Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Estetika
(
gr.
αισθητικ?
? ?jutiminis“):
- Filosofijos
?aka, tirianti gro?? ir
men?
, gro?io, meno d?snius ir
harmonij?
; sudaro metodologin? pagrind? meno ?akoms tirti;
- gro?io kriterij? taikymas ir laikymasis.
Estetika nagrin?ja bendr? gro?io paskirt? ir jo rai?kos formas menuose,
gamtoje
, taip pat gro?io poveik? asmeniui. Be pa?ios men? teorijos, estetikoje nagrin?jami estetinio sprendimo bei estetin?s jausenos ir i?gyvenimo klausimai. Estetika nagrin?ja visas meno kryptis:
muzik?
,
dail?
,
literat?r?
,
architekt?r?
,
choreografij?
ir kt.
Savaranki?ka
filosofijos
mokslo disciplina estetika tapo tik
XVIII
am?iuje, vokie?i? filosofin?je mintyje. Pirmasis estetikos termin? dabartine prasme pavartojo
Aleksandras Baumgartenas
(
Alexander Baumgarten
,
1714
?
1762
).