?anas Bedelis Bokasa
(
Jean-Bedel Bokassa
, dar ?inomas kaip
Imperatorius Bokasa I
, g.
1921
m.
vasario 22
d. ? m.
1996
m.
lapkri?io 3
d.) ?
Centrin?s Afrikos Respublikos
diktatorius, pasiskelb?s save imperatoriumi, ?al? vald?
1966
?
1979
m.
Bokasa gim? Bobangio kaime mbak? gentyje kaimo seni?no Mindogon Mgboundoulou ?eimoje. Vaikyst?je jo t?vas ?uvo sukilime prie? pranc?zus, o motina nusi?ud?. Bokasa lank? mokykl? krik??ioni?koje misijoje
Mbaikyje
. V?liau mok?si
Bangyje
,
Brazavilyje
. 1939 m. ?stojo ? Pranc?zijos armij?. Tarnavo Pranc?zijos kolonijose Afrikoje,
Indokinijoje
; tapo garb?s ordino legionieriumi. 1957 m. Bokasai suteiktas leitenanto, o 1961 m. kapitono laipsnis.
1962 m. Bokasa pasitrauk? i? pranc?z? armijos ir prisijung? prie CAR kariuomen?s. Bokasos giminaitis prezidentas
David Dacko
paved? ?iam suburti nauj? kariuomen?. 1964 m. tapo pirmuoju generolu. Bokasa prad?jo dalyvauti prezidentin?se ceremonijose, vie?ai demnstruodavo savo gali?.
1964-65 m. CAR i?gyveno ekonomikos nuosmuk?, tod?l kreip?si pagalbos ? komunistin?
Kinij?
. Bokasa prie?taravo galimam komunizmo ?sigal?jimui ?alyje. I?augus konfrontacijai tarp Bokasos ir Dako, prezidentas i?siunt? generol? ? Pranc?zij?. Bokasa, tuo tarpu ruo?? paj?gas armijoje b?simam perversmui, ta?iau b?g?tavo, kad pranc?zai gali paremti Dak?.
1965 m. nauj?j? met? i?vakar?se Bokasa su bendrininkais su?m? ministr? Izamo bei pasprukti i? ?alies band?iusi prezident? Dako ir u??m? vald?i?. Pranc?zijos prezidentas
Valery Giscard d'Estaing
u?mezg? draugi?kus ry?ius su Bokasa, kadangi CAR tiek? pranc?zams uran? ir deimantus. Bokasos valdymo laikotarpiu ?sigal?jo
asmenyb?s kultas
? generolas demonstruodavo savo ordinus, bebaimi?kum?, vaizdavo save tautos t?vu. Jis u?draud? i?maldos pra?ym?,
poligamij?
,
krai?io
paprot?, moter? genitalij? apipjaustym?. ?ved? vie?ojo transporto sistem? Bangyje. 1972 m. pasiskelb? save prezidentu iki gyvos galvos. Buvo surengta keletas nes?kming? pasik?sinim? ? Bokas?.
Bokasa siek? Libijos diktatoriaus
Muammar al-Gaddafi
finansin?s paramos. Jis atsivert? ? islam? ir pasivadino Salah Eddine Ahmed Bokassa. Ta?iau Libijai paramos nesuteikus jis v?l gr??o ? kri??ionyb?, juolab, kad siek? b?simos kar?nacijos Bangio katedroje.
1976 m. gruod?io 4 d. ?anas Bokasa valdan?iosios MESAN partijos kongrese paskelb?, kad CAR tampa monarchija ?
Centrin?s Afrikos imperija
. Save ji pasiskelb? Jo imperator?k?ja didenybe Bokasa I. Kar?nacijos ceremonijai buvo i?leista ~20 mln. doleri?, nors valstyb? tebebuvo skurde.
Kar?nacija
buvo boikotuota u?sienio ?ali? vadov? bei prad?tos garsios kalbos apie Bokasos psichikos sutrikim?.
Bokasos valdymas ir toliau i?liko
diktatorinis
. Nepakl?stantiems buvo taikomos ?iaurios bausm?s, kuri? vykdymuose dalyvaudavo ir pats Bokasa. Taip pat, manoma, kad imperatorius u?si?m?
kanibalizmu
.
1979 m. baland? Bokasos pavedimu nu?udyta ~100 mokini?, dalyvavusi? proteste prie? reikalavim? ne?ioti brangias uniformas. Galiausiai, buv?s prezidentas Dako kartu su Pranc?zijos armija suorganizavo perversm?. Bokasa pasitrauk? ?
Dramblio Kaulo Krant?
, o Dako v?l tapo prezidentu.
V?liau jis pasitrauk? ? Pranc?zij?, kuri suteik? ja prieglobst?, kaip buvusiam
u?sienio legiono
tarnautojui. 1986 m. Bokasa gr??o ? CAR ir buvo teisiamas u? kanibalizm?, perversm?, ?udynes, pinig? i??vaistym?. Prad?ioje paskirta
mirties bausm?
, bet v?liau pakeista ? ?kalinim? 20 met?. 1993 m. prezidentas Andre Kolingba paskelb? generalin? amnestij?, tarp j? ir Bokasai.
Bokasa save teig? es?s 13-asis
apa?talas
ir paslap?iomis susitikin?dav?s su popie?iumi. Prezidentas tur?jo 17 ?mon? ir ~50 vaik?. Bokasa mir? b?damas 75 met? nuo ?irdies sm?gio Bangyje.