Kelm?s rajono savivaldyb?
? administracinis-teritorinis vienetas vakar?
Lietuvoje
,
?iauli? apskrityje
. Administracinis sentras ?
Kelm?
.
Kelm?s rajono savivaldyb?s teritorijos plotas ? 1705 km² (2,6% Lietuvos ploto), i? j?: 2000 ha u?ima miestai ir gyvenviet?s, 1800 ha ? pramon?s ?mon?s ir keliai, 99 100 ha ? ?emdirbyst?s plotai, 44 400 ha ? mi?kai, 4000 ha ? vandenys, 17 000 ha ? kitos paskirties plotai.
Savivaldyb?s vakarin? dalis yra
Vidurio ?emai?i? auk?tumoje
(auk??iausia vieta ? 204 m auk??io
Sp?sties kalva
? prie
?lapgir?s
, ? ?iaur?s vakarus nuo
U?ven?io
), kita dalis
Ryt? ?emai?i? plynauk?t?je
, joje yra ?emiausia vieta, pietuose, prie Dubysos,
altitud?
66 m.
Sausio vidutin? temperat?ra ? 5,0 °C, liepos 16,9 °C. Krituli? i?krinta 636?704 mm per metus.
Savivaldyb?s teritorija teka
Dubysa
su intakais
?iau?e
,
Gry?uva
,
Kra?ante
,
Ventos
auk?tupys su intakais
U?na
,
Aunuva
,
Knituoja
,
Ganse
, pietvakariniu pakra??iu ?
An?ia
(
?e?uvies
intakas). Telk?o 47
Kelm?s rajono e?erai
, 10 tvenkini?. Did?iausi mi?kai ? Vainagi?, Patum?i?, Padubysio, Tytuv?n?. ?iaurin?je dalyje yra
Kurtuv?n? regioninis parkas
.
Yra 53 e?erai, did?iausi ?
Gau?tvinis
,
Gludas
,
Bridvai?is
,
Karkl?n? e?eras
, 10 tvenkini?, did?iausi ? Aunuv?n?, Pa?iau??s, Kentri?. Pelk?s u?ima 6000 ha, did?iausios ? Tytuv?n? ir ?iluvos tyreliai.
Mi?kingumas 25,4%, 61,2% mi?k? ploto u?ima spygliuo?iai, 38,8% ? lapuo?iai. Did?iausi mi?kai: Vy?i?-Patytlaukio, U?pelki?, Papu?io, K?pr?s-Lembarti?k?s, Plyk?ilio, ?uki?k?s. Vidurin?je dalyje ir pietuose vyrauja balk?va?emiai, ?iaur?je ir pietry?iuose ? sm?l?emiai, rytuose ir vakaruose ? i?plaut?emiai, pelk?se ? durp?emiai.
Kra?tin?s koordinat?s
|
|
|
55° 54′ 20″
|
|
|
22° 27′ 40″
|
|
23° 21′ 50″
|
|
55° 27′ 40″
|
|
Per Kelm?s rajon? buvo tiesiamas istorinis ?Via Hanza“ kelias
Berlynas
-
Sankt Peterburgas
. Per teritorij? eina gele?inkelis
Pag?giai
-
Radvili?kis
, automobili? magistral?
E77
Ryga
(
Latvija
)-
Karaliau?ius
(
Rusija
).
- Tytuv?n? regioninis parkas
,
- Dubysos regioninis parkas
,
- Kurtuv?n? regioninis parkas
,
- Varni? regioninis parkas
,
- Kra?i? Med?iokalnio botaninis draustinis
,
- ?ilkalni? geomorfologinis draustinis
,
- Ventos i?tak? hidrografinis draustinis
,
- Kra?ant?s hidrografinis draustinis
,
- ?atrijos kra?tovaizd?io draustinis
,
- Girg?dut?s kra?tovaizd?io draustinis
,
- Gomertos kra?tovaizd?io draustinis
,
- Pak?v?s telmologinis draustinis
,
- Paginski? telmologinis draustinis
.
Yra 4
gamtos paminklai
: 3 geologiniai (Pa?im??s (?rtelio), Oreli?k?s,
Kriau?iaus
akmenys) ir 1 hidrogeologinis (
Svil?s ?altiniai
) bei 17 valstyb?s saugom?
gamtos paveldo objekt?
: 14 botanini? (Didysis Goraini?, Elbar?,
Jungirio
, Kiaunori?, Pakar?emio, Pan?d?i?, Reibi?, Spuns?io, ?ventragi? ??uolai, Martyno,
Napoleono
, Perk?nkalnio,
Storoji Tytuv?n? ?ilo
, ?auk?n? pu?ys), 2 geologiniai (Velniakelio ir Tu?kin?s akmen? ruo?ai) ir 1 geomorfologinis (
Pustlaukio duob?
).
[2]
Kelm?s rajono savivaldyb?s
saugomos teritorijos
|
---|
| Regioniniai parkai
| | | Valstybiniai draustiniai
| | | Gamtos paminklai
| | | Valstybiniai gamtos paveldo objektai
| | | Savivaldyb?s gamtos paveldo objektai
| |
|
Rajonas sudarytas
1950
m.
bir?elio 20
d. i? panaikintos
Kelm?s apskrities
21 apylink?s.
1950
?
1953
m. priklaus?
?iauli? sri?iai
.
1954
m. pakeistos rajono ribos.
1959
m. prijungta panaikinto
Tytuv?n? rajono
teritorija, 6 apylink?s perduotos
Raseini? rajonui
, 1 apylink? ?
Radvili?kio rajonui
.
1962
m. prijungta dalis panaikint?
U?ven?io rajono
ir
Varni? rajono
,
Tel?i? rajono
2 apylink?s,
?iauli? rajono
1 apylink? ir kitos apylink?s dalis,
Taurag?s rajono
1 apylink?; 4 apylink?s perduotos
Tel?i? rajonui
, 1 apylink? ?
?iauli? rajonui
.
1968
m. ?iek tiek keit?si ribos,
1969
m. panaikintos 3 apylink?s.
1995
m. ?kurta Kelm?s rajono savivaldyb?, pavaldi
?iauli? apskri?iai
.
2009
m.
sausio 1
d. (vadovaujantis
2008
m.
lapkri?io 26
d. savivaldyb?s tarybos sprendimais T-379 iki T-389) ?kurtos 46
seni?naitijos
.
Savivaldyb?s istorija
|
Metai
|
Plotas, km²
|
Gyventoj? sk.
|
Suskirstymas
|
Gyvenviet?s
|
1950
m.
(
I?samiau
)
|
600
|
|
21 apylink?
|
1 miestas (
Kelm?
)
|
1954
m.
(
I?samiau
)
|
|
|
14 apylinki?
|
|
1959
m.
(
I?samiau
)
(
I?samiau
)
|
1271
|
54 300
|
28 apylink?s
|
2 miestai (
Kelm?
,
Tytuv?nai
)
|
1962
m.
|
963
|
|
21 apylink?
|
2 miestai
|
1963
m.
(
I?samiau
)
|
|
|
18 apylinki?
|
|
1967
m.
|
1704
|
57 100
|
|
|
1970
m.
(
I?samiau
)
|
1700
|
53 501
|
15 apylinki?
|
3 miestai (
Kelm?
,
Tytuv?nai
,
U?ventis
)
|
1972
m.
(
I?samiau
)
|
1680
|
|
15 apylinki?
|
3 miestai, 6 miesteliai (
Karkl?nai
,
Kra?iai
,
Lioliai
,
Pa?il?
,
?auk?nai
,
?alpiai
), 752 kaimai, 32 kaim? dalys, 99 viens?d?iai, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
|
1976
m.
(
I?samiau
)
|
1705
|
48 500
|
14 apylinki?
|
3 miestai, 6 miesteliai, 750 kaim?, 31 kaim? dalis, 100 viens?d?i?, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
|
1979
m.
(
I?samiau
)
|
|
46 609
|
12 apylinki?
|
3 miestai, 889 kaimo vietov?s
|
1985
m.
(
I?samiau
)
|
1697
|
|
12 apylinki?
|
3 miestai, 6 miesteliai, 721 kaimas, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 72 viens?d?iai
|
1989
m.
(
I?samiau
)
|
1705
|
43 336
|
9 apylink?s
|
3 miestai, 817 kaimo vietovi?
|
2001
m.
(
I?samiau
)
|
1705
|
40 844
|
9 kaimo seni?nijos
|
3 miestai, 6 miesteliai, 740 kaim?, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 73 viens?d?iai
|
2001
m. miesto gyventoj? 35,8%. Gyventoj? tankumas 23,3 ?moni?/km². 91,5% gyventoj? ?
katalikai
, 0,7% ?
sta?iatikiai
, 0,4% ?
sentikiai
, 0,2% ?
evangelikai liuteronai
(
2001
m.).
Svarbiausios gyvenviet?s savivaldyb?je
Savivaldyb?s teritorijoje yra:
Did?iausios gyvenviet?s (2021 m.):
- Kelm?
? 7688
- Tytuv?nai
? 1850
- U?ventis
? 600
- Kra?iai
? 553
- ?auk?nai
? 486
- Lioliai
? 396
- Kuke?iai
? 365
- Naudvaris
? 334
- Vaiguva
? 318
- Verpena
? 300
Atstovaujamoji vald?ia ?
Kelm?s rajono savivaldyb?s taryba
, vykdomoji vald?ia Kelm?s rajono savivaldyb?s administracija.
Kelm?s rajone yra 11 seni?nij? (skliausteliuose ? seni?no b?stin?):
- Rimantas Motuzas
(1991?1994)
- Zenonas Ma?ernius
(1994?1995)
- Stasys Lek?as
(1995?1997)
- Jurgis Sta?evi?ius
(1997?2000)
- Zenonas Ma?ernius
(2000)
- Kostas Arvasevi?ius
(2000?2012)
- Vaclovas Andrulis
(2012?2021)
- Ildefonsas Petkevi?ius
(2021?)
Miestai, su kuriais Kelm?s rajonas yra u?mezg?s
partneryst?s
ry?ius:
2005
m. savivaldyb?je buvo Tytuv?n? ?em?s ?kio mokykla, gimnazija, 7 vidurin?s, 15 pagrindini?, 15 prad?ios mokykl?, jaunimo, specialioji, vaik? ir jaunimo sporto, meno mokyklos, du dar?eliai-mokyklos, 3 lop?eliai-dar?eliai, suaugusi?j? mokymo ir profesinio rengimo centrai, 5 ligonin?s, 8 ambulatorin?s gydymo ?staigos, 25 medicinos punktai, 2 vaik? globos ?staigos, 23 kult?ros centrai, 32 bibliotekos.
Visoje savivaldyb?s teritorijoje pagaminama 0,2% Lietuvos pramon?s produkcijos (
2003
m.). Yra medienos apdirbimo (bendrov?s ?Med?io konstrukcijos“, ?V?jovirpa“, ?Smidr?nas“, ?Anakletas“) ir bald? (?Nuo?al?“) pramon?, m?sos gamini? (?Molavena“, ?Lisela“), pieno produkt? (?Kelm?s pienin?“), durpi? gavyba (?Tytuv?n? durp?s“). Apdirbamosios pramon?s ?moni? daugiausia yra Kelm?je ir Tytuv?nuose.
?em?s ?kio naudmenos u?ima 58,2% ploto, i? j? 75,1% ariamoji ?em?, 23,8% pievos ir nat?ralios ganyklos, 1,0% ? sodai ir uogynai. ?kio vidutinis dydis 12,8 ha, vyrauja mi?rios paskirties, pusiau nat?riniai ?kiai, tiekiantys produkcij? savo reikm?ms. 60,8% pas?li? u?ima javai (vasariniai mie?iai, ?ieminiai kvie?iai, avi?os, kvietrugiai), 23,7% daugiamet?s ?ol?s, 6,0% bulv?s, 1,6% pa?ariniai ?akniavaisiai, 0,9% linai. Savivaldyb?s teritorijoje i?auginama 11,0% vis? Lietuvos bulvi?, 5,4% lin?, 3,0% lauko dar?ovi?, 2,3% jav? (
2004
m.).
2004
m. pagaminta 2,9% Lietuvos gyvulininkyst?s produkcijos (3,7% pieno). Veisiama 7,9% vis? Lietuvoje veisiam? avi? ir o?k?, 3,6% galvij? (3,6% karvi?), 3,2% arkli?, 2,7% kiauli? (
2005
m.).