Dresdenas vok. Dresden
Dresdeno panorama 2005 m.
Dresdenas 51°2′0″ ?. pl. 13°40′0″ r. ilg.  /  51.03333°?. pl. 13.66667°r. ilg.  / 51.03333; 13.66667  ( Dresdenas )
Laiko juosta : ( UTC+2 ) ------ vasaros : ( UTC+3 )
Valstyb?	Vokietija
?em?	Saksonija
?k?rimo data	1206
Meras	Dirk Hilbert ( FDP )
Gyventoj? (2021.09.30. [1] )	559 802
Plotas	328,48 km²
Tankumas (2021.09.30. [1] )	1 704 ?m./km²
Altitud?	113 m
Tinklalapis	www.dresden.de
Vikiteka	Dresdenas
Kir?iavimas	Dresdenas

Dresdenas , arba Drezdenas ^{[2] [3]} ( vok. Dresden , a. sorb. Drje?d?any ) ? miestas Vokietijos rytuose, netoli ?ekijos sienos, Saksonijos ?em?s sostin?, svarbus kult?rinis, politinis ir ekonominis Vokietijos centras. 2021 m. pagal gyventoj? skai?i? yra antras Saksonijos ?em?s, 12-as Vokietijos ^[4] ir 81-as Europos miestas ? 2021 m. rugs?jo 30 d. gyveno 559 802 ?mon?s. I? priemies?i? susidariusioje Dresdeno aglomeracijoje 2018 m. gruod?io 31 d. gyveno 829 800 gyventoj?. ^[5]

Dresdenas i?sid?st?s abiejuose Elb?s up?s krantuose, did?ioji dalis pla?iame, vaizdingame Elb?s sl?nyje tarp Meiseno ir Pirnos , 30 km ? ?iaur? nuo ?ekijos sienos, 117 km ^[6] ? ?iaur?s vakarus nuo Prahos ir 160 km ? pietus nuo Berlyno . Miesto pakra??iai siekia R?dini? kaln? prie?kalnes. Auk??iausias miesto ta?kas, Trybenbergas, yra 384 m vir? j?ros lygio. ^[7]

Artimiausi dideli Vokietijos miestai yra Chemnicas , Leipcigas , Kotbusas ir Berlynas.

Miesto Klo??s ( Klotzsche ) rajone 9 km ? ?iaur? nuo miesto centro yra tarptautinis Dresdeno oro uostas .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstyvoji istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miesto pavadinimas kilo i? vakarini? slav? gen?i? ? gyvenviet? jie vadino Drezdany arba Drezdzany , kas reik?t? ?mi?ko gyventojai lygumoje“.

Anot archeologini? radini?, Dresdeno apylink?se ?mon?s gyvena nuo ankstyvojo neolito laik? 5000 m. pr. m. e., kai ?ia gyveno juostin?s keramikos kult?ros gentys. Regione apsigyvenusios german? gentys VI a. prad?jo migruoti ? vakarus, o ? j? vietas i? Bohemijos ?m? imigruoti slavai , sl?nyje ir ?k?r? ?vej? kaim? Drezdany . X a. prad?ioje vokie?i? kariuomen?s vadovaujamos karaliaus Henriko I u?kariavo ?emes tarp Elb?s ir Zal?s upi?. 929 m. vokie?iai Meisene ?k?r? pil? , kuri tapo j? galios centru. Pra?jus dviem ?imtme?iams po vokie?i? u?kariavimo, ?ia ?m? keltis vokie?i? naujakuriai, kurie netrukus prad?jo dominuoti tarp slav? gen?i? ? mil?an? , dabartini? sorb? prot?vi?. ^[8]

Pirm? kart? istoriniuose dokumentuose Dresdenas pamin?tas 1206 m. ^[9] Pirm? kart? kaip miestas pamin?tas 1216 m. 1270 m. Dresdenas tapo markgrafo Henriko III sostine, o po jo mirties priklaus? Bohemijos karaliui ir Brandenburgo markgrafui. 1299 m. buvo suteikta Magdeburgo miesto teis? . Apie 1319 m. buvo sugr??intas Meiseno markgrafams, kurie 1403 m. suteik? jam privilegijas.

Nuo 1485 m. Dresdenas tapo Saksonijos hercog?, o v?liau ir kurfiurst? ir karali? rezidencija. ^[10] 1501 m. mieste gyveno 2 500 ?moni?. 1547 m. kunigaik??io Morico kurfiurstyst? ir tampa protestant? sostine bei protestanti?kojo Saksonijos kurfiursto rezidencija. 1549 m. kurfiurstas Moricas prie miesto prijung? Altendresden? ( Altendresdens ) ? dabartin? Noi?tat? ( Neustadt ), o bendra magistrato b?stin? buvo kairiajame Elb?s up?s krante. 1685 m. Altendresden? sunaikino miesto gaisras. 1697 m. Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Augustas I, vald?s nuo 1694 m., atsiver?ia ? katalik? tik?jim? ir ?gyja Abiej? Taut? Respublikos kar?n? kaip karalius Augustas II .

XVIII am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XVIII a. prad?ioje Dresdene po Jungfernbastei esan?iuose kazematuose buvo ?rengta laboratorija, kurioje dirbo Ehrenfried Walther von Tschirnhaus ir Johann Friedrich Bottger , kurie apie 1708 m. padar? didel? pa?ang? kurdami pirm?j? Europoje kiet?j? porcelian? , v?liau taip vadinam? Meiseno porcelian?. 1710 m. mieste prad?jo statyti Cvinger? . Po 1720 m. ?sigaliojusi? gubernatoriaus grafo Wackerbart statybos taisykli?, mieste ?m? formuotis barokin? architekt?ra . 1726 m. pagal George Bahr projekt? buvo prad?ta statyti Frauenkirche . 1727 m. mieste gyventa 46 472 ?moni?. 1732 m. de?iniajame Elb?s up?s krante esantis Altendresdens pavadintas naujuoju miestu (dabar Dresdeno dalis Neustadt ), o kairiajame Elb?s krante esantis Naujasis Dresdenas ? Senamies?iu, bei ?iais metais buvo baigtas statyti Cvingeris. Ital? architektas Gaetano Chiaveri 1739 m. prisid?jo prie katalik? ?v?. Trejyb?s katedra pamat? klojimo. 1743 m. buvo baigta statyti Frauenkirche. 1754 m. buvo u?baigta statyti Dresdeno ?v?. Trejyb?s katedra. ^[11] 1755 m. mieste gyveno 63 209 ?moni?. 1756 m. Pr?sijos karalyst? u?kariavo Dresden? ir prasid?jo Septyneri? met? karas . 1760 m. po Austrijos ir Pr?sijos konflikto, Dresdene buvo sugriauta pus? miesto.

XIX am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1806 m. Pranc?zijos kariuomen? u??m? Dresden?, o Saksonija tapo karalyste i? Napoleono malon?s. 1813 m. Pranc?zijos okupacijos pabaiga ir Rusijos kunigaik?tis Nikolajus Grigorjevi?ius fon Repninas-Volkonskis kaip generalgubernatorius pradeda vienerius metus trukus? Saksonijos valdym?. 1814 m. Saksonij?, ?skaitant ir Dresden? valdo Pr?sijos karalyst?s administracija. 1815 m. Saksonijos kar?na pus? savo teritorijos perleid?ia Pr?sijos karalystei, o mieste ?kuriama Chirurgijos ir medicinos akademija ( dabartin?s universitetin?s ligonin?s pirmtak? ). 1828 m. atidarytas technikos ?vietimo institutas, kuris yra dabartinio Dresdeno technikos universiteto pirmtakas. 1839 m. prad?

tas eksploatuoti pirmasis Vokietijos tolimojo susisiekimo gele?inkelis su garve?iu ‘Saksonija’ tarp Dresdeno ir Leipcigo . 1871 m. pad?tas kertinis akmuo Karali?kajam Saksonijos dvaro teatrui statyti. Tai antrasis operos teatras po Gotfrydo Zemperio, pirmasis buvo sudeg?s 1869 m. 1877 m. buvo pastatytos Albert?tato kareivin?s. 1878 m. u?baigtas statyti Karali?kasis Saksonijos dvaro teatras. 1889 m. Heinrich Ernemann prad?jo konstruoti fotoaparat? .

XX am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1901 m. Dresdene buvo prad?tas eksploatuoti pirmasis pasaulyje kaln? gele?inkelis tarp Dresdeno ir Lo?vico ( Loschwitz ). Vadovaujant architektui Karl Roth, 1905 m. prad?tas naujosios rotu??s pamat? klojimas. 1910 m. baigta statyti naujoji rot???. 1918 m. panaikinus monarchij?, Dresdenas tapo Saksonijos laisvosios ?em?s sostine. Did?iausias Dresdeno gyventoj? skai?ius buvo padid?j?s 1933 m., tuomet mieste gyveno 649 252 ?moni?. 1933 m. ? vald?i? at?jus nacionalsocialistams, ?ydai, komunistai ir socialdemokratai buvo pa?alinami i? valstybini? ?staig? ir pareig?. 1938 m. ‘sudau?yto stiklo naktyje’ buvo padegta Gotfrydo Zemperio pastatyta sinagoga. Prie? Antr?j? pasaulin? kar? Dresdenas buvo vadintas pagal Italijos miest? Florencij?  ? ‘ Florencija prie Elb?s ’, ir buvo laikomas vienu gra?iausi? pasaulio miest? d?l savo architekt?ros ir meno vertybi?. Antrojo pasaulinio karo prad?ioje,

1939 m. gegu??s 17 d. sura?ymo duomenimis, mieste gyveno 629 713 ?moni?. Antrojo pasaulinio karo metu Did?iosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas ?er?ilis ragino didinti brit? aviacijos antskryd?ius prie? Vokietijos miestus ir gyvenvietes, kad Vokietijos vald?ios institucijas ir tarnybas, ypa? transport?, u?liet? pab?g?li? minios. S?junginink? paj?goms 1945 m. prisiartinus prie Vokietijos, tokie taikiniai tapo labiau ?manomi d?l angl? ir amerikie?i? bombone?i? paj?g? prana?umo ore ir patobulintos j? navigacijos.

1945 m. vasario 13-osios nakt? Did?iosios Britanijos bombone?i? vadaviet? smog? Dresdenui su 800 bombone?i? antskryd?iu ir numet? apie 2 700 ton? bomb? , ?skaitant ir daugyb? bomb? sukelian?ias gaisrus. Susiklos?ius palankioms oro s?lygoms, mieste kilo ugnies audra  ? t?kstan?iai ma?? gaisr? susijung? ? galing? ugnies audr?, kuri suk?l? tok? stipr? v?j?, kad ? liepsnas ?siurb? deguon?, degalus, sugriuvusias konstrukcijas ir ?mones, per kuri? sudeg? de?imtys t?kstan?i? ?moni?. Kit? dien? JAV a?tuntosios oro paj?gos numet? dar 400 ton? bomb?, o vasario 15 d. sureng? dar vien? antskryd? su 210 bombone?i?. Manoma, kad per s?junginink? tris oro antpuolius Dresdene ?uvo apie 150 000?200 000 ^[12] civili? gyventoj?, nors kitais paskai?iavimais, atsi?velgiant ? neprisiregistravusi? Dresden? vokie?i? pab?g?li? i? rytini? Vokietijos ?emi? fronto linijos, bendras auk? skai?ius gal?jo siekti 250 000. Dauguma j? buvo moterys, vaikai ir pagyven? ?mon?s. ^[13] S?junginink? antskryd?iai Dresdene tapo ?siaubingo teroro bombardavimo“ kampanijos prie? Vokietij? simboliu, kuris buvo vienas kontroversi?kiausi? s?junginink? karo veiksm?. 1945 m. gegu??s 7-8 d. Raudonajai armijai pasiekus Dresden?-Neustadt, prasid?jo soviet? karin? operacija ir miesto okupacija. 1945 m. visi?kai nuniokotame karo mieste buvo telik? 350 000 ^[14] ar 368 519 miesto gyventoj?, ne?skai?iavus karo pab?g?li? i? kit? Vokietijos region? ir ?ali?.

Pokaris ir XXI am?ius [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po karo okupuotos Vokietijos Demokratin?s Respublikos ir Soviet? S?jungos vald?ios institucijos svarst? galimyb? sulyginti Dresdeno griuv?sius su ?eme, kad b?t? galima prad?ti naujas statybas. Ta?iau vietos lyderiai privert? rasti kompromis? d?l dalies miesto centro atstatymo ir pokario statybos i?k?limo ? miesto periferijas ? buvus?, sugriaut? Dresdeno istorin? centr? apjuosiant naujuoju miestu. 1946 m. buvo prad?ta miesto rekonstrukcija. 1952 m. po Saksonijos ir likusios VDR teritorinio-administracinio reorganizavimo, miestas tapo Dresdeno apygardos centru. 1953 m. bir?elio 17 d. vyko liaudies sukilimas VDR, streikai ir demonstracijos vyko ir Dresdene. 1965 m. buvo atstatytas pokaryje pirmasis istorinis pastatas ? Cvingerio r?mai. 1977 m. prad?ti Zemperio operos teatro pastato atstatymo darbai. 1981 m. pradedamas statyti did?iausias Dresdeno dabartiniame Gorbico rajone surenkam?j? nam? kvartalas. 1985 m. ?vyko Zemperio operos teatro pastato atidarymas. 1986 m. buvo prad?ta Dresdeno pilies rekonstrukcija. 1989 m. ?vyksta taiki revoliucija VDR, o spontani?ko l??io Dresdene prad?ia ? naktis i? spalio 3 d. ? 4 d., kai per Dresdeno pagrindin? gele?inkelio stot? prava?iuoja antroji traukini? su Prahos ambasados pab?g?liais vilkstin?, bet tuo pat metu u?daromos VDR sienos su ?ekoslovakijos Socialistine Respublika .

Po 1990 m. susivienijimo Vokietija ?m?si plataus masto centrin?s istorin?s miesto dalies atstatymo kaip moralinio ir politinio tikslo. Ir ?vairiais etapais su daugybe fanfar? pristato vis naujus darbus, kurie tebevyksta ir XXI a. prad?ioje. Dresdenui, kaip meno ir kult?ros centrui, sugr??inta didel? dalis jo buvusios didyb?s.

Architekt?ra ir kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Prie? Antr?j? pasaulin? kar? miesto istoriniame centre dominavo barokin? architekt?ra . Mieste yra daugiau nei 30 muziej? ir gausyb? ?iuolaikini? meno galerij?.

Palei Elb?s up?s vag? yra daugyb? park? ir kult?ros paminkl?, tarp j? plieninis tiltas (1891-93 m.), lyninis gele?inkelis (1898?1901 m.), funikulierius (1894-95 m.). 2004 m. Elb?s sl?nis aplink miest? buvo ?trauktas ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra?us , ta?iau d?l keturi? eismo juost? tilto statybos per up? 2009 m. UNESCO i??m? i? pasaulinio paveldo s?ra??.

Briu terasa . Ji vadinama Europos balkonu, d?l nuostabaus reginio ? Elb?s up? su Augusto tiltu bei istoriniais pastatais. Terasa buvo pastatyta XVIII a. pr., i?puo?ta pla?iais laiptais, skulpt?romis. Terasos apa?ioje ? Dresdeno tvirtov?s kazematai (kareivin?s).

Frauenkirche . Pastatyta XVIII a., dviej? stili? ? Baroko ir Klasicizmo  ? derinys. II pasaulinio karo metu ba?ny?ia buvo apgriauta, atstatymo darbai baigti 2006 m.

Albertin? muziejus , kurio pasidid?iavimas ?alieji skliautai  ? monet? kalykla su lobynu. Vienas ?ymiausi? eksponat? ? Augusto Stipriojo kavos servizas i? aukso, emal?s ir dramblio kaulo. Muziejuje eksponuojamos 137 auksin?s skulpt?r?l?s papuo?tos 50 t?kst. deimant?, rubin?, smaragd? ir perl? kainavo 58 500 taleri? (palyginimui ? ne?rengta pilis Moricburge kainavo 42 t?kst. taleri?).

Cvingerio r?mai . Baroko stiliaus r?mai, dabar ? meno galerija, porceliano kolekcija (Tolim?j? Ryt? ir Meistler kolekcija), instrument? ir prietais? muziejus, ginkl? galerija. Karo metais r?mai smarkiai apgriauti, atstatyti 1963 m. Ant r?m? Matematikos-fizikos paviljono fasado, ant juostos, einan?ios nuo antrojo auk?to iki stogo pavaizduotas herbas su Lietuvos Vy?iu ir Lenkijos ereliu . ^[15] Tok? herb? galima steb?ti ir ant Kar?nos vart? , vir? ??jimo i? pietvakari? pus?s. ^[16]

R?m? katedra . Pagrindo pavir?iaus plotas ? 4800 m². Gars?ja savo vargonais ir karali? palaikais.

Dresdeno Zemperio opera ( Semperoper ). Tai ? keturi? auk?t? pastatas, pastatytas XIX a. vid. ?vaki? ap?vietimas ir puiki akustika.

Dresdeno pilis  ? buvusi Saksonijos valdov? rezidencija, kurioje ?rengta fotografijos galerija, joje daugiausiai nuotrauk? yra apie Dresdeno bombardavim? .

?v?. Trejyb?s katedra . Joje palaidota Saksonijos kurfiursto ir Lietuvos-Lenkijos karaliaus Augusto Stipriojo ?irdis. ?alia am?inu miegu miega jo s?nus, ?j?s tokias pat pareigas kaip ir t?vas, Augustas III (1733?1763). ^[17]

Auksinis raitelis  ? Augusto Stipriojo skulpt?ra Neusteder Markt aik?t?je.

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Futbolas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• SG Dynamo Dresden
• Dresdner SC

Taip pat skaityti [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Pagal gyventoj? skai?i? did?iausi? Europos miest? s?ra?as
• Dresdenas (2006 filmas)

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  Bernardo Bellotto 1750 m. pie?inyje Dresdeno Kry?iaus ba?ny?ia ( Kreuzkirche )
• 
  Dresdeno panorama tarp 1890 m. ir 1900 m.
• 
  Dresdeno senasis turgus 1900 m.
• 
  Antrojo pasaulinio karo metu suniokoto Dresdeno panorama 1945 m.
• 
  Dresdenas 1960 m. I?valyti prie?karini? pastat? griuv?siai ir pastatyti pokario laik? daugiaauk??iai
• 
  Miesto atstatyta senamie?io dalis (2008 m.)
• 
  Saksonijos ?em?s kanceliarijos pastatas
• 
  Naujosios rot???s pastatai
• 
  Cvingerio r?mai
• 
  Rezidenciniai r?mai
• 
  Dresdeno Zemperio opera ( Semperoper )
• 
  Dresdeno ?v?. Trejyb?s katalik? katedra
• 
  Frauenkirche
• 
  Dresdenas
• 
  Did?iojo sodo ( Großer Garten ) r?mai
• 
  Lu?icos tiltas 2005 m.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Dresdenas ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

Vikisritis: Vokietija

• dresden.de / Oficiali Dresdeno miesto svetain? (vokie?i? k.)
• stadtpanoramen.de / Dresden (svetain?je miesto vaizdai, vokie?i? k.)
• dresden.info / Dresden.info Archyvuota kopija 2022-01-31 i? Wayback Machine projekto.
• rarehistoricalphotos.com / The ruins of Dresden, 1945 (svetain?je 1945 m. s?junginink? sugriauto miesto vaizdai angl? k.)
• youtube.com / Beautiful Dresden before its destruction at the end of WWII in color: Watch and weep! ( Ma?daug 1936 m. Drezdeno spalvotas vaizdo ?ra?as prie? miesto subombordavim? 1945 m. )