Konstantinopolio ?lugimas
Konstantinopolio apsiaustis pagal XV am?iaus pranc?z? miniati?r?
Data 1453 m. gegu??s 29 d. Vieta Bizantijos imperija , Konstantinopolis Rezultatas Osman? pergal?, Bizantijos imperijos ?lugimas
Prie?ininkai
Bizantijos imperija	Osman? imperija
Vadai
Konstantinas XI   † Loukas Notaras   D?iovanis D?iustinianis   †	Mehmedas II
Paj?gos
7 000?9 000	80 000
Aukos
4 000	30 000

Konstantinopolio ?lugimas ?vyko 1453  m. gegu??s 29 d., kai Bizantijos imperijos sostin? Konstantinopolis buvo u?imta Osman? imperijos kariuomen?s, vadovaujamos Mehmedo II . Su Konstantinopolio ?lugimu siejamas Bizantijos imperijos suirimas bei paskutinio imperij? vald?iusio imperatoriaus Konstantino XI mirtis. Mehmedo II pergal? garantavo Osman? imperijos ?sitvirtinim? Vidur?emio j?ros rytin?je dalyje. Konstantinopolis tapo Osman? imperijos sostine ir ja i?liko iki 1922 m.

Konstantinopolio ?lugimu da?nai pa?ymima ir Viduram?i? periodo pabaiga.

Istorin?s prielaidos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per savo t?kstantmet? istorij? Konstantinopolis buvo ne kart? apgultas, ta?iau u?imtas tik vienintel? kart? Ketvirtojo kry?iaus ?ygio metu ( 1204  m.) Miestas buvo apgriautas, o jo turtai, koki?, pasak am?ininko niekas nebuvo mat?s nuo pasaulio suk?rimo, i?grobstyti. ^[1] Netrukus Konstantinopolis buvo paskelbtas naujai ?kurtos Lotyn? imperijos sostine. Likusi Bizantijos imperijos dalis suskilo ? kelet? graik? valstybi?, tarp j? svarbiausios buvo Nik?ja , Epyras ir Trebizondas . 1261 m. liepos m?nes? nedidelis Nik?jos graik? samdini? karinis dalinys, pasinaudodamas tuo, kad Konstantinopolyje nebuvo pagrindini? paj?g?, prasmuko ? miest? ir j? u??m?. Tokiu b?du miestas v?l atsid?r? atnaujinamos Bizantijos sud?tyje. ^[2]

Bizantijos imperija buvo atkurta, ta?iau per kitus du ?imtus met? jai nuolat gr?s? Lotyn? imperija, Serbija, Bulgarija ir, svarbiausia, turkai osmanai. D?l osman? puolim? Bizantija prarado did?i?j? dal? savo teritorijos. XIV am?iaus viduryje Bizantijos imperija prarado Azijoje tur?tas teritorijas. Kar? ir vidini? konflikt? i?sekinta imperija nebuvo paj?gi ne tik susigr??inti anks?iau prarastas teritorijas, bet ir ginti dar likusias. ^[1] XIV am?iaus pabaigoje ? XV am?iaus prad?ioje, nugal?jusi serbus ir bulgarus , Osman? imperija prad?jo ?sitvirtinti Europoje. Jos teritorijas Azijoje ir Europoje skyr? tik Bizantijos imperija, kuri tuo metu ap?m? kiek daugiau nei pa?i? sostin?, kelet? sal? bei dal? Peloponeso pusiasalio. Did?janti islami?kos Osman? imperijos galia regione vert? Bizantijos imperatorius ie?koti sutarimo su Vakar? Europos ?alimis. Imperatorius Jonas VIII, siekdamas u?tarimo, 1439 metais pritar? konfesij? unijai tarp Katalikyb?s bei Sta?iatikyb?s ^[3] 1453 m. ?imperijai“ priklaus? tik Konstantinopolio miestas ir nedidel? Peloponeso dalis.

Paj?g? telkimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1449 metais Bizantijos imperatoriumi buvo paskelbtas Konstantinas XI  ? ketvirtasis imperatoriaus Manuelio II s?nus, nuo 1428 m kartu su broliais buv?s Morejos despotu . ^[4] Valdydamas Morej?, jis pasi?ym?jo kovose, u?imdamas At?nus , T?bus .

1444 metais Osman? imperijos sultonu tapo Mehmedas II . Dar b?damas vienuolikos met?, jis buvo paskirtas valdyti vien? i? Osman? imperijos provincij?. Jis dom?josi Graikijos bei Bizantijos istorija, buvo i?silavin?s. Nors 1446 metais jis trumpam u?leido sultono viet? savo t?vui Muradui II , bet 1451 metais jis v?l tapo sultonu. Tais pa?iais metais Mehmedas suformulavo nauj? tiksl?:

?ventasis karas yra m?s? svarbiausia pareiga, kaip buvo ir m?s? prot?viams. Konstantinopolis, esantis viduryje m?s? ?emi?, saugo ir kursto m?s? prie?us. Tod?l ?io miesto u?kariavimas yra esmin? s?lyga Osman? valstyb?s atei?iai ir saugumui. [5]

Konstantinopolis trukd? Osman? imperijos pl?trai, taip pat blokavo Bosforo s?siaur?, kuriuo ?jo svarbus prekybos kelias. D?l ?i? prie?as?i? Mehmedas Konstantinopolio u??mim? laik? vienu svarbiausiu savo tiksl?. ^[5] Savo ruo?tu Konstantinas XI band? pasinaudoti Osman? imperijos vidaus nesutarimais, bet nes?kmingai, ir Mehmedas i?liko vald?ioje. ^[5]

Mehmedas prie? puldamas miest? nusprend? j? izoliuoti, pastatydamas tvirtov?. Statybos darbai prasid?jo 1451 metais ir truko iki 1452 met?. Tvirtov? buvo statoma europin?je Bizantijos teritorijoje, svarbiausia naujosios tvirtov?s paskirtis buvo blokuoti Konstantinopolio apr?pinim? j?ros keliu prasid?jus miesto apsiaus?iai. ^[6] Konstantinas protestavo prie? tvirtov?s statyb?, kurios statyba prilygo karo paskelbimui, bet Mehmedas atsak?, kad imperatoriui niekas nepriklauso u? Konstantinopolio sien?. ^[5]

Nepavykus susitarti su Mehmedu, Konstantinas i?siunt? pagalbos pra?ymus ? kaimynines ?alis. 1452 metais Venecijos senatas aptar? Konstantino pra?ym? d?l karin?s pagalbos suteikimo. Manoma, kad senatas Bizantijos situacij? tada laik? bevilti?ka, tod?l veng? dideli? ?sipareigojim?. ^[7] Tuo pat metu Konstantinas mieste prad?jo telkti maisto ir kitas atsargas. Pritr?kus i?do l???, buvo naudojamas ba?ny?i? turtas. ^[8] Mehmedas tuo pat metu telk? laivyn? , skirt? blokuoti Konstantinopolio susisiekim? j?ra. Osman? pastatyta tvirtov? bei telkiamas karinis laivynas vert? susir?pinti Venecijos pirklius, kadangi tai gal?jo nutraukti j? prekybos vie?patavim? Vidur?emio j?ros regione. ?ie b?g?tavimai sustipr?jo, kai osmanai nuskandino Venecijos pirkli? laiv?. ?is ?vykis paskatino Venecijos senat? apsispr?sti d?l kariuomen?s pasiuntimo Konstantinopoliui ginti. Senatas pasiunt? du karo laivus, kuri? kiekvienas gabeno apie 400 kari?, i? Kretos salos buvo paskirti dar du pana??s karo laivai. ^[9] Popie?ius tuo metu man?, kad pasitaik? gera proga ?gyvendinti ba?nytin? unij? su sta?iatikiais, d?l to jo pra?ymu ? Konstantinopol? buvo pasi?stas vienas karo laivas, atvyk?s ? miest? 1452  m. lapkrit?. T? pa?i? met? lapkri?io m?nes? Genujos vadovai nusprend? taip pat prisid?ti prie Konstantinopolio gynybos, pasi?sdami 700 kari?, vadovaujam? D?iovanio D?iustinianio . Am?ininkai D?iustinianio kariuomen? apib?dino kaip labai gerai ginkluot? bei parengt?. ^[10] D?iustinianis, atvyk?s ? Konstantinopol?, buvo paskirtas vienu i? jungtin?s kariuomen?s vad?.

Mehmedas planavo Konstantinopolio u??mim? prad?ti kuo grei?iau, nes buvo gr?sm?, kad Vakar? krik??ioni?kosios ?alys gali pasi?sti savo pagrindines paj?gas pulti Osman? imperij?. Tuo tarpu Konstantinopolio gyn?jai tik?josi kuo ilgiau atlaikyti puolim?, kol galiausiai bus sutelktos pakankamos krik??ioni? paj?gos pulti osmanus. 1453  m. prad?ioje osmanai prad?jo paskutinius pasiruo?imo darbus, o kovo m?nes? pagrindin?s Mehmedo paj?gos pajud?jo Konstantinopolio link. Osman? laivynui taip pat buvo duotas ?sakymas plaukti link Konstantinopolio. Miesto gyn?jai, nor?dami suma?inti prie?o laivyno paj?gum?, i?temp? per s?siaur? pl?duriuojan?i? u?tvar?, tokiu b?d? osmanai negal?jo apsupti miesto, pasinaudodami laivynu. Netrukus Mehmedas su kariuomene prie Konstantinopolio priart?jo 4 kilometr? atstumu. Europ? pasiekusi ?inia, kad osmanai prad?jo puolim?, suk?l? panik?, paskubomis buvo i?si?stas pastiprinimas, bet blogi orai sutrukd? greitai pasiekti tiksl?. ^[11] Baland?io m?nes? osman? paj?gos u??m? kovines pozicijas.

M??is [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

N?ra sutarimo, koks gal?jo b?ti Osman? imperijos kariuomen?s paj?gumas, am?inink? duomenys taip pat skiriasi. Nurodoma, kad kariuomen? siek? 700 000 ?moni? ir 400 karo laiv?, ^[12] , bet labiau tik?tinas kitas paliudijimas, kad buvo 200 000 ?moni?, i? kuri? apie 60 000 kari?, o laivyn? gal?jo sudaryti apie 80 laiv?. ^[13] ?iuolaikiniai tyrin?tojai mano, kad kari? skai?ius gal?jo siekti iki 80 000. ^[13] Tuo tarpu miesto gyn?j? gal?jo b?ti 7 000-9 000 kari?, i? kuri? apie 4 000 vietini?. ^[12]

Osman? kariuomen? i?sirikiavo u? puolimui skirt? ?tvirtinim?, kuri? ilgis siek? apie 4 kilometrus ^[13] , o baland?io 6 dien? prasid?jo artilerijos ap?audymas. Liudininkai nurodo, kad osman? kariuomen? tur?jo apie 200 ?vairaus kalibro ?aunam?j? pab?kl?, i? kuri? did?iausias ?aud? apie 850 kilogram? sviediniais, o pat? pab?kl? aptarnavo per 150 ?moni?. ^[12] Miesto ap?audymas t?s?si ir kit? dien?, manoma, kad per dien? ? miesto gynybines sienas buvo i??aunama per 100?120 kart?. ^[12] Tikriausiai osman? kariuomen? paband? ?turmuoti miest? dar baland?io 7 dien?, bet miesto gyn?jai be didesni? pastang? apsigyn?, o pa?eistas miesto sienas sustiprino nak?ia. Mehmedas, matydamas, kad artilerija nepasiekia planuoto efekto, liep? j? perdislokuoti ir baland?io 11-12 dienomis atnaujino miesto ap?audym?. Tuo pat metu osman? laivynas paband? prasiver?ti pro gyn?j? paruo?ta s?siaurio u?tvar?, bet buvo atmu?tas.

Baland?io 17-18 osman? paj?gos sureng? netik?t? antpuol? prisidengdamos tamsa, bet po keturias valandas trukusi? kautyni? buvo priverstos pasitraukti. Osmanams nesisek? kovoti ir j?roje, nes po dviej? dien? dal? j? laivyno i?sklaid? atvyk?s krik??ioni? pastiprinimas. Besit?sian?ios karin?s nes?km?s Mehmed? privert? keisti puolimo taktik?. Pirmiausiai jis ?sak? i? dalies laiv? i?montuoti artilerij? ir j? nukreipti ? miesto ?turm?, o lengvesnius laivus perkelti sausuma, taip apeinant miesto gyn?j? vandenyje i?tempt? u?tvar?, kuri? nes?kmingai buvo bandoma sunaikinti. ^[14] Musulmonams laiv? perk?limas sausuma buvo labai gerai pa??stama taktika, kadangi dar XII am?iuje Saladinas perk?l? savo laivus i? Nilo ? Raudon?j? j?r? .

Perk?limui reikalingi pasiruo?imai, ?skaitant pat? keli?, buvo pabaigti gegu??s 22 dien?, ir galiausiai laivai buvo perkelti sausuma, u?nugaryje paliekant tik did?iausius laivus. Tokiu b?du miesto gyn?jai prarado i?ky?ulio kontrol? ir tur?jo perdislokuoti savo paj?gas kitiems miesto sienos sektoriams ginti. Miesto gyn?jai dar band? nuskandinti likusius Osman? imperijos laivus, bet po ?nirting? kautyni? buvo priversti pasitraukti.

Toliau buvo t?siamas miesto ap?audymas, bet osman? bandymai ?turmuoti miesto sien? buvo atmu?ti. Stipr?jantys ap?audymai vis labiau ard? sienas, bet osman? bandymai i?sprogdinti sien? pasikasus po ?eme buvo nes?kmingi, kadangi miesto gyn?jai s?kmingai perimdavo i?kastas ?achtas, o v?liau jas u?tvindydavo. Gegu??s 23 dien? buvo paimti ? nelaisv? keletas ?achtas kasan?i? darbinink?, kurie v?liau i?dav? likusi? i?kast? ?acht? vietas. 25 dien? visos osman? ?achtos buvo sugriautos.

Netrukus Mehmedas pasiunt? ? Konstantinopol? pasiuntinius, kurie i?d?st? savo s?lygas, tarp kuri? buvo ir reikalavimas, kad Konstantinas perduot? miest? osmanams, o pats pasitraukt? ? vien? i? sal?. Anot am?inink? Konstantinas atsak?:

Jei kris mano Imperija, a? krisiu su ja. Tie, kas nori pasitraukti, tegul traukiasi, jei gali, o tie, kas pasiruo?? sutikti mirt?, tegul seka paskui mane. [15]

?lugus deryboms Mehmedas sukviet? karo taryb?, buvo nuspr?sta organizuoti lemiam? miesto atak?. Prie? puolim? osmanai sureng? pokyl?. Tuo tarpu miesto gyn?jai tvirtino sien? pa?eidimus. Galiausiai gegu??s 29 dien? Mehmedas dav? paskutinius nurodymus. D?iovanis D?iustinianis dar pra??, kad ant miesto sien? b?t? sutelkta papildomos artilerijos, bet Loukas Notaras atsisak? tai padaryti ir taip suk?l? ?tamp? tarp gyn?j?. Pagaliau vidurdien? osmanai pritrauk? artilerij? kiek galima ar?iau miesto sien?, o j? laivai persigrupavo. Netrukus sausumoje prasid?j?s puolimas buvo sukoncentruotas ? t? miesto sienos dal?, kuri? gyn? D?iovanis D?iustinianis su 3 000 ?moni?. Po kelias valandas trukusi? ?nirting? kautyni? osmanai pasitrauk?, j? laivynui taip pat nepavyko ?vykdyti keliam? tiksl?.

Buvo duotas ?sakymas antrajai sausumos paj?g? bangai pulti miest?. Periodi?kai atsitraukdami, kad artilerija gal?t? susilpninti gyn?j? pozicijas, puol?jai padar? ?ymi? nuostoli? gyn?jams, bet po kelias valandas trukusi? kautyni? jie buvo atstumti. Po ?io pasitraukimo Mehmedas ?sak? miest? pulti jo elitiniams pulkams, kurie gars?jo savo disciplina ir kovingumu. ^[16] Elitiniai pulkai kov?si apytikriai valand?, kol buvo aptikti blogai u?daryti vieni i? miesto vart?. Netrukus b?rys osman? prasiver?? pro juos ir i?k?l? savo v?liav?. Nors jie greitai ?uvo, bet tuo metu D?iovanis D?iustinianis buvo stipriai su?eistas ir skubiai evakuotas i? m??io lauko. Lik? gyn?jai paman?, kad j? vadas b?ga, suk?l? panik?, ir netrukus osmanai vien? po kitos u??m? miesto sienas. Dalis likusi? gyn?j? atsid?r? apsuptyje, kai osmanai u??m? vidines miesto sienas. Netrukus miesto gynyba ?lugo. ^[16] Dalis gyn?j? trauk?si prie miesto uosto, tik?damiesi s?kmingai evakuotis j?ra. D?iovanis D?iustinianis buvo perkeltas ? vien? i? laiv?, o pakeliui j?ra ? namus D?iustinianis mir? nuo su?eidim?.

Pagal vien? i? versij? imperatorius Konstantinas su likusiais i?tikimais kariais stojo ? paskutin? m??? ir, i?tar?s ?od?ius: ?Ar yra ?ia bent vienas ne krik??ionis, pasireng?s paimti mano galv??“, buvo nu?udytas. ^[16] Pasak am?inink?, jo k?nas buvo atpa?intas pagal purpurinius batus. Taip ?uvo paskutinis Bizantijos imperatorius.

Pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po m??io Mehmedas ??eng? ? miest? ir nuvyko prie ?v. Sofijos soboro , kur? i? krik??ioni?kos ?ventov?s pavert? me?ete , joje ir sureng? pirm?sias pamaldas. Po m??io miest? siaub? tiek osman? kareiviai, tiek ir lik? vietiniai gyventojai, tod?l Mehmedas ?sak? apsaugoti svarbiausius objektus, o did?i?j? dal? kariuomen?s i?siunt? u? miesto sien?.

Diduma Bizantijos imperijos pareig?n?, ?skaitant ir Louk? Notar?, buvo nu?udyti. Mehmedas i? miesto i?vyko bir?elio 18 dien?. Netrukus Konstantinopolis buvo paskelbtas Osman? imperijos sostine Stambulu. Buvo atstatytos sugriautos miesto sienos, ? sostin? perkelta ?vairi? etnini? grupi? gyventoj?. Mehmedas man?, kad Konstantinopolis turi tapti ?vairi? konfesij? centru. Pats Mehmedas pasiskelb? Cezariu , tokiu b?du nor?damas ?teisinti savo vald?i? u?kariautose teritorijose. Po Konstantinopolio u??mimo Osman? imperija sujung? savo teritorijas kontinentin?je Europoje ir Azijoje.

Bizantijos imperijos ?lugimas paskatino Ivan? III paskelbti jo valdomas teritorijas Tre?i?ja Roma ir spartinti rus? ?emi? konsolidavim?, skatinus? nuolatinius karus su Lietuvos Did?i?j? Kunigaik?tyste . Nors Mehmedas leido mieste i?pa?inti ?vairias religijas, daugelis ?ymi? mokslinink?, visuomen?s veik?j? emigravo i? miesto ? krik??ioni?k?sias ?alis, vis? pirma, ? Italijos miestus, tokiu b?du prisid?dami prie Renesanso susiformavimo.

Pastabos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

a. Terminas Bizantijos imperija nebuvo vartotas per vis? imperijos gyvavimo laikotarp?, jis nebuvo ?inomas jos gyventojams. Pirm? kart? ?is terminas pavartotas 1557 metais ir tik nuo XIX am?iaus j? visuotinai pri?m? mokslo bendruomen?. ^[17] Imperijos gyventojai savo valstyb? tiesiog vadino Romos imperija. ^[18]

b. Mokslininkai nesutaria d?l Bizantijos imperijos ?k?rimo datos. Vieni mano, kad imperijos prad?ia reik?t? laikyti Konstantinopolio paskelbim? sostine (330 m.), valdant Konstantinui Did?iajam , kiti ? Teodosijaus mirties metus (395 m.) ar Justiniano valdymo prad?i? (527 m.) ir kt. ^[19]

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Britannica Online. (2007). Byzantine Empire . ?i?r?ta 2007-06-25
• Bury, J.(2005). A History of the Later Roman Empire from Arcadius to Irene (395 A.D.-800 A.D.). Adamant Media Corporation. ISBN 1-4021-8369-0
• Fox, C.(1996). What, if anything, is a Byzantine? . ?i?r?ta 2007-06-25
• Frazee, Ch. (1997). World History. Barron’s Educational Series. ISBN 0-8120-9765-3
• Haldon, J (2003). Byzantium at War AD 600?1453. Ospreypublishing. ISBN 0-415-96861-5
• Heath, I. (1995). Bizantine Armies 1118?1461 AD. Ospreypublishing ISBN 1-85532-347-8
• Lane, F.(1973). Venice, a Maritime Republic. Johns Hopkins University Press. ISBN 0-8018-1460-X
• Nicolle, D.(2002). Constantinople 1453. The end of Byzantium. Ospreypublishing. ISBN 1-84176-091-9
• Turnbull, S.(2004). The Walls of Constantinople AD 342?1453. Ospreypublishing. ISBN 1-84176-759-X
• Vasiliev, A.(1971a). History of Byzantine Empire. Vol.1. University of Wisconsin Press. ISBN 0-299-80925-0
• Vasiliev, A.(1971b). History of Byzantine Empire. Vol.2. University of Wisconsin Press.

?is straipsnis ?trauktas ? Verting? straipsni? kategorij?.