Kelm?s rajono savivaldyb?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kelm?s rajono savivaldyb?
Kelmės rajono savivaldybės herbas
Valstyb? Lietuvos vėliava  Lietuva
Apskritis Šiaulių apskritis ?iauli? apskritis
Administracinis centras Kelm?
Seni?nij? skai?ius 11
?k?rimo data 1950 m.
Meras Ildefonsas Petkevi?ius
Gyventoj? (2021) 26 026 [1]
Plotas 1 705 km²
Tankumas (2021) 15 ?m./km²
Auk??iausia vieta 204 m
Tinklalapis kelme.lt
Vikiteka Kelm?s rajono savivaldyb? Vikiteka

Kelm?s rajono savivaldyb?  ? administracinis-teritorinis vienetas vakar? Lietuvoje , ?iauli? apskrityje . Administracinis sentras ? Kelm? .

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kelm?s rajono savivaldyb?s teritorijos plotas ? 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), i? j?: 2000 ha u?ima miestai ir gyvenviet?s, 1800 ha ? pramon?s ?mon?s ir keliai, 99 100 ha ? ?emdirbyst?s plotai, 44 400 ha ? mi?kai, 4000 ha ? vandenys, 17 000 ha ? kitos paskirties plotai.

Savivaldyb?s vakarin? dalis yra Vidurio ?emai?i? auk?tumoje (auk??iausia vieta ? 204 m auk??io Sp?sties kalva  ? prie ?lapgir?s , ? ?iaur?s vakarus nuo U?ven?io ), kita dalis Ryt? ?emai?i? plynauk?t?je , joje yra ?emiausia vieta, pietuose, prie Dubysos, altitud? 66 m.

Sausio vidutin? temperat?ra ? 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Krituli? i?krinta 636?704 mm per metus.

Savivaldyb?s teritorija teka Dubysa su intakais ?iau?e , Gry?uva , Kra?ante , Ventos auk?tupys su intakais U?na , Aunuva , Knituoja , Ganse , pietvakariniu pakra??iu ? An?ia ( ?e?uvies intakas). Telk?o 47 Kelm?s rajono e?erai , 10 tvenkini?. Did?iausi mi?kai ? Vainagi?, Patum?i?, Padubysio, Tytuv?n?. ?iaurin?je dalyje yra Kurtuv?n? regioninis parkas .

Yra 53 e?erai, did?iausi ? Gau?tvinis , Gludas , Bridvai?is , Karkl?n? e?eras , 10 tvenkini?, did?iausi ? Aunuv?n?, Pa?iau??s, Kentri?. Pelk?s u?ima 6000 ha, did?iausios ? Tytuv?n? ir ?iluvos tyreliai.

Mi?kingumas 25,4%, 61,2% mi?k? ploto u?ima spygliuo?iai, 38,8% ? lapuo?iai. Did?iausi mi?kai: Vy?i?-Patytlaukio, U?pelki?, Papu?io, K?pr?s-Lembarti?k?s, Plyk?ilio, ?uki?k?s. Vidurin?je dalyje ir pietuose vyrauja balk?va?emiai, ?iaur?je ir pietry?iuose ? sm?l?emiai, rytuose ir vakaruose ? i?plaut?emiai, pelk?se ? durp?emiai.

Kra?tin?s koordinat?s

  55° 54′ 20″  
22° 27′ 40″
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
23° 21′ 50″
  55° 27′ 40″  

Susisiekimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per Kelm?s rajon? buvo tiesiamas istorinis ?Via Hanza“ kelias Berlynas - Sankt Peterburgas . Per teritorij? eina gele?inkelis Pag?giai - Radvili?kis , automobili? magistral? E77 Ryga ( Latvija )- Karaliau?ius ( Rusija ).

Saugomos teritorijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Yra 4 gamtos paminklai : 3 geologiniai (Pa?im??s (?rtelio), Oreli?k?s, Kriau?iaus akmenys) ir 1 hidrogeologinis ( Svil?s ?altiniai ) bei 17 valstyb?s saugom? gamtos paveldo objekt? : 14 botanini? (Didysis Goraini?, Elbar?, Jungirio , Kiaunori?, Pakar?emio, Pan?d?i?, Reibi?, Spuns?io, ?ventragi? ??uolai, Martyno, Napoleono , Perk?nkalnio, Storoji Tytuv?n? ?ilo , ?auk?n? pu?ys), 2 geologiniai (Velniakelio ir Tu?kin?s akmen? ruo?ai) ir 1 geomorfologinis ( Pustlaukio duob? ). [2]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kelm?s rajono savivaldyb?s istoriniai s?ra?ai
2001 m. gyventoj? sura?ymas
2009 m. gyvenviet?s
2011 m. gyventoj? sura?ymas
2016 m. gyvenviet?s
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventoj? sura?ymas

Rajonas sudarytas 1950  m. bir?elio 20 d. i? panaikintos Kelm?s apskrities 21 apylink?s. 1950 ? 1953  m. priklaus? ?iauli? sri?iai . 1954  m. pakeistos rajono ribos. 1959  m. prijungta panaikinto Tytuv?n? rajono teritorija, 6 apylink?s perduotos Raseini? rajonui , 1 apylink? ? Radvili?kio rajonui . 1962  m. prijungta dalis panaikint? U?ven?io rajono ir Varni? rajono , Tel?i? rajono 2 apylink?s, ?iauli? rajono 1 apylink? ir kitos apylink?s dalis, Taurag?s rajono 1 apylink?; 4 apylink?s perduotos Tel?i? rajonui , 1 apylink? ? ?iauli? rajonui . 1968  m. ?iek tiek keit?si ribos, 1969  m. panaikintos 3 apylink?s.

1995  m. ?kurta Kelm?s rajono savivaldyb?, pavaldi ?iauli? apskri?iai . 2009  m. sausio 1 d. (vadovaujantis 2008  m. lapkri?io 26 d. savivaldyb?s tarybos sprendimais T-379 iki T-389) ?kurtos 46 seni?naitijos .


Savivaldyb?s istorija
Metai Plotas, km² Gyventoj? sk. Suskirstymas Gyvenviet?s
1950  m.
( I?samiau )
600 21 apylink? 1 miestas ( Kelm? )
1954  m.
( I?samiau )
14 apylinki?
1959  m.
( I?samiau )
( I?samiau )
1271 54 300 28 apylink?s 2 miestai ( Kelm? , Tytuv?nai )
1962  m. 963 21 apylink? 2 miestai
1963  m.
( I?samiau )
18 apylinki?
1967  m. 1704 57 100
1970  m.
( I?samiau )
1700 53 501 15 apylinki? 3 miestai ( Kelm? , Tytuv?nai , U?ventis )
1972  m.
( I?samiau )
1680 15 apylinki? 3 miestai, 6 miesteliai ( Karkl?nai , Kra?iai , Lioliai , Pa?il? , ?auk?nai , ?alpiai ), 752 kaimai, 32 kaim? dalys, 99 viens?d?iai, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
1976  m.
( I?samiau )
1705 48 500 14 apylinki? 3 miestai, 6 miesteliai, 750 kaim?, 31 kaim? dalis, 100 viens?d?i?, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
1979  m.
( I?samiau )
46 609 12 apylinki? 3 miestai, 889 kaimo vietov?s
1985  m.
( I?samiau )
1697 12 apylinki? 3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 72 viens?d?iai
1989  m.
( I?samiau )
1705 43 336 9 apylink?s 3 miestai, 817 kaimo vietovi?
2001  m.
( I?samiau )
1705 40 844 9 kaimo seni?nijos 3 miestai, 6 miesteliai, 740 kaim?, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 73 viens?d?iai

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Demografin? raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m. sur. 1970 m. sur. 1979 m. sur. 1989 m. sur. 2001 m. sur. 2005 m. 2007 m.
54 300 53 501 46 609 43 336 40 844 39 707 38 608
2009 m. 2011 m. sur. [3] 2014 m. 2018 m. 2021 m. sur. - -
37 500 32 412 30 303 26 790 26 026 - -


Tautin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2011  m. gyveno 32 412 ?mon?s: [4]

2001  m. gyveno 40 844 ?mon?s: [5]

2001  m. miesto gyventoj? 35,8%. Gyventoj? tankumas 23,3 ?moni?/km². 91,5% gyventoj? ? katalikai , 0,7% ? sta?iatikiai , 0,4% ? sentikiai , 0,2% ? evangelikai liuteronai ( 2001  m.).

Gyvenviet?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s teritorijoje yra:

Did?iausios gyvenviet?s (2021 m.):

  1. Kelm?  ? 7688
  2. Tytuv?nai  ? 1850
  3. U?ventis  ? 600
  4. Kra?iai  ? 553
  5. ?auk?nai  ? 486
  6. Lioliai  ? 396
  7. Kuke?iai  ? 365
  8. Naudvaris  ? 334
  9. Vaiguva  ? 318
  10. Verpena  ? 300

Administracija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s administracija, Vytauto Did?iojo g. 58

Atstovaujamoji vald?ia ? Kelm?s rajono savivaldyb?s taryba , vykdomoji vald?ia Kelm?s rajono savivaldyb?s administracija.

Seni?nijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s seni?nijos

Kelm?s rajone yra 11 seni?nij? (skliausteliuose ? seni?no b?stin?):

Merai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Rimantas Motuzas (1991?1994)
  2. Zenonas Ma?ernius (1994?1995)
  3. Stasys Lek?as (1995?1997)
  4. Jurgis Sta?evi?ius (1997?2000)
  5. Zenonas Ma?ernius (2000)
  6. Kostas Arvasevi?ius (2000?2012)
  7. Vaclovas Andrulis (2012?2021)
  8. Ildefonsas Petkevi?ius (2021?)

Partneryst?s ry?iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestai, su kuriais Kelm?s rajonas yra u?mezg?s partneryst?s ry?ius:

?vietimas ir kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2005  m. savivaldyb?je buvo Tytuv?n? ?em?s ?kio mokykla, gimnazija, 7 vidurin?s, 15 pagrindini?, 15 prad?ios mokykl?, jaunimo, specialioji, vaik? ir jaunimo sporto, meno mokyklos, du dar?eliai-mokyklos, 3 lop?eliai-dar?eliai, suaugusi?j? mokymo ir profesinio rengimo centrai, 5 ligonin?s, 8 ambulatorin?s gydymo ?staigos, 25 medicinos punktai, 2 vaik? globos ?staigos, 23 kult?ros centrai, 32 bibliotekos.

Muziejai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Bendrojo lavinimo mokyklos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Visoje savivaldyb?s teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramon?s produkcijos ( 2003  m.). Yra medienos apdirbimo (bendrov?s ?Med?io konstrukcijos“, ?V?jovirpa“, ?Smidr?nas“, ?Anakletas“) ir bald? (?Nuo?al?“) pramon?, m?sos gamini? (?Molavena“, ?Lisela“), pieno produkt? (?Kelm?s pienin?“), durpi? gavyba (?Tytuv?n? durp?s“). Apdirbamosios pramon?s ?moni? daugiausia yra Kelm?je ir Tytuv?nuose.

?em?s ?kio naudmenos u?ima 58,2% ploto, i? j? 75,1% ariamoji ?em?, 23,8% pievos ir nat?ralios ganyklos, 1,0% ? sodai ir uogynai. ?kio vidutinis dydis 12,8 ha, vyrauja mi?rios paskirties, pusiau nat?riniai ?kiai, tiekiantys produkcij? savo reikm?ms. 60,8% pas?li? u?ima javai (vasariniai mie?iai, ?ieminiai kvie?iai, avi?os, kvietrugiai), 23,7% daugiamet?s ?ol?s, 6,0% bulv?s, 1,6% pa?ariniai ?akniavaisiai, 0,9% linai. Savivaldyb?s teritorijoje i?auginama 11,0% vis? Lietuvos bulvi?, 5,4% lin?, 3,0% lauko dar?ovi?, 2,3% jav? ( 2004  m.). 2004  m. pagaminta 2,9% Lietuvos gyvulininkyst?s produkcijos (3,7% pieno). Veisiama 7,9% vis? Lietuvoje veisiam? avi? ir o?k?, 3,6% galvij? (3,6% karvi?), 3,2% arkli?, 2,7% kiauli? ( 2005  m.).

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Gyventojai gyvenamosiose vietov?se: Lietuvos Respublikos 2021 met? gyventoj? sura?ymo rezultatai . Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  2. Kelm?s rajono savivaldyb? . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. IX (Juocevi?ius-Khiva). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2006. 715 psl.
  3. Lietuvos statistikos departamentas. I?ankstiniai 2011 met? gyventoj? sura?ymo rezultatai pagal apskritis ir savivaldybes. Prane?imas spaudai, Nr. 18/287, 2011 m. gruod?io 2 d., Vilnius.
  4. 2011 m. sura?ymo duomenys Archyvuota kopija 2021-10-28 i? Wayback Machine projekto.
  5. 2001 m. sura?ymo duomenys Archyvuota kopija 2012-07-07 i? Archive.is projekto

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]