?Kinijos Respublika“ nukreipia ?ia. Apie Kinijos Liaudies Respublik?, ?i?r?kite
Kinija
.
Taivanas
(
kin.
臺灣,
pinyin
:
Taiw?n
),
[6]
oficialiai
Kinijos Respublika
(
kin.
中華民國,
pinyin
:
Zh?nghua Minguo
) ? valstyb?
Ryt? Azijoje
, ?sik?rusi pagrindin?je Taivano saloje ir keliose ma?esn?se aplinkin?se salel?se tarp
Taivano s?siaurio
ir
Filipin? j?ros
. U?ima 36 197 kv. km plot?, turi beveik 24 mln. gyventoj?.
[7]
Sostin? ir did?iausias ?alies miestas ?
Taip?jus
.
1912 m. ?kurta
Kinijos Respublika
ap?m? did?i?j? ?emynin?s Kinijos ir Mongolijos dal?. Pasibaigus
II pasauliniam karui
,
kapituliavus Japonijai
, Kinijos Respublika prisijung?
Taivano
,
Penghu
,
Dzinmeno
,
Macu
ir kitas ma?esnes salas.
Komunistams
1949 m. laim?jus
pilietin? kar?
prie? Kinijos nacionalistus (
Guomindan?
), pastarieji pasitrauk? ? Taivan? bei aplinkines jo salas ir kaip laikin?j? Kinijos Respublikos sostin? ?k?r?
Taip?j?
, o ?emynin?je Kinijoje ?sitvirtin? komunistai ?k?r? Kinijos Liaudies Respublik?. XX a. 7-ojo de?. pr. Taivane prasid?jo spartaus ekonomikos augimo ir industrializacijos periodas. 9-ojo de?. pab. ir 10-ojo pr. KR per?jo i?
vienpartin?s
karin?s diktat?ros
santvarkos ?
daugiapartin? demokratij?
su
pusiau prezidentine sistema
.
Taivanas buvo viena i?
JTO
steigian?i?j? valstybi?
[8]
ir viena i? penki? nuolatini?
Saugumo Tarybos nari?
iki
1971
m., kai
Kinijos Liaudies Respublika
buvo paskelbta vienintele Kinijos atstove JTO.
[9]
Nuo to laiko ma??ja valstybi?, palaikan?i? su Taivanu diplomatinius santykius, vis daugiau ?ali? u?mezga ry?ius su ekonomi?kai ir politi?kai stipr?jan?ia Kinijos Liaudies Respublika. Kadangi tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausyb?s laikosi ?
Vienos Kinijos politikos
“, kitos pasaulio valstyb?s turi pasirinkti, kuri? pus? pripa?ins kaip ?tikr?j?“ Kinij?. D?l ?ios prie?asties,
Taivano politinis statusas
tarptautiniu mastu yra vertinamas nevienareik?mi?kai.
Kin? Taip?jaus (Taivano) olimpin? v?liava
Jungtin?se Tautose buvo pripa??stama kaip ?Kinija“ iki 1971 m., kai ?i vieta u?leista Kinijos Liaudies Respublikai. Ilgainiui Kinijos Respublika tapo ?inoma kaip ?Taivanas“, kadangi 99 % jos valdom? teritorij? apsiriboja Taivano sala. Kai kuriais atvejais, ypa? KR vyriausyb?s leidiniuose, vartojamas pavadinimas ?Kinijos Respublika (Taivanas)“, ?Kinijos Respublika / Taivanas“ arba kartais ?Taivanas (KR)“.
[10]
Kinijos Respublika dalyvauja daugelyje tarptautini? forum? ir organizacij? po ?
Kin? Taip?jaus
“ pavadinimu d?l diplomatinio spaudimo i? Kinijos Liaudies Respublikos pus?s. Pavyzd?iui, po ?iuo pavadinimu
?alis var?osi olimpin?se ?aidyn?se nuo 1984 m.
ir yra
Pasaulio sveikatos organizacijos
nar? steb?toja.
[11]
Zelandijos forto paveikslas, nutapytas apie 1635 m.
Seniausi Taivano salos gyventojai buvo
Taivano aborigenai
, kalb?j? tarpusavyje giminingomis
Formozos kalbomis
. I? ?ia
III t?kst. pr. m. e.
prasid?jo
Austronezie?i? migracijos
, kuri? metu
austronezie?iai
paplito mil?ini?kose teritorijose
Malaj? salyne
ir
Okeanijoje
.
Nepaisant to, kad sala buvo netoli nuo
Kinijos
ir nuo III a. ji minima Kinijos imperijos ?altiniuose (da?niausiai kaip
Yizhou
夷洲), nei kin? kult?ra, nei migracijos jos nepasiek? iki pat XVI a. Tik tada atsirado pirmoji reguliaresn? prekyba tarp salos aborigen? ir ?emyno. Ji daugiausia vyko per nedidel? gyvenviet?
Taioan
(vietine aborigen? kalba tai rei?k? ?svetim?aliai“), dabartinio
Tainano
vietoje, kas v?liau dav? prad?i? visos salos pavadinimui.
Pirmieji kryptingai sal? kolonizuoti prad?jo vakarie?iai.
1544
m. j? pasiek? portugalai, kurie pavadino sal?
Ilha Formosa
(?Gra?i?ja sala“). Nuo XVII a. sala dom?josi
ispanai
ir
olandai
. Ispanai j? pasiek? i? ryt?, t. y. i?
Amerikos ?emyno
, pakeliui kolonizuodami Okeanij?. Taivano salos ?iaur?je (prie
Dzilongo
) ?kurta tvirtov? buvo vakariausia tarp vis? Ispanijos kolonij?.
O olandai
1624
m. ?sitvirtino
Tainane
ir ?k?r? ?ia Zelandijos fort?. I?vij? ispanus, jie greitai tapo vienvald?iais visoje saloje. Oland? vykdomas aborigen? persekiojimas ir i?naudojimas skatino vietos lygum? gentis vienytis. Trump? laik?, XVII a. viduryje, dabartinio
Taid?ongo
teritorijoje keturios lygum? gentys, vadovaujamos vado
Lelian
, buvo susivienijusios ? valstyb? (oland? vadinam?
Middago karalyste
). Oland? vie?patavimo laikais ? sal? prasid?jo kin? migracija. Dauguma migrant? k?l?si i?
Fudziano
provincijos kitapus s?siaurio, ir jie vadinami
hoklais
. Nema?ai kin? (
hakka
) k?l?si ir i?
Guangdongo
.
1662
m.
Ming? dinastijai
i?tikimas karvedys i? Fudziano
D?eng ?enggongas
, b?gdamas nuo
?ing? dinastijos
vald?ios, persik?l? ? Taivan?, i?vijo i? ?ia olandus, pa?m? j? Zelandijos tvirtov?. Taip Taivane jis ?k?r?
Tungningo karalyst?
. Ta?iau
1683
m. karalyst? ir vis? Taivano sal? (pirm? kart? istorijoje) u?grob? Kinijos imperija (?ing? dinastija). Joje Taivanas nesudar? atskiro administracinio vieneto, o buvo administruojamas kaip Fudziano provincijos dalis. ?ing? laikais kin? (hokl? ir hak?) migracija ? Taivan? toliau augo, buvo galutinai i?stumti ar asimiliuoti lygum? aborigenai (pepai), o tapatyb? i?laik? tik gyvenusieji kalnuose (gao?aniai).
?iang Kai?ekas
, kuris per?m?
Guomindano
vadovavim? mirus
Sun Jatsenui
1895
m.
?imonoseki sutartimi
Kinija buvo priversta atiduoti Taivan?
Japonijos imperijai
. Japonai skatino vietos gyventoj? tapatyb?, prie?indami juos su ?emyno kinais, kartu j? kult?r? artino prie japoni?kos. Jie ?iuolaikino ir sal? dar? vakarieti?kesn? pagal japoni?k? model?: buvo tiesiami gele?inkeliai, pl?tojama ekonomika, ?kurtas universitetas.
[12]
Tuo metu Taivano provincijos sostine galutinai tapo
Taip?jus
(japon? vadintas Taihoku).
1945
m., pasibaigus karui, Japonija sugr??ino Taivan?
Kinijos Respublikai
.
1949
m. po
Kinijos pilietinio karo
de?inieji (apie 2 mln. ?moni?), vadovaujami Kinijos armijos generalisimo
?ang Kai?eko
, pasitrauk? i? ?emynin?s Kinijos dalies ? Taivano sal? ir t?s? 1912 m. ?emynin?je dalyje ?kurtos Kinijos Respublikos tradicijas. ? Taivan? perkelta ?ymi dalis Kinijos kult?ros kilnojamojo paveldo. JTO
1949
?
1971
m. Taivanas atstovavo Kinijai kaip Kinijos Respublika.
Taivanas, nors ir turi daugel? nepriklausomos valstyb?s bruo??, n?ra JTO narys ir yra oficialiai pripa??stamas tik 22 valstybi?. Tiek Taivanas, tiek Kinijos Liaudies Respublika viena kitos nepripa??sta ir save laiko vienintel?mis nepriklausomos Kinijos atstov?mis. Nors pastaruoju metu daug?ja pasisakan?i?j? u? formal? salos nepriklausomyb?s paskelbim?, KLR vald?ia Pekine tok? ?ingsn? laikyt? i???kiu ir yra grasinusi panaudoti karin? j?g?.
Prezidento r?mai Taip?juje
Kinijos Respublika yra demokratin? valstyb? su
pusiau prezidentine sistema
. Pagrindinis ?statymas yra Konstitucija (priimta 1947 m.).
Taivano vadovas, ginkluot?j? paj?g? vadas ? prezidentas, kartu su viceprezidentu renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 4 met? kadencijai (gali b?ti i?rinktas 2 kadencijai). ?statymus leid?ia vieneri? r?m? parlamentas ? ?statym? Leid?iamasis Juanis (
Lifa Yuan
), j? sudaro 113 nari? (73 nariai visuotiniais tiesioginiais rinkimais renkami vienmandat?se apygardose, 6 vietos skirtos sen?j? gyventoj? atstovams, 34 mandatai paskirstomi politin?ms partijoms pagal proporcinio atstovavimo sistem?); visi renkami 4 metams.
Vykdomoji vald?ia priklauso Vykdomajam Juaniui (
Xingzhung Yuan
), kur? sudaro prezidento skiriami ministras pirmininkas, ministro pirmininko si?lymu ? ministro pirmininko pavaduotojas, ministrai.
Teismin? vald?i? ?gyvendina teismai. Veikia Konstitucinis Teismas, Auk??iausiasis Teismas, auk?tesnieji, pirmosios instancijos, administraciniai teismai. Teis?jus parlamento pritarimu skiria prezidentas.
[13]
Taivano politinis statusas tarptautiniu mastu i?lieka neai?kus. Tiek Taivano, tiek Kinijos vyriausyb?s laikosi ?
Vienos Kinijos politikos
“. KLR laiko Taivan? savo teritorij? dalimi, atsisako diplomatini? santyki? su KR pripa??stan?iomis valstyb?mis ir toliau kelia gr?sm? KR, grasindama karine invazija, jeigu KR oficialiai paskelbs nepriklausomyb?, pakeisdama savo pavadinim? ? Taivano Respublik? ir ?gydama tarptautin? pripa?inim?. KR abipusiai teigia, jog yra teis?ta ?emynin?s Kinijos vald?ia. Spaudimas pasirei?kia politiniame ir ekonominiame frontuose abipus s?siaurio santyki? forma; ta?iau dvi atskiras
de facto
valstybes sieja glaud?s ekonominiai ry?iai.
[14]
Taivanas taip pat palaiko oficialius ry?ius su 14 i? 193 JTO valstybi? nari? ir
?ventuoju Sostu
.
[15]
[16]
Tarptautin?s organizacijos, kuriose dalyvauja KLR, atsisako suteikti naryst? Taivanui arba leid?ia jai dalyvauti tik nevalstybiniu pagrindu. Taivanas ?vairiais pavadinimais yra
Pasaulio prekybos organizacijos
,
Azijos ir Ramiojo vandenyno ?ali? ekonominio bendradarbiavimo
ir
Azijos pl?tros banko
narys. Netoliese esan?ios ir didel? ekonomik? turin?ios ?alys palaiko neoficialius ry?ius su Taivanu per atstovybes ir institucijas, kurios fakti?kai veikia kaip ambasados ??ir konsulatai. ?alies viduje regimas did?iulis politinis susiskaldymas tarp partij?, kurios palaiko galim?
Kinijos suvienijim?
ir propaguoja kin? identitet?, ir jiems kontrastuojan?i?j? nepriklausomyb?s siek?j? ir Taivano identiteto propaguotoj?, visgi abi pus?s saikingai laikosi savo pozicijos, nenor?damos suma?inti savo ideologij? patrauklumo.
[17]
[18]
2021
m.
lapkri?io 18
d. Lietuvoje Vilniuje atidaryta
Taivanie?i? atstovyb?
[19]
.
Pasak 1947 m. konstitucijos, sudarytos ir paskelbtos tuomet, kai Kinijos Respublika (KR) dar kontroliavo ?emynin? Kinij?, KR teritorij? sudar? provincijos ir i?skirtieji miestai, taip pat ir
Mongolija
bei
Tibetas
. 1949 m. KR pasitraukus ? Taivano sal?, ji teig? es? jai atitinkamai priklauso 35 provincijos, 12 i?skirt?j? miest?, 1 special?j? status? turintis regionas bei Mongalija su Tibetu. Ta?iau nuo vyriausyb?s pasitraukimo ? Taivan?, KR kontroliuoja tik
Taivano provincij?
ir kelet?
Fudziano provincijos
sal?. KR taip pat kontroliuoja
Dong?a
ir
Taipingo
salas, priklausan?ias
Spratlio sal?
grupei.
Taivano teritorin? vienet? sudaro keturi pagrindiniai salynai:
Taivanas
,
Penghu
,
Dzinmenas
,
Macu
ir keletas ma?esni? sal?. Visa valstyb? padalinta ? dvi ?emesnio lygmens provincijas (Taivano provincija ir Fudziano provincija) ir ?e?is i?skirtuosius miestus (
Gaosiongas
,
Sinb?jus
,
Taid?ongas
,
Tainanas
,
Taip?jus
ir
Taojuanas
). Dvi provincijos savo ruo?tu dalinamos ? 3 provincijos miestus ir 13 apskri?i?. Visi i?skirtieji miestai, provincijos miestai ir apskritys yra tiesiogiai pavald?s centrinei vald?iai (t. y. Juano vykdomajai institucijai).
Pagrindinis straipsnis ?
Taivano geografija
.
Taivano nuotrauka i? palydovo
Taivanas yra
Ryt? Azijoje
. Salos ribojasi su
Ryt? Kinijos j?ra
?iaur?je,
Filipin? j?ra
rytuose,
Piet? Kinijos j?ra
pietvakariuose,
Taivano s?siauriu
?iaur?s rytuose,
Luzono s?siauriu
pietuose. Taivano sala yra atskirta Taivano s?siauriu nuo pietrytinio
Kinijos
kranto, iki kurio atstumas ? apie 200 km. Taivano salos plotas 35 883 km². Sala savo forma primena batat?, t. y. i?t?susi i? piet? ? ?iaur?.
Sala pasi?ymi kontrastingu kra?tovaizd?iu, dviejuose rytiniuose tre?daliuose daugiausia driekiasi rai?yt? kaln? sistema, kalnag?briais (
?ongjango
,
Ju?ano
,
Sue?ano
,
Ali?ano
) atsi?akojanti ? salos pietus ir ?iaur?, o vakaruose plyti derlinga aliuvin?
Dzianano lyguma
. Auk??iausia vieta vir? j?ros lygio saloje yra
Ju?ano
k. (3952 m), taip pat yra dar penkios vir?ukaln?s, vir?ijan?ios 3500 m auk?t?. Ilgiausia ?alyje yra
?o?uji
up?. Did?iausias vandens telkinys ?
Nantou apskrityje
telk?antis
Zijuetano
e?eras.
Be pagrindin?s salos, Taivanui priklauso keletas salyn? (
Penghu
,
Dzinmenas
,
Macu
,
Dong?a
) ir pavieni? sal? (
Lan Ju
, Liu?iu,
Liu Dao
).
Taivano
klimatas
yra
atogr???
j?rinis.
[2]
?iaurin?je salos dalyje vyrauja lietingasis sezonas, trunkantis nuo sausio iki v?lyvo kovo. Visoje saloje bir?elio?rugs?jo m?n. vyrauja kar?tas bei dr?gnas klimatas. Centrin?je ir pietin?je dalyse lietingasis sezonas trunka iki ?iemos. Liepos?spalio m?nesiais siau?ia
taif?nai
.
Pagrindinis straipsnis ?
Taivano ekonomika
.
Ry?i? laukai
Jilano apskrityje
Viena pa?angiausi? pasaulio pramonini? ?ali?. ? vis? pasaul? Taivanas siun?ia elektronikos ir elektros prekes, ma?inas, tekstil?, avalyn?, sporto ?rang?, televizorius ir laikrod?ius. Taivane ?em?s ?kis labai derlingas, nors d?l konkurencijos pastaruoju metu auginama ma?iau. Pagrindinis ?em?s ?kio produktas yra ry?iai, taip pat auginamos cukranendr?s, kukur?zai, vaisiai, arbata. Salos turi gan didel? ?vejybos laivyn?.
Gamyba ?alyje sudaro 25 % BVP produkto. Pramon?, anks?iau susitelkusi ? ry?i? ir cukranendri? malim?, dabar gamina ?vairius elektronikos prietaisus, ?vairius ?renginius, plataus vartojimo prekes, apdoroja ?em?s ?kio produktus ir plien?. Dauguma pramon?s ?ak? valdomos priva?iai, bet plieno ir elektronikos pramon? valdo valstyb?.
Pagrindiniai eksporto produktai yra kompiuteriai, metalas, tekstil?s, gumos, plastiko produktai, chemikalai. Importuojamos gamtin?s i?kasenos, ?vair?s ?rengimai, elektrotechnika. Pagrindiniai main? partneriai yra
Japonija
,
Kinija
,
JAV
,
Honkongas
.
Pagrindinis straipsnis ?
Taivano demografija
.
Taivane yra apie 24,3 mln. gyventoj?, kurie lingvisti?kai skirstomi ? dvi pagrindines grupes: etniniai kinai
haniai
(98 %) ir
Taivano aborigenai
(2 %) ? senieji salos gyventojai austronezie?iai. Aborigenai dalijami ? keliasde?imt gen?i?, kalban?i? atskiromis kalbomis, 14 gen?i? yra oficialiai pripa?intos. Haniai tarpusavyje skirstosi ? dvi pagrindines grupes. 86 % gyventoj? yra kil? i? istori?kai nuo XVII a. ? sal? atsik?lusi? kin? kolonist?. Jie ?vardijami kaip
ben?eng?enai
(
kin.
本省人,
pinyin
:
B?nsh?ng ren
), arba etniniai taivanie?iai, ir pagal kilm? bei kalb? skirstomi ? dvi grupes:
hoklai
(70 %), kil? i?
Fudziano
provincijos, ir
hakai
(15 %), kil? daugiausia i?
Guangdongo
. Antroji pagrindin? hani? grup? yra atsik?lusieji i? Kinijos po 1945 m., vadinamieji
vai?eng?enai
(
kin.
外省人,
pinyin
:
Waish?ng ren
,
angl.
Mainlanders
), sudarantys 12 % gyventoj?.
Etnin? grup? nulemia ir kalb?. Daugumai gyventoj? (15 mln. ?alies gyventoj?) gimtoji kalba yra
hokien dialektas
(vienas i?
piet? min? kalbos
dialekt?, Taivane dar vadinama tiesiog
taivanie?i? kalba
), yra kalban?i?j?
hak? kalba
(dialektu), aborigen? (
Formozos
) kalbomis. Vai?eng?enai, nors kil? i? ?vairi? Kinijos viet?, link? naudoti standartin? kin? mandarin? kalb? ?
putonghua
. Kadangi ilg? laik? jie ?alyje tur?jo pagrindin? politin? vald?i?, putonghua buvo ?tvirtinta kaip vienintel? valstybin? kalba, ji naudojama ?vietime ir ?iniasklaidoje. Ilg? laik? taivanie?i? kalba buvo draud?iama, ta?iau dabar jos neprivalomai mokoma mokyklose, ?i kalba spar?iai plinta kult?ros srityje. ?alyje vartojamas tradicinis kin? ra?tas (Kinijos Liaudies Respublikoje ? supaprastintas).
Kaip ir kitose Ryt? Azijos ?alyse, Taivanui b?dingas religinis sinkretizmas, kai kartu i?pa??stamos kelios religijos:
daoizmas
,
budizmas
,
konfucianizmas
,
kin? liaudies religija
(?? religij? mi?in? i?pa??sta 93 % ?alies gyventoj?). Daoizmo reguliuojamas kultas ?i? religij? komplekse vyrauja: i? 14 993 ?ventykl? visoje ?alyje (2009 m.) net 9 202 buvo daoistin?s. 4,5 % gyventoj? yra
krik??ionys
(krik??ionyb? ypa? paplitusi aborigen? tarpe), 2,5 % i?pa??sta kitas religijas. D?l religin?s laisv?s gana ?takingos ir ?vairios krik??ionyb?s ar sinkretini? religij? sektos, pavyzd?iui,
Iguandao
.
Pagrindinis straipsnis ?
Taivano kult?ra
.
- ↑
?TAIWAN SNAPSHOT“
. Nuoroda tikrinta
15 March
2020
.
- ↑
2,0
2,1
?Taiwan“
.
The World Factbook
. United States Central Intelligence Agency. Suarchyvuotas
originalas
2018-12-25
. Nuoroda tikrinta
2019-09-06
.
- ↑
?Statistics from Statistical Bureau“
.
National Statistics, Republic of China (Taiwan)
. Nuoroda tikrinta
15 October
2020
.
- ↑
?World Economic Outlook Database, October 2020“
.
IMF.org
.
International Monetary Fund
. Nuoroda tikrinta
23 October
2020
.
- ↑
?GDP: Preliminary Estimate for 2020Q4 and Outlook for 2021“
(PDF)
.
dgbas.gov.tw
.
Directorate General of Budget, Accounting and Statistics
. Nuoroda tikrinta
7 May
2021
.
- ↑
http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/dokumentas.193.html
Archyvuota kopija
2014-01-04 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
Taiwan snapshot
, Ministry of Foreign Affairs, Republic of China (Taiwan)
- ↑
?Growth in United Nations membership, 1945-present“
.
- ↑
https://www.britannica.com/place/Taiwan/Early-Nationalist-rule
- ↑
?Office of President of the Republic of China (Taiwan)“
. Nuoroda tikrinta
2015-07-15
.
- ↑
Reid, Katie (2009-05-18).
?Taiwan hopes WHO assembly will help boost its profile“
. Reuters. Suarchyvuotas
originalas
2013-10-15
. Nuoroda tikrinta
2013-06-11
.
- ↑
Chou, Chuing Prudence; Ho, Ai-Hsin (2007).
?Schooling in Taiwan“
. In Postiglione, Gerard A.; Tan, Jason (eds.).
Going to school in East Asia
. Greenwood Publishing Group. pp. 344?377.
ISBN
978-0-313-33633-1
. Suarchyvuotas
originalas
2010-04-19
. Nuoroda tikrinta
2019-10-23
.
- ↑
Taivano teisin? pad?tis
.
Visuotin? lietuvi? enciklopedija
, T. V (Dis-Fatva). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004
- ↑
So, Alvin Y. Lin, Nan. Poston, Dudley L. Contributor Professor, So, Alvin Y. [2001] (2001). The Chinese Triangle of Mainland China, Taiwan and Hong Kong. Greenwood Publishing.
ISBN 0-313-30869-1
.
- ↑
Dou, Eva.
?Solomon Islands Ends Diplomatic Ties with Taiwan, Stands by China“
.
The Wall Street Journal
. Nuoroda tikrinta
2019-09-16
.
- ↑
?Kiribati cuts ties with Taiwan in diplomatic switch to China days after Solomon Islands pivot“
. Australian Broadcasting Corporation. 2019-09-20
. Nuoroda tikrinta
2019-09-20
.
- ↑
Fell, Dafydd (2006).
Party Politics in Taiwan
. Routledge. p. 85.
ISBN
978-1-134-24021-0
.
- ↑
Achen, Christopher H.; Wang, T. Y. (2017). ?The Taiwan Voter: An Introduction“. In Achen, Christopher H.; Wang, T. Y. (eds.).
The Taiwan Voter
. University of Michigan Press. pp.
1
?25.
doi
:
10.3998/mpub.9375036
.
ISBN
978-0-472-07353-5
.
pp. 1?2.
- ↑
To niekur kitur Europoje nei?vysi: Vilniuje atidaryta Taivanie?i? atstovyb?
Bendros nuorodos:
?em?lapiai: