieji liaudies komitetai ?m?si ?kio socialistinio reorganizavimo. Pats Nacionalinio i?sivadavimo komitetas buvo pertvarkytas ? Laikin?j? vyriausyb?, kuri 1945 m. pavasar? pasira?? draugyst?s ir tarpusavio bendradarbiavimo sutart? su TSRS. Pasibaigus karui, Lenkijos darbinink? partija dar labiau ?sigal?jo ekonominiu ir politiniu at?vilgiu.

Pagal 1946  m. ?statym?, teisi?kai ?tvirtinus? jau ?vykusi? nacionalizacij? , valstyb?s nuosavyb?n pateko 11,5 t?kst. ?moni?, kuriose dirbo 75 % darbinink?. Ekonomikoje buvo sukurtas valstybinis sektorius, kuriam pl?sti ir stiprinti tai pa?iais metais buvo priimtas trimetis liaudies ?kio atk?rimo planas. Nors 1946 m. referendumas tarsi i?rei?k? pritarim? Darbinink? partijos kursui, ta?iau Lenkijoje, kaip ir kitose socialistin?se ?alyse, vyko pasiprie?inimas, rodantis tautos nenor? ?engti Maskvos nurodyta kryptimi.

1948  m. Darbinink? partija susijung? su socialist? partija ir pasivadino Lenkijos jungtine darbinink? partija . I? tikr?j? socialist? partija buvo panaikinta ir prijungta prie komunist? partijos. Lenkijos jungtin? darbinink? partija tur?jo vadovauti socializmo k?rimui, uoliai sekdama Taryb? S?jungos pavyzd?iu. Stalinas nepripa?ino ?nacionalini? nukrypim?“ ir nedelsdamas pa?alindavo nepaklusnius partij? lyderius. 1947 m. Seimo priimta konstitucija ?tvirtino Lenkijoje vadinam?j? liaudies demokratij?.

1952 m. liepos 22 d. priimta Lenkijos Liaudies Respublikos konstitucija, kurioje ?tvirtintas komunist? vadovavimas. Pagal ?i? su pataisomis vis? Lenkijos Liaudies Respublikos istorij? galiojusi? konstitucij? buvo numatytas dviej? r?m? parlamentas (Senatas ir Seimas), parlamento skiriama vyriausyb?, Valstyb?s Taryba. Teori?kai tai buvo demokrati?ka konstitucija, ta?iau realiai liaudis jokios ?takos politiniam gyvenimui netur?jo. Lenkijos armij? sudar? 400 000 kari?. 1959 m. Lenkijos re?imas suvaidino svarb? vaidmen? Var?uvos pakto suk?rime, kuris tur?jo b?ti atsakas ? NATO suk?rim?.

Prad?ta kurti sunkioji pramon?. Pagal soviet? pavyzd? prad?tos kurti ?em?s ?kio bendrov?s. 1950 m. konfiskuota Lenkijos katalik? ba?ny?ios nuosavyb?. Suklest?jo skundimo, informatori? sistema. Mene forsuotas socialistinis realizmas. I? Lenkijos herbo pa?alinta kar?na. Bandyta eliminuoti kreipini? pan , pani naudojim?.

Tre?ioji Respublika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apskiro stalo derybos su opozicija prasid?jo 1989  m. vasar?. Buvo pasiekti Apvaliojo stalo susitarimai baland? ir i? dalies laisvi Nacionalin?s Asambl?jos rinkimai. 1/3 viet? parlamente leista u?imti laisv? rinkim? metu. Visas tas vietas u??m? Solidarumas. Komunist? nes?km? rinkimuose suk?l? politin? kriz?. Pagal susitarim? prezidentu tur?jo b?ti komunistas ir liepos 19 d. Nacionalin? Asambl?ja su Solidarumo deputat? parama prezidentu i?rinko generol? Vojciech? Jaruzelsk?. Vis d?lto nepavyko du komunist? bandymai suformuoti vyriausyb?.

Rugpj??io 19 d. prezidentas papra?? ?urnalisto Tadeu?o Mazovieckio suformuoti vyriausyb?. Rugs?jo 12 d. Seimas patvirtino Mazovieckio vadovaujam? vyriausyb?. Pirm?kart per 40 met? Lenkijos vyriausybei vadovavo ne komunistas. Ekonomin? pad?tis tebebuvo sunki, tebebuvo kortel?s m?sai.

Vaizdas:PilsPlac51 DSC0844.JPG

1989  m. gruod? Seimas patvirtino vyriausyb?s reform? plan?, kad ekonomika i? planin?s tapt? laisvos rinkos, i? konstitucijos pa?alino u?uominas apie Komunist? partijos ?vadovaujam? vaidmen?“ ir pavadino ?al? Lenkijos respublika . Lenkijos Viening? Darbinink? partija (komunistai) buvo panaikinta 1990 m. saus?, o vietoj jos atsirado nauja Socialdemokrat? partija.

Per?jimas prie demokratin?s santvarkos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Parlamentiniai rinkimai Lenkijoje 1989 m. .

1990  m. spal? buvo pakeista konstitucija, kuri apribojo prezidento Jaruzelskio valdymo trukm?. Lapkrit? Lech Wał?sa tapo prezidentu penkeri? met? kadencijai.

Pirmieji laisvi Seimo rinkimai ?vyko 1991  m., juose dalyvavo daugiau nei 100 partij?. N? viena nesurinko daugiau nei 13% rink?j? bals?. 1993 m. postkomunistinis Demokratinis Kairi?j? Aljansas surinko daugum? bals?. Tais metais soviet? armija paliko Lenkij?.

1995  m. prezidento rinkimuose Aleksander Kwa?niewski , surink?s 51,7% bals?, nugal?jo Vales?. 1997  m. Seimo rinkimuose dvi partijos, save kildinusios i? Solidarumo jud?jimo u??m? 261 vietas i? 460 ir suformavo koalicin? vyriausyb?. 1997 m. baland? buvo priimta nauja konstitucija, pakeitusi pakeist? komunistin? statut?.

1999  m. Lenkija ?stojo ? NATO . 2000  m. prezidento rinkimuose Kwa?niewski buvo perrinktas pirmame ture. Po 2001 m. Seimo rinkim? Dekokratinis Kairi?j? Aljansas sudar? koalicij? su agrarine Lenk? Liaudies partija ir kairi?ja Darbo partija.

2004  m. gegu?? Lenkija ?stojo ? ES . Prezidentas ir vyriausyb? kar?tai gyn? stojim?, kuriam prie?inosi tik de?inioji Lenk? ?eim? Lyga.

?lugus komunizmui valstyb? nustojo garantuoti darbo buvim? ir daugelis nepelning? ?moni? buvo u?darytos ar restrukt?rizuotos. Tod?l ir d?l kit? prie?as?i? nedarbas kartais pakildavo iki 20%. Kai lenk? darbininkams atsiv?r? u?sienio rinkos, o ?alyje prad?jo augti ekonomika, nedarbas nukrito (dabar siekia vir? 10%).

2005 m. rinkimuose manyta, kad ?al? valdys dviej? Centro partij? ( Teis? ir Teisingumas bei Pilie?i? platforma) koalicija. Pirmoji partija gavo 27% bals?, o antroji 24%. Prezidento rinkimuose ankstyv? favorit? Donald? Tusk? antrame ture nugal?jo Lech Kaczy?ski . Derybos d?l koalicijos prasid?jo per prezidento rinkimus, bet jos baig?si nes?kme ir Pilie?i? platforma nusprend? likti opozicijoje. Teis? ir Teisingumas suformavo ma?umos vyriausyb?, kuri r?m?si populistini? ir agrarini? partij? parama. Ta?iau d?l prast?jan?ios pad?ties reik?jo nauj? rinkim?.

2007 m. rinkimuose pasisek? Pilie?i? platformai ir Donaldas Tuskas suformavo vyriausyb? sudar?s koalicij? su ma?esne Lenkijos Liaudies partija.

Esant pasaulinei ekonominei krizei, Lenkijos ekonomika beveik nenukent?jo. Ekonomikos liberalizavimo pasekm?s buvo netolygus turto pasiskirstymas visuomen?je ir skurdas.

Prezidentas Lech Kaczy?ski ?uvo per 2010 m. Smolensko aviakatastrof? . Jis su kitais auk?tais pareig?nais vyko ? Katyn?s ?udyni? metines. 2010 m. liepos 4 d. Bronisław Komorowski nugal?jo Jaroslav? Ka?insk? antrame prezidento rinkim? ture, kai surinko 53%. Smolensko tragedija suskald? Lenkij? ir suk?l? sumai?t? politikoje.

Vikiteka: Lenkijos istorija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?   ?   A   ?   R Vakar? slav? istoriniai regionai Lenkijoje Did?ioji Lenkija   · Galicija   · Kujavija   · Mazovija   · Ma?oji Lenkija   · Palenk?   · Poles?   · Pomeranija   · Pomerelija   · Silezija ?ekijoje Bohemija   · Moravija   · Silezija Kiti Lu?ica   · Slovakija