Grupel?
Antrosios Stokholmo konferencijos
delegat?. S?di, i? kair?s: Dr.
Jonas ?li?pas
,
Felicija Bortkevi?ien?
,
Juozas Tumas-Vai?gantas
. Stovi, i? kair?s: Jurgis Savickis,
Martynas Y?as
,
Jonas Auk?tuolis
,
Ignas ?einius
,
Jurgis Alekna
,
Stasys ?ilingas
.
Jurgis Savickis
(
1890
m.
gegu??s 4
d.
Pagausan?io dvaras
,
Ariogalos vals?ius
,
Rusijos imperija
?
1952
m.
gruod?io 22
d.
Rokbriun Kap Martenas
,
Ero departamentas
,
Langedokas-Rusijonas
,
Pranc?zija
) ? lietuvi? diplomatas, ra?ytojas, lietuvi? prozos modernintojas, artimas ekspresionizmui.
Savickis buvo pirmasis vaikas ?eimoje (be jo, dar gim? vienuolika vaik?, u?augo tik penki). Nors ?eima nebuvo
bajori?ka
, ta?iau gyveno gana pasiturin?iai ir save laik? auk?tesnio luomo ?mon?mis. Gimnazij? lank?
Maskvoje
, kur gyveno pas d?d?. Dar gyvendamas Pagausantyje buvo susi?ad?j?s su kaimyn? dukra
Apolonija Jokimaite
,
Antano Jokimo
ir
Zenono Jokimo
seserimi. Planuota santuoka ne?vyko d?l Jurgio pageidavimo sudaryti ne ba?nytin?, o tiktai civilin? santuok?. I?siskyrimas su Apolonija atspind?tas novel?je ?Koket?“ i? apsakym? rinkinio ??ventadienio sonetai“.
1911
m. ?stojo ? auk?tesniuosius ?em?s ?kio kursus
Petrograde
, bet po keli? m?nesi? gr??o ?
Maskv?
studijuoti dail?s, taip pat prat?s? dail?s mokslus
Jano Mateikos dail?s akademijoje
Krokuvoje
.
Prasid?jus
Pirmajam pasauliniam karui
, ?sitrauk? ? lietuvi? pab?g?li? globos organizacij? veikl? ir
1915
m. buvo i?si?stas ?
Danij?
. Ten dirbo
Raudonajame Kry?iuje
, kur r?pinosi lietuvi?
belaisviais
, atsid?rusiais vokie?i? u?nugaryje. Dirbdamas sutiko savo b?sima ?mon? Id?, su ja susilauk? dviej? s?n? ?
Algirdo
ir
Augustino
.
Jurgis Savickis Norvegijoje
Kadangi mok?jo
lenk?
,
rus?
,
pranc?z?
,
dan?
ir
?ved?
kalbas bei buvo visapusi?kai i?silavin?s, po karo tapo besikurian?ios
Lietuvos
valstyb?s diplomatu
Skandinavijos
?alyse. Nuo
1919
m. buvo oficialus Lietuvos atstovas Danijoje, v?liau
Suomijoje
. Nuo
1922
m. ?
Norvegijoje
. Vis d?lto diplomato darbas neu?gesino k?rybin?s ugnies:
1922
m.
Berlyne
pasirod? pirmasis Savickio apsakym? rinkinys ??ventadienio sonetai“. Panaikinus atstovyb?
Kopenhagoje
, dirbo Suomijoje iki 1927 m.
1927
?
1929
m. tarnavo
U?sienio reikal? ministerijoje
Kaune
, tuo pa?iu metu vadovavo
Valstyb?s teatrui
.
1930
?
1937
m. v?l paskiriamas ? diplomatin? tarnyb? Skandinavijoje. 1937 m. perkeltas dirbti ?
Ryg?
.
1938
m. tapo Lietuvos atstovu
Taut? S?jungoje
?enevoje
.
Su ?mona atostogaudamas Piet?
Pranc?zijoje
,
Mentono
apylink?se, Rokbriuno vietov?je, rado didel? pu??, kuri jam primin? gimtin?. Ten nusipirko ?em?s sklyp? ir pasistat? vil?.
Soviet? S?jungai okupavus Lietuv?
, Savickis, netek?s diplomato darbo, toje viloje ir apsigyveno. J? pavadino gimtojo miesto vardu ? ?Ariogala“. Namus pavert? tarsi muziej?: ? med?ius, tvoros ni?as ?k?l? medini? skulpt?r? ? r?pintoj?li?, koplyt?li? su Dievo Motina, kit? ?vent?j?. Namuose Lietuv? primin? brolio Antano padarytas ??uolinis stalas, ant sien? kabantys
Adomo Varno
,
Petro Kalpoko
,
Adomo Galdiko
ir kit? garsi? dailinink? paveikslai.
1952 m. i?tiko insultas, t? pa?i? dien? mir?
Mentono
klinikose, palaidotas Rokbriuno kapin?se.
1910
m. para?? savo pirm?j? k?rin? ?
feljeton?
?Dienos kan?ios“, kur? i?spausdino laikra?tyje ?
Lietuvos ?inios
“. Pasira?? Jurgio Rimo?iaus slapyvard?iu (juo pasirinko senel?s, t?vo motinos, mergautin? pavard?, did?iavosi i? jos paveld?ta bajori?ka kilme).
J. Savickis laikomas
Vakar? Europos
intelektualin?s tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvi? literat?ros atnaujintoj? kartos (
Vincas Mykolaitis-Putinas
,
Kazys Binkis
,
Balys Sruoga
ir kt.).
Jo prozoje nerasi ?visa?inio“ pasakotojo. ?ia pasakotojo ir persona?o mintys, po?i?ris da?nai susipina. J. Savickio po?i?ris ? ?mogaus prigimt?
pesimisti?kas
,
ironi?kas
. Atskleid?iamas prigimties dvilypumas, gr?smingumas. Ta?iau ra?ytojo proza d?l to netampa ni?ri. Prigimties i?daigas atsveria ?ilti ?mogi?ki ry?iai, gro?io, meno, kult?ros idealai.
- Did?iojo Lietuvos kunigaik??io Gedimino II laipsnio ordinas (1930 01 09)
- Did?iojo Lietuvos kunigaik??io Gedimino III laipsnio ordinas (1928 05 15)
- Danijos Danebrogo I laipsnio ordinas (1937)
- Islandijos Sakalos I laipsnio ordinas (1932)
- Latvijos Trij? ?vaig?d?i? I laipsnio ordinas (1938)
- Norvegijos ?v. Olafo I laipsnio ordinas (1938)
- ?vedijos Poliarin?s ?vaig?d?s I laipsnio ordinas (1938)
- Lysskaer (Au?ra; straipsni? rinkinys). ?
Kopenhaga
, 1919 (
dan? kalba
).
- En rejse gennem Litauen (kelion? per Lietuv?; apybrai?a). ? Kopenhaga, E. Jespersens forl., 1919. ? 80 p. (
dan? kalba
)
- ?ventadienio sonetai (novel?s). ?
Berlynas
, 1922. ? 144 p.
- Ties auk?tu sostu (novel?s). ?
Kaunas
, 1928. ? 237 p.
- Atostogos (kelion?s ?sp?d?iai) / Jurgis Rimo?ius. ? Kaunas, 1928. ? 146 p.
- Truputis Afrikos (kelion?s ?sp?d?iai) / Jurgis Rimo?ius. ?
Malm?
, Lundgrens Soners Boktryckeri, 1934. ? 60 p.
- Kelion?s (2 tomai) / Jurgis Rimo?ius. ? Kaunas, 1938.
- Raudoni batukai (novel?s). ?
Niujorkas
, Gabija, 1951. ? 134 p.
- ?ventoji Lietuva (romanas). ?
Memingenas
, Tremtis, 1952. ? 248 p.
- ?em? dega (karo met? dienora?tis, 2 dalys) ?
?ikaga
, Terra, 1956.
- Novel?s. ?
Vilnius
, Vaga, 1967. ? 299 p.
- Ad astra (novel?). ? ?ikaga, 1970. ? 16 p. ? (Ma?oji biblioteka).
- Ra?tai: ?e?i tomai. ? Vilnius, Vaga, 1990:
- T.1: novel?s. ? 1990. ? 510 p.
- T.2: apysaka, novel?s. ? 1991. ? 262 p.
- T.3: kelioni? apybrai?os. ? 1995. ? 475 p.
- T.4: dienora?tis. ? 1995. ? 542 p.
- T.5: Lai?kai. ? 1998. ? 748 p.
- Vasaros kaitros (novel?s). ? Vilnius, Baltos lankos, 1997. ? 254 p. ? (Skaitini? serija; 22).