?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Erdv?laivis ? kosmin? transporto priemon?, skirta skryd?iams ? ?em?s orbit?, M?nul? ir ? kitas planetas. Erdv?laiviai skirstomi ? vienkartinio ir daugkartinio naudojimo, pilotuojamus ir bepilo?ius.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I?takos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuolaikiniams erdv?laiviams prad?i? dav? kariniams tikslams gamintos raketos.

Pirm?j? pasaulyje knyg?, pateikusi? daugiapakop?s raketos ir raketin?s artilerijos suk?rimo teorij? bei br??inius para?? LDK bajoras, artilerijos in?inierius Kazimieras Simonavi?ius ( 1600 ? 1651 m.) Knyga vadinosi ?Didysis artilerijos menas“ ir buvo i?leista 1650 m.

XX a. pr. mokslinink? susidom?jim? tarpplanetiniais skryd?iais paskatino mokslin?s fantastikos ra?ytojai, kaip antai Jules Verne (? Nuo ?em?s ? M?nul? “, 1865 m.) ir Herbert George Wells (?Pasauli? karas“, 1898 m.).

Pirmasis realus mokslinis darbas kosmini? skryd?i? srityje buvo 1903 m. paskelbtas rus? mokslininko Konstantino Ciolkovskio straipsnis ?Pasaulio erdv?s tyrin?jimai reaktyviniais prietaisais“ ( rus. Исследование мировых пространств реактивными приборами ), kuriame pateikti skai?iavimai, kad minimaliai orbitai aplink ?em? b?tinas 8000 m/s greitis, kur? galima pasiekti daugiapakope raketa, varoma skystu deguonimi ir skystu vandeniliu.

Kosmini? skryd?i? in?inerijai prad?i? dav? Robert H. Goddardo 1919 m. straipsnis ?B?das pasiekti itin didel? auk?t?“ ( angl. A Method of Reaching Extreme Altitudes ), kuriame jis pasi?l? ant skysto kuro raket? montuoti Lavalio antgalius. ?iuo darbu savo tyrimus grind? v?lesni erdv?laivi? konstruktoriai Hermannas Oberthas ir Wernheris von Braunas .

Antrasis pasaulinis karas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietija nuo 1926 m. s?kmingai darbavosi raket? k?rime ir 1941 m. pab. jau tur?jo pirm?j? pasaulyje balistin? raket? ? V-2 “ ( vok. V-2 ? Vergeltungswaffe-2 , ?Ker?to ginklas-2“), kuri? sukonstravo Wernheris von Braunas . Pirmoji raketa buvo paleista 1942 m. kov?, o 1944 m. bir?el? bandomajam skryd?iui paleista ?V-2“ raketa, pirm? kart? pasiek? kosmin? erdv?. Nuo 1944 m. rugs?jo ?ios raketos buvo naudojamos S?junginink? miestams bombarduoti. I? viso ? Europos miestus buvo paleistos 3225 ?io tipo raketos. 1944 m. Tre?iasis Reichas ?m? naudoti ir raketas ? V-1 “, kurias gal?jo greita?auda paleisti i? specialaus ?renginio.

Pokaris [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?inodama apie Vokietijos raketas, TSRS siek? sukurti tokio pat tipo ginkl?. Vokietijai pralaim?jus Antr?j? pasaulin? kar? TSRS gavo ?V-2“ tipo raket?. Pagal ?ias raketas konstruktorius Sergejus Koroliovas su vokie?i? mokslinink? pagalba 1948 m. pagamino ?R-1“ raket?. ?i raketa i?bandyta 1948 m. spalio 10 d., o 1949 m. rugs?jo 27 d. buvo paleista tobulesn? vienpakop? raketa ?R-2“.

Tuo pat metu Sergejus Koroliovas ir jo vadovaujama konstruktori? grup? intensyviai dirbo, kurdami tarp?emynin? raket?. Tokia raketa sukurta ir pirm?syk s?kmingai i?bandyta 1957 m. rugpj??io 21 d. Ji buvo pavadinta ?R-7“ ir ?altojo karo metais panaudota kosmoso var?ybose : 1957 m. ji ? kosmos? i?k?l? pirm?j? dirbtin? ?em?s palydov? ? Sputnik 1 “, o 1961 m. pirm?j? ?mog? - Jurij? Gagarin? . ?ios raketos ?vair?s variantai iki ?iol ? orbit? apie ?em? kelia pilotuojamus ir nepilotuojamus laivus.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, amerikie?iai i? nugal?tosios Vokietijos taip pat i?sive?? raket? ?V-1“ bei ?V-2“ ir vokie?i? mokslinink?, tarp j? Wernher? von Braun?. 1946 m. JAV pirm? kart? i?band? ?V-2“ raket?.

1950 m. JAV jau tur?jo dvigubai didesn? nuotol? ?veikian?i? raket? ?Redstone“. ?i raketa buvo nuolat modifikuojama ir jos pagrindu sukurtos raketos ?Jupiter-Redstone“ bei ?Mercury-Redstone“.

Kosmin?s lenktyn?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kosmin?s lenktyn?s prasid?jo 1957 m. bir?elio 29 d., kai 1957?1958 m. Tarptautiniame geofizikos suva?iavime JAV prane?? apie savo ketinimus iki 1958 m. pavasario paleisti ? kosmos? dirbtin? palydov? ?Vanguard“. T? pa?i? met? liepos 31 d. TSRS parei?k?, kad pirm?j? palydov? paleis 1957 m. ruden?. 1957 m. spalio 4 d. ? orbit? aplink ?em? pakilo rus? palydovas ? Sputnik 1 “. Juo buvo nustatytas ?em?s atmosferos sluoksni? tankumas kei?iantis orbitai. Taip pat jis suteik? duomen? apie radijo signal? sklaida jonosferoje .

Po keli? nes?kming? bandym? paleisti ?Vanguard“, JAV savo pirm?j? palydov? ? Explorer 1 “ pak?l? ? orbit? 1958 m. vasario 1 d. ?iame palydove, kur? ? kosmos? nugabeno ne?an?ioji raketa ?Juno-1“, buvo sumontuota mokslini? tyrim? ?ranga, kuri patvirtino Van Aleno radiacijos juostos egzistavim?.

Po audringos visuomen?s reakcijos ? ?Sputnik 1“ paleidim?, 1958 m. liepos 29 d. JAV Kongresas performavo Nacionalin? patariam?j? aeronautikos komitet? ? Nacionalin? aeronautikos ir kosmoso administracij? (NASA) ir suteik? jai ?galiojimus vykdyti nacionalines civilines kosmoso programas. 1959 m. NASA prad?jo ?Merkurijaus projekt?“, kuriuo buvo siekiama ? ?em?s orbit? nuskraidinti vienvietes kosmines kapsules.

1961 m. baland?io 12 d. TSRS paskelb? pirm? kart? pasaulyje s?kmingai nuskraidinusi ir sugr??inusi ?em?n ?kosmonaut?“ Jurij? Gagarin? , kuris apskrido ?em? erdv?laiviu ? Vostok 1 “. 1961 m. gegu??s 5 d. JAV pak?l? ? kosmos? savo pirm?j? astronaut? Alan? Shepard? kapsul?je ? Freedom 7 “, ta?iau tai tebuvo suborbitinis skrydis.

JAV visuomenei vis labiau nerimaujant d?l TSRS pirmavimo kosmini? skryd?i? srityje, JAV prezidentas John F. Kennedy 1961 m. gegu??s 25 d. paskelb? plan? iki 1970 m. nuskraidinti ?mog? ? M?nul? ir prad?jo trij? asmen? erdv?laivio program? ? Apollo “. 1962 m. saus? NASA paskelb? dvivie?i? erdv?laivi? projekt? ? Gemini “.

Nikita Chru??iovas ?m? spausti S. Koroliov? paspartinti TSRS kosmoso program?, kad ?alis gal?t? konkuruoti su JAV paskelbtomis ?Gemini“ ir ?Apollo“ programomis. Konstruktoriui teko sustabdyti pilotuojamo erdv?laivio ? Sojuz “ program? ir imtis ?Vostok“ kapsul?s modifikavimo, siekiant ? j? sutalpinti du arba tris kosmonautus. ?io projekto rezultatas buvo pavadintas ? Voschod “. Buvo paleisti tik du ?ie erdv?laiviai. D?l vietos ir mas?s apribojim? ?Voschod 1“ skridusi trij? ?moni? ?gula netgi negal?jo d?v?ti skafandr?. 1965 m. kovo 8 d. Aleksejus Leonovas i? erdv?laivio ?Voschod 2“ pirm? kart? i??jo ? atvir? kosmos?.

Pilotuojam? ?Gemini“ erdv?laivi? programa v?lavo ma?daug metus, bet 1965?1966 m. buvo atlikti keli s?kmingi skryd?iai, kuri? metu kosmose erdv?laiviai suart?jo (?Gemini 6A“), prisi?vartavo vienas prie kito (?Gemini 8“) ir i?buvo kosmin?je erdv?je 8 ir 14 dien? (atitinkamai ?Gemini 5“ ir ?Gemini 7“), astronautai i??jo ? atvir? kosmos? ir i?or?je atliko tikslingus veiksmus (?Gemini 12“).

Tuo laikotarpiu TSRS pl?tojo ?Sojuz“ program? ir neoficialiai konkuravo su J. F. Kennedy paskelbta M?nulio programa: buvo kuriami ?Sojuz“ variantai orbitiniam skryd?iui aplink M?nul? ir nusileidimui jo pavir?iuje, taip pat raketa ? N1 “, galinti pakelti pilotuojam? erdv?laiv? ? trajektorij? M?nulio link.

1967 m. abiej? ?ali? programos sulauk? pirm?j? auk?. Met? prad?ioje bandymo metu kilusiame gaisre ?uvo ? Apollo 1 “ trij? ?moni? ?gula. Baland?io 24 d., sudu?us besileid?ian?iam erdv?laiviui ?Sojuz 1“, ?uvo rus? kosmonautas Vladimiras Komarovas

1969 m. liepos 20 d. JAV pavyko ?gyvendinti prezidento J. F. Kennedy pa?ad?: ? Apollo 11 “ ?gula Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas tapo pirmaisiais ?mon?mis, i?silaipinusiais M?nulyje. 1972 m. ?vyko ?e?i tokie s?kmingi nusileidimai, o viena misija nepavyko (? Apollo 13 “).

TSRS bandymai paleisti raket? ?N1“ 1969?1972 m. baig?si keturiomis katastrofi?komis nes?km?mis. Sovietin? pilotuojam? skryd?i? ? M?nul? programa buvo oficialiai nutraukta 1974 m. bir?elio 24 d., kai S. Koroliov? generalinio erdv?laivi? in?inieriaus pareigose pakeit? Valentinas Glu?ko .

Abi valstyb?s ?m? kurti santykinai ma?as nenuolatines pilotuojamas kosmines laboratorijas ? Saliut “ ir ? Skylab “, susisiekimui naudodamos savo ?Sojuz“ ir ?Apollo“ erdv?laivius. JAV paleido tik vien? ?Skylab“, o TSRS ? i? viso 7 ?Saliut“, i? kuri? trys buvo slaptos ? Almaz “ karin?s ?valgybos stotys, apginkluotos gynybin?mis patrankomis.

?ylant santykiams, kosmoso lenktyn?s buvo oficialiai nutrauktos 1975 m. liepos 17 d., kai bandomojo ?Apollo-Sojuz“ projekto metu abiej? ?ali? erdv?laiviai susi?vartavo ir astronautai apsilank? vieni pas kitus.

Raketos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vokietija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

TSRS [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

JAV [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]