?ydai
(
hebr.
?????????
, tar. jehudim) ? semit? tauta. ?ydais taip pat vadinami ir
judaizmo
i?pa?in?jai. ??yd? tauta“ pa?i? ?yd? b?na suprantama ?iek tiek skirtingai, nei kitos tautos, nes yra susijusi ir su tikin?i?j? bendruomen?s id?ja ir ?tauta“ labiau rei?kia tai, kad ?ydai es? vieno prot?vio palikuonys.
Atsi?velgiant ? skirting? s?vokos ??ydas“ interpretavim? ?vairiais vertinimais ?ydai sudaro apie 0,2 proc. pasaulio gyventoj? arba 13 mln. Daugiausia ?yd? gyvena
JAV
? apie 5 671 000 ir
Izraelyje
? 5,3 mln. Pagrindin?s ?yd? etnin?s grup?s:
a?kenaziai
(apie 70% vis? ?yd?) ir
sefardai
.
[1]
XX a. prad?ioje reik?minga ?yd? dalis gyveno
Rusijos imperijoje
, daugiausia
Lenkijoje
,
Lietuvoje
ir
Baltarusijoje
(daugiau kaip 4 mln.). ?ydai buvo susib?r? ? ?vairias
sionistines
organizacijas, nes sau k?l? u?davin? ? atkurti savo valstyb?
Izrael?
? ir yra patyr? II pasauliniame kare total? genocid? ?
holokaust?
, kurio metu prarado milijonus tautie?i?.
Kas yra ?ydas? (
hebr.
???? ?????
Mihu Jehudi ?
) ? tai
religinis
, socialinis ir politinis debatas nustatant ?ydo tapatyb?. ?is posakis tapo labai populiarus po
Izraelio
?k?rimo
1948
metais. Pagal judaizmo religinius ?statymus (
Halakha
), ?ydas yra tas, kuris gim? ?yd? ?eimoje arba kuriam motina yra ?yd?. Yra kit? save vadinan?i? ?ydais:
- gimusieji mi?riose ?eimose, kur tik t?vas ?ydas;
- tur?j? ?yd? seneli?;
- pri?m?
judaizmo
religij?.
Genetiniai
Y chromosomos
tyrimai rodo ?yd? taut? kilus i? labai ma?os pradin?s ?moni? grup?s,
[2]
grei?iausiai gyvenusios
Viduriniuosiuose Rytuose
.
?yd? prot?viai siejami su
Egipte
minimomis semit? gentimis
?asu
ir
habiru
, kurios Nilo sl?nyje gyveno II t?kst. pr. m. e. Su jais susij?s ir seniausias ?yd? savivardis
hebrajai
. Save jie dar vadino
izraelitais
. Anot legendin?s istorijos, apie
XII a. pr. m. e.
vedami
Moz?s
, jie pab?go i? Egipto nelaisv?s ir u?kariavo Pa?ad?t?j? ?em? -
Palestin?
. ?ia ?ydai suk?r? galingiausi? savo istorijoje valstyb? -
Izrael?
. V?liau nuo jo atskilo
Jud?ja
.
VII a. pr. m. e.
-
VI a. pr. m. e.
?ias karalystes nusiaub?
Asirija
, v?liau
Babilonija
, dar v?liau vald?
Achemenid? imperija
,
Seleukid? imperija
, o galiausiai
Romos imperija
. Po to, kai ?yd? gyvenama teritorija buvo u?kariauta kaimynini? valstybi? bei su tuo susijusi? tr?mim? nuo VIII a. pr. m. e. atsirado
?yd? diaspora
.
Pralaim?jimai
?yd??rom?n? karuose
I a. svariai prisid?jo prie ?yd? diasporos dyd?io ir geografijos i?sipl?timo, nes didel? dalis Izraelio ?yd? buvo i?tremti ir parduoti ?
vergij?
po vis? imperij?. Nuo tada ?ydai gyveno ?vairiose pasaulio ?alyse, daugiausia
Europoje
ir
Artimuosiuose Rytuose
, kur kai kuriais laikotarpiais buvo diskriminuojami, patyr? priespaud?, skurd? ar net genocid?, ta?iau kitais laikotarpiais ?vairiose ?alyse ?yd? kult?rinis ir ekonominis gyvenimas klest?jo (pvz.,
Ispanijoje
,
Portugalijoje
,
Lenkijoje
ir
JAV
).
?yd? kult?ra sud?tinga, bet ir labai vientisa. Svarbiausia vieta tenka
religijai
, tauti?kumui ir istori?kumui.
Vilniuje gyveno vienas i? ?ymiausi? ?yd? religini? veik?j?
Gaonas
, taip pat pasaulinio garso smuikininkas
Ja?a Cheifecas
. Literat?rinio herojaus daktaro Aiskaudos prototipui ? ?inomam ir populiariam Vilniaus gydytojui
?abadui
? Vilniaus senamiestyje
pastatytas paminklas.
Vilniaus sinagoga
.
Pagrindinis straipsnis ?
Lietuvos ?ydai
.
?yd? atvykimas ?
Lietuv?
susij?s su tragi?kais ?vykiais Vakar? ir Centrin?je Europoje
XI
-
XII
am?iuje.
Kry?iaus karai
vijo ?ydus i?
Palestinos
? Centrin? ir
Ryt? Europ?
. Manoma, kad pirmieji
?ydai
Lietuvoje apsigyveno
XII
am?iuje.
Gedimino
valdymo metais j? atvyko kartu su kitais amatininkais ir
pirkliais
. Gyveno atskiromis
bendruomen?mis
(
kahalais
).
Pirmieji ?statymai, kurie mini ?ydus, buvo
Vytauto
privilegijos
Trak?
?ydams
1388
m.
bir?elio 24
d., Bresto (Brastos) ?
1388
m.
liepos 21
d. V?liau (
1388
?
1389
) privilegijos buvo suteiktos
Gardino
,
Lucko
, Voluin?s Vladimiro ?ydams. Vytauto privilegijomis ?yd? bendruomen?s tapo pavald?ios tik did?iajam kunigaik??iui arba jo vietininkui, o ?ydai ? laisvaisiais gyventojais. Visas ?yd?
bylas
ir gin?us nagrin?jo ?yd? bendruomen? (kahalas), remdamasi savo ?statymais. U? ?ydo (kaip ir bajoro) galv? reik?davo atsakyti savo galva. ?udiko turt? pasiimdavo didysis kunigaik?tis. U? ?ydo turto vagystes buvo kariama. I? privilegij? matyti ?yd? verslai ?
pal?kininkavimas
,
prekyba
(privilegijoje n?ra duomen? apie ?ydus amatininkus arba ?emdirbius). U? privilegijas ir teises ?ydai mok?jo did?iajam kunigaik??iui mokes?ius.
XVI a. prad?ioje
LDK
buvo 6000 ?yd?,
XVI a.
viduryje ? apie 10 000. Didieji kunigaik??iai ir didikai visokeriopai r?m? turtingus ?ydus, nes ?ie u? nuo?im?ius skolino jiems pinig?, kra?te pl?tojo pinigin? prekin? apyvart?.
Lietuvoje
1861 m. panaikinus
baud?iav?
?yd? ir kit? Lietuvos tautybi? gyventoj? teis?s tapo vienodos. Lietuviai gal?jo laisvai keltis gyventi ? miestus. Taip pat panaikinus
cech? sistem?
ir lietuviai laisvai gal?jo u?siimti
amatais
. XIX a. I pus?je
Lietuvoje
spar?iai vyko
pramonin? revoliucija
, tai yra vis didesn?
bendrojo vidaus produkto
dalis buvo pagaminama mieste. Lietuvos ?ydai sudarydami apie 10 % Lietuvos gyventoj? vald? apie 80 % pramonin?s gamybos ir prekybos. Vilniuje ?yd? 1897 m. sura?ymo duomenimis buvo 63 841, ? 40 proc. vis? gyventoj?. ?ydai Lietuvoje 1897 m. ?k?r? pirm? Rusijoje socialistin?s pakraipos partij?
Bundas
, kuri netrukus inicijavo ir Rusijos socialdemokrat? partijos ?k?rim? Minske. Tai s?lygojo ir apie ketvirtadalio ?yd? sunki ekonomin? pad?tis ? skurdas ir nedarbas bei caro
Nikolajaus I
prad?ta vykdyti ?yd? vaik? rekr?tavimo 25 metams, juos perkrik?tijant, politika. Druskininkuose 1898 m. ?vyko reik?mingas antrasis sionist? jud?jimo Hovevei Zion, kvietusio ?ydus gr??ti ? Palestin? ir atkurti savo valstyb?, kongresas. Po jo buvo ?kurta pasaulin? sionist? organizacija.
Tarpukario Lietuvos vald?ia ?vertinus, kad vis didesn? ?alies kapitalo dalis koncentruojama miestuose ?m?si veiksm? suma?inti ?yd? ?tak? valstyb?s ?kyje.
Agronomams
, kurie buvo i?laikomi valstyb?s ir ? j? pareigas ?eidavo va?in?ti po kaimus ir konsultuoti ?kininkus
?em?s ?kio
klausimais, buvo nurodyta valstie?ius agituoti kurti
kooperatyvus
.
Tautinink? partijos
atstovai atvirai agitavo pirkti prekes tik i? kooperatyv?. Kooperatyvai buvo kuriami dabartini?
akcini? bendrovi?
principu. ?mon?s ?ne?davo savo ind?l? ir tik?davosi gauti dal? nuo pelno. Kooperatin?s parduotuv?s dirbo dabartini? parduotuvi? principu, jose nebuvo galima der?tis, visoms prek?ms buvo u?dedamas vienodas ar diferencijuotas mokestis. ?ydai savo turimose parduotuv?se da?niausiai dirbo patys ir d?l kiekvienos prek?s su jais buvo galima der?tis. Kooperatini? parduotuvi? k?rimasis buvo prie?i?kai sutiktas ?yd?, joms
didmenine prekyba
u?siimantys ?ydai nenor?davo visi?kai parduoti
preki?
, si?lydavo pirkti brangiau negu, kad b?t? pardav? ?ydams. ?ydai, turintys nuosavas parduotuves, prad?davo jose pardavin?ti tokias pa?ias prekes kaip ir kooperatyvuose, tokiomis pa?iomis kainomis, o da?nai net ir u? savikain?. Nepaisant ?yd? pasiprie?inimo kit? tautybi? ?moni? kooperatyv? daug?jo.
Antrojo pasaulinio karo metu dalis lietuvi? talkino sulaikant ?ydus, o hitleriniai nacistai, vadovaujami
SS
karininko Jegerio masi?kai naikino ?yd? tautyb?s asmenis, pirmiausiai suvar? juos ? getus didesniuose miestuose, o po to ?audydami Paneriuose prie Vilniaus, Kauno IX forte ir kitur.