Auk?taitija

Lietuvos etnografinis regionas: Auk?taitija

?alis	Ryt? Lietuva
V?liava
Tautos	Lietuviai (auk?tai?iai)
Kalba	Auk?tai?i? tarm?
Valstyb?s	rytini? senlietuvi? ?em?s, Lietuvos kunigaik?tyst?
Miestai	Panev??ys , Utena

?em?lapyje pa?ym?ta rusva spalva

Auk?taitija ? did?iausias Lietuvos etnografinis regionas. ^[1] Auk?taitija pasi?ymi tarmi?, tradicini? papro?i?, tradicin?s architekt?ros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokult?rinio paveldo ?vairove. Joje i? dalies i?lik?s kai kuri? sen. balt? etnini? darini? ( S?los , ?emgalos ir kt.) etnokult?rinis palikimas.

2006 m. patvirtintas Auk?taitijos herbas

2006 m. patvirtinta Auk?taitijos v?liava

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Auk?taitija taip vadinama d?l to, kad kito didelio Lietuvos regiono ? ?emaitijos at?vilgiu ji i?sid?s?iusi auk??iau. Apie tai ra?? dar Ldk Vytautas 1420 m. kovo 11 d. savo lai?ke ?v. Romos imperatoriui Zigmantui I : ^[2]

?emai?i? ?em?, kuri yra m?s? paveld?jimas ir m?s? t?vonija i? teis?tos prosenoli? bei senoli? ?p?dinyst?s, yra ir visada buvo viena ir ta pati Lietuvos ?em?, nes yra viena kalba bei tie patys gyventojai. Bet kadangi ?emai?i? ?em? yra ?emiau negu Lietuvos ?em?, tod?l ir vadinama ?emaitija , nes taip lietuvi?kai yra vadinama ?emesn? ?em?. O ?emai?iai Lietuv? vadina Auk?taitija, t. y. i? ?emai?i? ?i?rint, auk?tesn? ?em?.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1322 m., Gedimino taikos sutartyje su Livonijos ordinu, ?terra Eustoythen “ minima kunigaik??io ?emi?, ?traukt? ? sutart?. Kaip Austechia, terra regis Lethowie (Auk?taitija, lietuvi? karaliaus ?em?) ji minima Pr?sijos ?em?s kronikoje , para?ytoje apie 1326 m.

?Auk?tai?i?“ s?voka [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iuolaikiniame moksle grie?tai determinuota auk?tai?i? , kaip lietuvi? etnokult?rin?s ar etnografin?s grup?s, samprata dar n?ra nusistov?jusi. ?Auk?tai?i?“ terminas vartotas ir geografine reik?me, kaip kra?to pavadinimas (?Auk?taitijos“ sinonimas). Dalis lietuvi? humanitar? (archeologo Adolfo Tautavi?iaus sek?jai) kalba apie karin?s demokratijos laikotarpiu Vidurio Lietuvos lygumoje es? gyvenusi? ?auk?tai?i? gent?“, ta?iau pastaruoju metu vis daugiau istorik? ir archeolog? ?Tautavi?iaus auk?tai?ius“, t. y. Ryt? Lietuvoje gyvenusi? ?pralietuvi?“ ( Br?k?niuotosios keramikos kult?ros ne??j?) IV?VI a. sulietuvint? Vidurio Lietuvos balt? etnos? ir jo pagrindu susiformavus? subetnos? ( Vidurio Lietuvos plok?tini? kapinyn? kult?ros ne??jus) si?lo laikyti ?pra?emai?iais“ bei ?proto?emai?iais“.

Istorin? Auk?taitija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vienalaikiai vokie?i? ?altiniai ?vardija Lietuvos did?j? kunigaik?t? Gedimin? kaip Auk?taitijos karali? ( Rex de Owsteiten ). ^[3]

Iki XVIII a. pab. istorin? Auk?taitija, arba ?Tikroji Lietuva“ (Lietuvoje senoji etnolingvistin? Auk?taitija taip vadinta nuo ~1566 m.), buvo viena i? 4 pagrindini? LDK etnokult?rini? dali? (greta ?emai?i? , Rusios ir Volyn?s ,? 1569 m. i? pastarosios Lietuvai liko tik Poles? ). VI?XII a. ?i etnokult?rin? sritis (vieno i? 2 nuo V a. egzistavusi? lietuvi? subetnos? gyvenamas arealas) beveik sutapo su Ryt? Lietuvos pilkapi? kult?ros paminkl? paplitimo teritorija; tuo tarpu XIII?XIX a. istorin? Auk?taitija (vieno i? 3 nuo XII ir XIII a. sand?ros egzistavusi? lietuvi? subetnos? gyvenamas arealas) ap?m? jau ne tik vis? buvus? min?tos kult?ros areal?, bet ir kelet? nema?? ?iaur?je, pietry?iuose, pietuose bei pietvakariuose ?gyt? teritorini? ?aneks?“, t. y. lietuvi? IX?XVII a. kolonizuotas ir bent i? dalies asimiliuotas dab. Aluk?tos, Daugpilio, Rezekn?s, Minsko, Naugarduko, Slanimo, Gardino, Suvalk? ir kt. apylinkes.

Iki XIX a. II pus?s dab. Ryt? Auk?taitijos ir Dz?kijos etnokult?riniai regionai bei dabartin?se Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje atsid?rusios ?i? region? dalys (?skaitant Gerv??i? , Apso , Pelesos , Punsko ir kt. iki ?iol nenutautusias lietuvi?kas apylinkes) sudar? vien? nedalom? etnokult?rin? vienet? (iki XVI ar XVII a. patys senojo Auk?tai?i? kra?to gyventojai ?iaurin?je jo dalyje dar i?skirdavo vad. ?U?nerio Lietuv?“).

Kur? laik? (bent iki XIII a. pab.) visa ar beveik visa senoji etnokult?rin? Auk?taitija gal?jo sudaryti atskir? LDK administracin? vienet? ? vad. Vilniaus, arba Lietuvos kunigaik?tyst? , kurios centras ( Vilnius ; iki XIII a. vidurio (?) ? tikriausiai Kernav? ) kartu buvo ir visos LDK sostin?.

Lietuvos kunigaik?tyst?s ?iaurvakarin? administracin? riba i? prad?i? tikriausiai ?jo ?ventosios upe ir Neries ?emupiu (t. y. sutapo su Ryt? Lietuvos pilkapi? kult?ros vakarine riba), o nuo Algirdo laik? (?) ? ?iek tiek vakariau ?ventosios ?emupio bei vidurupio (taip manyti leid?ia 1413 m. buv. Trak? kunigaik?tyst?s pagrindu sudarytos Trak? vaivadijos teritorijos konfig?racija); Lietuvos kunigaik?tyst?s pietvakarin? administracin? riba grei?iausiai nuo XIII a. pab. buvo Neries t?km? tarp ?ventosios ir Vok?s ?tak?, Vok?s up? ir dabartinius piet? bei ryt? auk?tai?i? dialektologinius arealus skirianti linija (tik?tina, kad pirmin?, t. y. dar siekusi Nemuno vidurup? Lietuvos kunigaik?tyst? ? ma?esn? Lietuvos ir nauj? Trak? kunigaik?tystes buvo padalyta Vytenio valdymo prad?ioje, tada LDK submonarchui Gediminui ?sik?rus naujai pastatytoje Sen?j? Trak? pilyje ).

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Auk?taitija (naujovi?ka prasme) apima ?iaur?s ryt? Lietuv?, jai kartais priskiriama ir nedidel? Latvijos ir Baltarusijos teritorijos dalis. Miestas, laikomas Auk?taitijos sostine, yra Panev??ys , kuriame gyvena vir? 90 000 gyventoj?. Did?iausi miestai (su daugiau nei 15 000 gyventoj?, pagal dyd?) yra:

?iauliai - 101 511
Panev??ys – 91 106
Jonava – 27 809
Utena – 26 491
K?dainiai – 24 177
Ukmerg? – 21 226
Visaginas – 19 076 (?is miestas pastatytas tarybiniais laikais, jo gyventoj? did?ioji dalis yra rusai, d?l to jis etnografinio regiono dalimi yra tik geografi?kai)
Radvili?kis – 15 643

Regione gausu e?er?, ypa? rytin?je dalyje.

Kalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ry?ys su lietuvi? kalba [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvi? kalba nuo pat lietuvi? etnoso (arba ?did?iosios genties“) susiformavimo (V?VI a.) buvo nevienalyt?,? vienokia tarme tur?jo kalb?ti Vidurio Lietuvos lietuviai (A. Tautavi?iaus ir jo sek?j? laikomi ?auk?tai?i? gentimi“), kitokia ? Ryt? Lietuvos gyventojai; pirm?j? tarm? iki pat XIX ir XX a. s?vartos pa?i? lietuvi? vadinta ??emai?i? kalba“, o antr?j? ? tiesiog ?lietuvi? (tarm. lietuvinyk? ) kalba“. XV a. Vilniuje ir artimiausiose jo apylink?se skamb?jusi? ?ios tarm?s ?nekt? pagrindu susiformavo pirmoji ?inoma LDK lietuvi? bendrin? ?nekamoji kalba; ma?daug iki XVIII ir XIX a. sand?ros ?i lietuvi?koji bendrakalb? (greta XVI?XVII a. susiformavusio ?nekamosios lenk? kalbos ?lietuvi?kojo“ varianto) buvo vis? lietuviakalbi? LDK didik? ir bajor? tarpusavio susi?inojimo kalba (iki 1506 (?) m. j? mok?jo bei vie?ai vartojo ir Lietuvos didieji kunigaik??iai, o Vilniaus mieste ?i ?nekamoji bendrakalb? ?oficialios“ vietos lietuvi? tarpusavio susi?inojimo kalbos funkcijas atliko iki pat 1945 ? 1947 m., t. y. iki pirmosios Vilniaus ir Vilniaus kra?to senbuvi? repatriacijos ? Lenkij?).

XVI?XVIII a. leid?iant lietuvi?kas knygas visoje senojoje Auk?taitijoje (?Lietuvoje“ siaur?ja prasme) vartotas savitas lietuvi? ra?to kalbos variantas, susiformav?s Vilniaus-Trak? apylinki? ?nekt? pagrindu; vis? tuometini? lietuvi? jis vadintas tiesiog ?lietuvi? kalba“ (plg., iki XIX a. rytiniai lietuviai dabartinius Ryt? Auk?taitijos ir Dz?kijos etnokult?rinius regionus suvok? vien kaip ?Lietuv?“).

Nuo XVIII a. prad?ios, tuomet vad. ? ?emai?i? kalbos “, arba ?k?daini?ki? tarm?s“, pagrindu susiformavus pirmajai bendrinei lietuvi? ra?t? kalbai (absorbavusiai ir dal? ?lietuvi? kalbos“ bruo??), auk?taiti?koji ?lietuvi? kalba“ lietuvi? ra?ytoj? beveik nebevartota.

Auk?tai?i? tarm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis: Auk?tai?i? tarm?

Dabartin? (?dialektologin? etnografin?“) auk?tai?i?, kaip tiek ?iaur?s Ryt?, tiek Vidurio Lietuvos lietuvi?, samprata ?m? ?sigal?ti tik apie XX a. prad?i?, ?iek tiek anks?iau vokie?i? kalbininkui Augustui ?leicheriui (August Schleicher) pasi?lius nauj? lietuvi? kalbos tarmi? klasifikacijos schem?, pagal kuri? lietuvi? kalboje skiriamos jau nebe trys (?rytie?i?“, ?vidurie?i?“ ir ?vakarie?i?“, arba ?kur?iuojanti“), o tik dvi pagrindin?s tarm?s ? auk?tai?i? ir ?emai?i? . [1] Archyvuota kopija 2006-06-16 i? Wayback Machine projekto. Kitaip sakant, tiek vad. vakar? auk?tai?i? tarm?s arealas, tiek visas panev??i?ki? ?nektos (XIX a. kalbinink? priskirtos ryt? auk?tai?i? patarmei) arealas ?auk?taiti?kais“ imti laikyti tik apie XX a. prad?i?.

A. ?leicherio pasi?lytoji lietuvi? kalbos dialektologinio skirstymo schema, ?iek tiek pakoreguota lietuvi? dialektolog?, kone visuotinai pripa??stama ir m?s? dienomis); pa?ym?tina, kad ??leicheri?kai“ suvokiama auk?tai?i? tarme kalba ne tik visi vad. etnografiniai auk?tai?iai, bet ir visi etnografiniai dz?kai (dialektologiniai piet? auk?tai?iai) bei etnografiniai suvalkie?iai .

Sen?j? (istorini?) auk?tai?i? (LDK XVI?XVIII a. dokumentuose vadint? tiesiog ?lietuviais“) palikuonys dabar kalba dvejomis tarm?mis: gyvenantys buv. Vilniaus vaivadijos teritorijoje ? vad. ryt? auk?tai?i? patarme, o gyvenantys buv. Trak? vaivadijos teritorijoje ? vad. piet? auk?tai?i? patarme. Z. Zinkevi?iaus manymu, ?iomis dviem tarm?mis dab. rytini? lietuvi? prot?viai kalb?jo jau ankstyvosios LDK laikotarpiu.