Andrejus Amalrikas

?? biografin? straipsn? reik?t? sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus .
Jei galite, pra?ome sutvarkyti ?? straipsn?. Tik tada bus galima i?trinti ?? prane?im?.
Prie?astys, d?l kuri? straipsnis laikomas nesutvarkytu, ai?kinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai .

Andrejus Amalrikas rus. Андрей Алексеевич Амальрик

Andrejus Amalrikas
Gim?	1938 m. gegu??s 12 d. Maskva
Mir?	1980 m. lapkri?io 12 d. (42 metai) Ispanija

Veikla	rus? ra?ytojas ir disidentas
Partija

Vikiteka	Andrejus Amalrikas
Para?as

Andrejus Amalrikas ( rus. Андрей Алексеевич Амальрик , 1938 m. gegu??s 12 d. Maskva ? m. 1980 m. lapkri?io 12 d.) buvo rus? ra?ytojas ir disidentas .

Vakaruose i?gars?jo kaip es? "Ar i?gyvens Soviet? S?junga iki 1984-?j?? " autorius.

Jaunyst? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Amalrikas gim? 1938 m. gegu??s 12 d. Maskvoje , did?i?j? Stalino ?valym?“ metu.

Andrejaus t?vas kariavo Antrajame pasauliniame kare , ta?iau neilgai trukus u? negatyv? po?i?r? ? Stalino politik? buvo suimtas ir kalinamas, bet neilgai, tuojau jis v?l gal?jo prisijungti prie Raudonosios armijos . 1944 -aisiais Andrejaus Amalriko t?vas buvo su?eistas Staliningrado m??yje ir toliau kariauti nebegal?jo. ^[1]

Nors u? paskait? nelankym? Andrejus buvo i?mestas i? vidurin?s mokyklos metai iki baigimo, bet pavyko gauti leidim? studijuoti Maskvos universiteto Istorijos fakultete. ^[2]

1963 -iaisiais supykd? universiteto vadovyb? kursiniu darbu, kuriame ra??, kad skandinav? kariai ir graikai devintame am?iuje tur?jo daug didesn?s ?takos Kijevo Rusios formavimuisi nei slavai . U? tai i?mestas i? universiteto. ^[3]

Buvo meninink? avangardist? paveiksl? kolekcionierius, tokiu b?du susipa?indamas su daug u?sienio diplomat? ir ?urnalist?.

Pirmasis ?kalinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Netur?damas i?silavinimo, Andrejus Amalrikas dirbo ?vairiausius darbus, ir neilgai trukus pateko ? KGB akirat?, kai band? susisiekti su Danijos mokslininku per Danijos ambasad? .

1965 05 14 suimtas u? ?antivisuomenin? gyvenimo b?d?“. Buvo nuteistas trejiems metas tremties Tomsko rajone, Sibire .

Mirus t?vui, jam buvo leista trumpam gr??ti ? Maskv? , kur jis ne tik pagerb? t?vo atminim?, bet ir ?tikino totor? dailinink? Gyuzel Makudinova tek?ti u? jo ir vykti kartu ? tremt? . 1966 05 14 byla buvo per?i?r?ta, nutarimas at?auktas ir ?eima gr??o ? Maskv?. Gr???s Andrejus Amalrikas savo tremties metus apra?? knygoje ?Nepageidaujama kelion? ? Sibir? “.

Septintajame de?imtmetyje Andrejus Amalrikas ra?? pjeses absurdo teatrui. ?e?i? pjesi? rinkinys, tarp kuri?: ?Mano teta gyvena Volokolamske“, ?Keturiolika negra?iosios Meri En meilu?i?“, ?Pasaka apie balt? ver?el?“ 1970 -aisiais i?leista Amsterdame . Pjes? ?Rytai ? Vakarai“ buvo pastatyta Amsterdamo teatre ?Globus“.

Disidentin? veikla [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Gr???s i? kal?jimo, dirbo neetatiniu naujien? agent?ros ?Naujienos/?inios“ darbuotoju. Pastoviai palaik? ry?ius su u?sienio ?urnalistais. Jis band? organizuoti u?sienio ?urnalist? konferencij?, kurioje dalyvaut? ir nuteist?j? giminai?iai. Ta?iau pirm? bandym? surengti pana?i? konferencij? su?lugd? KGB . [4] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto.

J? ypatingai domino u?sienio ?urnalist? pad?tis SSRS , prie?astys, trukd?iusios jiems iki galo i?pildyti savo u?duotis. Apie tai para?? veikal? ?U?sienio ?urnalistai Maskvoje “.

Pad?jo Pavlui Litvinovui rengti veikal? ?Keturi? procesas“ (med?iagos apie J. Galanskovo, A. Ginzburgo, A. Dobrovolskio ir V. La?kovos byl? rinkinys), po pastarojo are?to pats pabaig? darb? ir perdav? veikal? u?sienio ?urnalistui. Buvo vienas i? atsaking? u? Sacharovo veikalo ?Pam?stymai apie progres?, taik? sugyvenim? ir intelektualin? laisv?“ platinim?.

Su ?mona protestavo prie Did?iosios Britanijos pasiuntinyb?s d?l pastarosios ?siver?imo ? Nigerijos pilietin? kar? . 1968 -?j? pabaigoje buvo atleistas i? naujien? agent?ros ir ?sidarbino pa?tininku . [5] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto.

Para?? ?Atvir? lai?k? Anatolijui Kuznecovui Anatoly_Kuznetsov “ ? atsi?aukim? ? garsaus rus? ra?ytojo vie?? parei?kim?, kad SSRS visi?kai neegzistuoja laisv?. Anot Amalriko, kad be i?orin?s laisv?s egzistuoja dar ir vidin? laisv?, ir nors vald?ia daug k? gali daryti su ?mogumi, ji negali atimti jo moralini? vertybi?.

Ar i?gyvens Soviet? S?junga iki 1984-?j?? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Si?l? ?kurti ?Sovietin? demokratin? jud?jim?“ [6] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto. ir k?r? atsi?aukim? tekstus. T? pa?i? met? vasar? prad?jo ra?yti es? ?Ar i?gyvens Soviet? S?junga iki 1984 -?j?“. Savo es? jis prognozuoja netolim? SSRS ateit?. Jis abejoja, kas bus ?manoma po SSRS griuvimo sukurti demokratin? santvark?, ir netiki, kad i?vis egzistuoja ka?kokia liberali? , demokratini? pa?i?r? opozicija tuometinei vald?iai [7] .

Es? met? pabaigoje buvo i?leista pirmiausia Amsterdame , versta ? daugel? pasaulio kalb?. D?l ?ios es? autorius tapo ?inomas kone visame pasaulyje. Veikalas sulauk? atgarsio u?sienio spaudoje, savilaida polemizavo su k?riniu, diskutavo [8] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto..

Es? ra?yta, kad karinis konfliktas su Kinija yra nei?vengiamas, kad SSRS apie 1984-uosius tur?t? subyr?ti [9] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto..

Es? [10] Andrejus Amalrikas ra??:

?Turiu pabr??ti, kad mano es? n?ra pagr?sta moksliniais tyrin?jimais, tik pasteb?jimais. ?i?rint akademi?kai, tai gali pasirodyti tik tu?ti pliau?kalai. Bet SSRS studijuojan?iam jaunimui i? Vakar?, diskusija tur?t? b?ti tokia ?domi, kaip kad ichtiologui b?t? ?domu, jei ?uvis staiga prad?t? kalb?ti“.

Vakar? reakcija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

SSRS gri?ties sp?jimas buvo atmestas daugelio Vakar? tyrin?toj? ir specialist?. Es? nepadar? didel?s ?takos sovietologijos mokslui.

Vakaruose es? vertinta labiau kaip literat?rinis k?rinys, o ne kaip rimtas politinis sprendimas. Andrei_Amalrik

SSRS reakcija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rus? disidentas [Natan Sharansky] Natan_Sharansky sak?, kad 1984 -aisias, kai jis kai jis u?simin? apie Amalriko es?, KGB pareig?nai tik nusijuok? ir pasak?, kad Amalrikas jau seniai nebegyvas, o SSRS vis dar yra j? dabartis. Andrei_Amalrik

Antrasis ?kalinimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1968 ? 1970 metais buvo kelis kartus suimtas, jo namuose buvo daromos kratos. 1970 05 21 suimtas ir i?tremtas ? Sverdlovsk? , kur vyko tardymai ir teismas. Jis buvo kaltinamas savo k?rini? autoryste, platinimu ir interviu dalinimu. Levas Ubo?ko , vietinis in?inierius, buvo kaltinamas Amalriko k?rini? platinimu. Kaltu Amalrikas neprisipa?ino ir nesutiko dalyvauti paskutiniame teismo pos?dyje.

?tai kokie buvo paskutiniai Andrejaus Amalriko ?od?iai 1970-?j? met? teisme [11] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto.:

?Jeigu viduram?i? kov? su ereti?komis id?jomis galima dalinai buvo pateisinti religiniu fanatizmu , tai, kas vyksta dabar galima pateisinti tik re?imo bailumu, kuris ??velgia pavoj? platinime ?vairi? id?j?, svetim? auk?to rango biurokratams . <…>

Ypatingai siaubas d?l mano knygose i?sakyt? id?j?, d?l t? fakt?, kuriuos pateikiu savo knygose, ver?ia ?ituos ?mones sodinti mane ant kaltinam?j? suolo kaip kriminalin? nusikalt?l?. ?itas siaubas atveda iki to, kad mane net bijo teisti Maskvoje ir atve?a ?ia, tikintis, kad ?ia mano teismas pritrauks ma?iau d?mesio. <…> Mano knygos netaps blogesn?s vien d?l to, kokiais rinktiniais epitetais jos ?ia buvo apdovanotos. Mano pa?i?ros netaps ma?iau teisingos, net jeigu b?siu pasodintas ? kal?jim? keleriems metams. Prie?ingai, tai gali suteikti mano ?sitikinimams dar daugiau svorio (j?gos)“.

Teismas nuteis? Amalrik? trejiems metams lagerio . Bausm? atliko Novosibirske ir Magadane .

1973 05 21, kai jau bausm? buvo pasibaigusi, Magadano prokurat?ra i?k?l? nauj? baud?iam?j? byl?, paremt? tais pa?iais kaltinimais. Jam skirti treji metais kal?jimo. Po nuosprend?io paskelbimo jis paskelb? bado streik? ir i?badavo 117 dien?. Tais pa?iais metais teismas pakeit? savo sprendim? ? vietoj trej? met? lagerio jam skirti treji metai tremties. V?l gyveno Magadane . [12] Archyvuota kopija 2010-11-28 i? Wayback Machine projekto.

Paskutiniai gyvenimo metai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1975 gr??o ? Maskv? . Jam primygtinai buvo si?loma su ?mona pasidaryti vizas ir vykti ? Izrael? . Jie to daryti nenor?jo, taigi ruden? buvo suimti ir apkaltinti, kad pa?eid?ia SSRS paso taisykles ? neturi leidimo gyventi Maskvoje . KGB i?k?l? ultimatum? jam ? arba emigruoti, arba s?sti ? kal?jim?. Jis su ?mona gavo vizas ? Nyderlandus . Ten jis dirbo Utrechto universitete , v?liau persik?l? dirbti d?stytoju ? JAV . V?liau nusipirko vil? Pranc?zijoje , netoli ?veicarijos pasienio, kur ir ra?? knyg? ?Disidento u?ra?ai“ (i?leista po jo mirties 1982 -aisiais).

Aktyviai u?si?m? visuomenine ir politine veikla, savo straipsnius spausdino ?urnaluose ?Kontinentas“, ?Laivas“, ?Sintaksis“.

?uvo autokatastrofoje prie Gvadalacharos miesto pakeliui ? Madride vykusi? Helsinkio grup?s konferencij?. Jis nukrypo nuo kelio ir r???si ? art?jant? sunkve?im?. Madrido policija prane??, kad jis ?uvo nuo metalo gabalo, ?strigusio jam ? gerkl?. Kartu keliavusi ?mona ir dar du disidentai Vladimiras Borisovas ir Viktoras Feinbergas atsipirko tik ?br??imais. [13]

Svarbiausi gyvenimo faktai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Andrejaus Amalriko gyvenimas
Jaunyst?
1938 Gim? Maskvoje	1959 ?stojo ? Maskvos universiteto Istorijos fakultet?	1963 Pa?alintas i? Maskvos universiteto
Pasiprie?inimo metai
1965 ?kalintas pirm? kart?	1966 Bausm? at?aukta, Andrejus gr??ta ? Maskv?	1970 U?sienyje i?leistos dvi jo knygos
1970 Lapkritis ?kalintas antr? kart?	1975 Po bausm?s atlikimo gr??ta ? Maskv?	1975 Rugs?jis 13 Suimtas neva nelegaliai gyven?s Maskvoje
I?eivija
1976 I?va?iavo su ?mona ? Nyderlandus		1980 ?uvo autoavarijoje

Andrejaus Amalriko k?riniai internete [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

"Ar i?gyvens Soviet? S?junga iki 1984-?j?? " ( rus. "Просуществует ли Советский Союз до 1984 года?” );
?Disidento u?ra?ai“ ( rus. "Записки диссидента" );
?Nepageidaujama kelion? ? Sibir?“ ( rus. "Нежеланное путешествие в Сибирь" ).