Sicilija

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Sicilija
it. Sicilia

Valstyb?

Italija

Administracinis centras

Palermas

Provincijos

Agrid?entas , Kaltaniseta , Katanija , Ena , Mesina , Palermas , Rag?za , Sirak?zai , Trapanis

Komunos

390

Prezidentas

Raffaele Lombardo

Gyventoj?

5 050 001

Plotas

25 711 km²

Tankumas

196 ?m./km²

Vikiteka

Sicilija Vikiteka

Sicilija ( it. Sicilia ) ? autonominis Italijos regionas ir did?iausia sala Vidur?emio j?roje . Salos plotas 25 700 km², ?ia gyvena apie 5 milijonus gyventoj?. Sostin? ? Palermas .

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sicilij? nuo Apenin? pusiasalio skiria Mesinos s?siauris . Salos rytuose yra Etnos ugnikalnis. 3 320 m auk??io Etna yra auk??iausias Europos ir vienas aktyviausi? pasaulio ugnikalni?.

Administraci?kai Sicilijai taip pat priklauso smulkios aplinkin?s salel?s: Eolijos salos ir Ustika ?iaur?je, Pantelerijos sala ir Pelag? salos pietvakariuose, Egadijos salos vakaruose.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sicilijos autochtonais buvo gentys, graik? vadintos Elymoi , Sikanoi ir Sikeloi . Pastarieji ? sal? atvyko paskutinieji ir buvo giminingi kitoms piet? Italijos gentims.

Nuo VII a. pr. m. e. Sicilija buvo kolonizuota graik? bei finikie?i? . Svarbiausioji graik? kolonija ? Sirak?zai , ?kurta 734 m. pr. m. e. Kitos svarbios kolonijos buvo D?ela , Agrid?entas , Selinunt? , Himera , Mesina . ?ie miestai ? valstyb?s buvo svarbi klasikin?s Graik? civilizacijos dalis ir vaidino svarb? vaidmen? jos politikoje.

Graik? ?ventyklos griuv?siai Selinunt?je

?ios kolonijos Sicilijoje konfliktavo su kartaginie?i? miestais, kuri? svarbiausi buvo Marsala , Motja ir Palermas . Po Pirmojo ir Antrojo Sicilijos kar?, Kartagina kontroliavo beveik vis? salos teritorij?, i?skyrus rytin? dal?, kurioje i?liko Sirak?z? ?taka.

III a. pr. m. e. Mesanos kriz? paskatino rom?n? ?siki?im? ? Sicilijos reikalus ir atved? prie Pirmojo P?n? karo . Jo pabaigoje, 242 m. pr. m e., visa sala jau priklaus? Romai. Tai buvo pirmoji Romos respublikos teritorija u? Apenin? pusiasalio rib? ir pirmoji Romos provincija .

Antrojo P?n? karo prad?ioje Kartagin? lyd?jusi s?km? paskatino daug Sicilijos miest? sukilti prie? rom?n? valdym?. Trumpam laikui Kartagina atgavo kai kuri? salos sri?i? kontrol?, ta?iau galiausiai rom?n? armija nuslopino sukilimus. ?iuo laikotarpiu, 212 m. pr. m. e., Sirak?zuose , rom?nams apsiautus miest?, ?uvo ir Archimedas . Po karo taip pat buvo nu?udyta daug Kartagin? palaikiusi? sicilie?i?. 210 metais pr. m. e. konsulas M. Valerianas prane?? Senatui , kad ?Sicilijoje nebeliko kartaginie?i?“.

Kitus 6 am?ius Sicilija buvo Romos Imperijos provincija, svarbi d?l joje auginam? gr?d?. Sicilija buvo pagrindinis Romos gr?d? ?altinis, kol ?io vaidmens neper?m? Egiptas. Rom?nai nesisteng? romanizuoti kra?to, tad jame i?liko graik? kult?ra. Pamin?tinas nenusisek?s Gajaus Vero valdymas, ?inomas i? i?likusios Cicerono kalbos ?prie? Ver?“, taip pat Seksto Pomp?jaus Sicilijos mai?tas prie? Antr?j? triumvirat? .

440 metais Sicilij? u?grob? vandal? karalius Geizerikas. Po keli? de?imtme?i? sala pateko ? Ostrogot? rankas, kur i?liko iki 535 m., kai j? u?kariavo Bizantijos karvedys Flavijus Belizarijus . Naujasis Ostrogot? karalius Totila v?l u?grob? kra?t? 550 metais, bet po dvej? met? buvo nugal?tas ir nu?udytas kito Bizantijos karved?io Narsio ( Narses ). Valdant Bizantijai, nuo 662 iki 668 met? Konstanto II nu?udymo, Sirak?zai buvo imperijos sostin?.

Sicilij? i? Bizantijos vald?ios at?m? 827 ? 902 met? arab? u?kariavimai.

Iki pat X am?iaus sicilie?i? pagrindin?s kalbos buvo graik? ar graik? ? ital? dialektai.

**San Cataldo** ba?ny?ios Palerme interjeras, XI a. norman? architekt?ra

Musulmon? valdymas pasi?ym?jo religine tolerancija, ir ?iuo laikotarpiu buvo sukurta daug ?ymi? Sicilijos kult?ros paminkl?, kuriuose susimai?iusi ?vairi? kult?r? ir religij? ?taka. 1060 metais kra?tas buvo u?kariautas norman? , o 1130 gavo karalyst?s status?. ?iuo periodu ji buvo viena turtingiausi? Europos ?ali?.

Nuo 1194 m. valdant Hohestaufen? dinastijai , religin?s tolerancijos laikotarpis baig?si ir kartu su Kry?iaus ?ygiais prasid?jo vidiniai karai. 1224 metais Frydrichas II i?vijo paskutinius arabus.

1266 m. sal? u?kariavo Karolis I , An?u kunigaik?tis, o 1282 Sicilija pateko Aragorno vald?ion. Sicilijos ekonomik? beveik monopolizavo Genujos pirkliai.

Nuo 1479 m. Sicilij? vald? Ispanijos karaliai , 1656 m. nusmukd? maro epidemija, 1693 m. ? ?em?s dreb?jimas rytin?je dalyje. 1713 ? 1720 m. sala pateko Savojos ir Habsburg? ?takon. 1734 m. buvo pasira?yta unija su Burbon? valdomu Neapoliu ir ?kurta Abiej? Sicilij? karalyst? .

1820 m. ir 1848 m. Sicilijoje vyko dideli revoliuciniai jud?jimai prie? Burbonus , ?iems atsisakius pripa?inti konstitucij?. 1848 met? revoliucijai pavyko i?kovoti Sicilijai nepriklausomyb?, kuri ta?iau tetruko 16 m?nesi?, ir 1849 met? gegu??s 15 Burbon? armija v?l okupavo sal?.

1852 m. princas Emanuelis Realmutas ?steig? Sicilijoje nauj? politin? sistem?, tur?jusi? atvesti jos ekonomik? ? Italijos auk?tumas, ta?iau 1857 m. metais buvo nu?udytas.

1860 metais po Garibald?io ekspedicijos Sicilija prisijung? prie Italijos karalyst?s .

1866 m. Palermas sukilo, ta?iau buvo subombarduotas Italijos laivyno ir kariuomen?s pagalba gra?intas ? karalyst?s sud?t?, mai?tininkai nuteisti mirti. Ta?iau vienas po kito Sicilijoje kilo kiti mai?t? ?idiniai, ir per vis? ?? laikotarp? Italijos armija, nor?dama i?laikyti salos kontrol?, nuteis? mirti ?imtus t?kstan?i? sicilie?i?, dar de?imtis t?kstan?i? ?kalino, sunaikino i?tisus kaimus, tr?m? gyventojus. Sicilijos ekonomika ?lugo ir prasid?jo beprecedentin? emigracijos banga.

XIX a. antroje pus?je taip pat beprecedenti?kai i?augo organizuoto nusikalstamumo ? mafijos ?taka. Laikinam nuslopinta valdant fa?istams 1920 m., v?l atgavo gali? po s?junginink? armijos ?siver?imo ? Sicilij? Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje.

Nuo 1946 m. Sicilija tapo autonominiu regionu.

Sicilij? vald? monarchai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rod?eris I , Sicilijos grafas 1072 ? 1101
Simonas , 1101 ? 1105
Adelaid? del Vasto , Sicilijos regent? 1101 ? 1112 , Simono ir Rod?erio II motina
Rod?eris II , Sicilijos grafas 1113 ? 1130 , Sicilijos karalius 1130 ? 1154
Viljamas I , Sicilijos karalius 1154 ? 1166
Viljamas II , Sicilijos karalius 1166 ? 1189
Tankredas , Sicilijos karalius 1189 ? 1194
Viljamas III , Sicilijos karalius 1194
Konstancija Siciliet? , Sicilijos karalien? 1194 ? 1198 , Frydricho II motina
Frydrichas II , ?ventosios Romos imperijos imperatorius ir Sicilijos karalius ( 1194 ? 1250 )
Konradas I ( Conrad IV Vokietijoje ), Sicilijos karalius 1250 ? 1254
Konradinas , Sicilijos karalius 1254 ? 1258
Manfredas , Sicilijos karalius 1258 ? 1266
Frydrichas III , Sicilijos karalius 1296 ? 1337
Petras II , Sicilijos karalius 1337 ? 1342
Luisas , Sicilijos karalius 1342 ? 1355
Frydrichas III Paprastasis , Sicilijos karalius 1355 ? 1377
Marija, Sicilijos karalien? , 1377 ? 1402
Martynas I , Sicilijos Karalius 1390 ? 1409

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sicilijos vieta Vidur?emio j?roje l?m? pastov? ?vairi? taut? atsikraustym?. ?iuolaikiniai genetiniai tyrimai parod?, kad did?iausi? ?tak? tur?jo Siculi , Elymi ir graik? kolonistai, kadangi dabartini? sicilie?i? genofondas artimiausias kontinentinei Italijos daliai bei Graikijai . N?ra joki? duomen? apie norman? genetin? palikim?, ta?iau rasta nema?ai afrikie?i? bei vidurio Ryt? ?takos.

Sicilijos populiacija yra ma?daug 5 milijonai gyventoj?, dar apie 10 milijon? sicilie?i? gyvena u?sienyje, daugiausia ? JAV , Argentinoje , Brazilijoje , Kanadoje , Australijoje , gretimose Europos S?jungos ?alyse.

Sicilie?i? kalba yra atskira Roman? kalba , i?sivys?iusi i? lotyn? k., kuriai ?tak? padar? graik? , arab? , pranc?z? , vokie?i? , ispan? , katalon? bei provanso kalbos.

?iuo metu ?i kalba baigia i?nykti, dauguma gyventoj? kalba itali?kai . Kai kuriuose kaimuose dar galima rasti kalban?i? alban? kalbos dialektais ( Kontesa Entelina ), keliuose regionuose vartojama lombard? kalba ar gal?-ital? kalbos.

Did?iausi miestai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

	Miestas	Gyv. skai?ius (2011 m.)	Provincija
1	Palermas	655 409	Palermo provincija
2	Katanija	292 269	Katanijos provincija
3	Mesina	241 882	Mesinos provincija
4	Sirak?zai	123 324	Sirak?z? provincija
5	Marsala	82 915	Trapanio provincija
6	D?ela	77 246	Kaltanisetos provincija
7	Rag?za	73 767	Rag?zos provincija
8	Trapanis	70 598	Trapanio provincija
9	Vitorija	63 470	Rag?zos provincija
10	Kaltaniseta	60 167	Kaltanisetos provincija
11	Agrid?entas	59 195	Agrid?ento provincija
12	Bagerija	56 472	Palermo provincija
13	Modika	55 317	Rag?zos provincija
14	A?ireal?	53 244	Katanijos provincija
15	Macara del Valas	51 402	Trapanio provincija
16	Misterbjankas	49 717	Katanijos provincija
17	Paterno	49 577	Katanijos provincija
18	Alkamas	45 861	Trapanio provincija
19	Bar?elona Poco di Gotas	41 926	Mesinos provincija
20	?iaka	41 095	Agrid?ento provincija
21	Kaltad?iron?	39 526	Katanijos provincija
22	Likata	39 019	Agrid?ento provincija
23	Monreal?	38 334	Palermo provincija
24	Adranas	36 742	Katanijos provincija
25	Karinis	36 546	Palermo provincija
26	Kanikati	35 138	Agrid?ento provincija
27	Augusta	34 580	Sirak?z? provincija
28	Favara	33 796	Agrid?ento provincija
29	Milacas	32 528	Mesinos provincija
30	Partinikas	31 930	Palermo provincija
31	Avola	31 798	Sirak?z? provincija
32	Kastelvetranas	30 712	Trapanio provincija
33	Komisas	30 563	Rag?zos provincija

Transportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sausumos keliai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per pastaruosius keturis de?imtme?ius Sicilijos sausumos keliai smarkiai pager?jo. Svarbiausi Sicilijos keliai vadinami autostradomis yra A18 (jungiantis Mesinos ir Katanijos miestus, 76 km) ir A19 (jungiantis Palermo ir Mesinos miestus, 181 km), kurie yra mokami. Kiti svarbesni keliai yra nemokami.

Traukiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pirmoji traukini? linija Sicilijoje buvo ?rengta 1863 m. ?iuo metu visi pagrindiniai Sicilijos miestai yra aptarnaujami traukini? sistem?. Jas pri?i?ri valstybin? Italijos ?mon? Trenitalia . Bendras traukini? sistemos ilgis yra 1378 km, i? kuri? apie 60 % yra elektrifikuoti, kiti aptarnaujami dyzelini? traukini?.

Oro transportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I? viso saloje yra 6 pagrindiniai ir keli ma?esni oro uostai. 2010 m. visi Sicilijos oro uostai aptarnavo 12 372 086 keleivius. Pirmasis oro uostas ?kurtas saloje buvo Katanijos?Fontanarozos oro uostas ( 1924 m.).

Uostai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sicilij? su pietine ?emynine Italijos dalimi ir kitomis ?alimis jungia j?r? transporto mar?rutai. Reguliariai i? salos pagrindini? uost? i?plaukia kruiziniai ir keleiviniai laivai, bar?os ir kitas j?r? transportas.

Planai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sicilijos transporto sistemos gerinimo planuose yra Mesinos s?siaurio tiltas ir Sicilijos s?siaurio tunelis .

Italijos regionai
Abrucai \| Aostos sl?nis \| Apulija \| Bazilikata \| Emilija-Romanija \| Friulis-Venecija D?ulija \| Kalabrija \| Kampanija \| Lacijus \| Lig?rija \| Lombardija \| Mark? \| Moliz? \| Pjemontas \| Sardinija \| Sicilija \| Toskana \| Trentinas-Alto Adid?? \| Umbrija \| Venetas