Vanuatu

Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia

Nagsasabtan : 16°S 167°E  /  16°S 167°E  / -16; 167

Republika ti Vanuatu
Wagayway ti Vanuatu
Wagayway
Eskudo ti Vanuatu
Eskudo
Napili a pagsasao:  "Long God yumi stanap"   (Bislama)
"Agtakderkami iti Dios" [1] [2] [3]
Nailian a kanta:   Yumi, Yumi, Yumi    (Bislama)
Dakami, Dakami, Dakami
Lokasion ti Vanuatu
Kapitolio
ken kadakkelan a siudad
Puerto Vila
17°45′S 168°18′E  /  17.750°S 168.300°E  / -17.750; 168.300
Opisial a sasao
Grupgrupo ti etniko
(1999)
Nagan dagiti umili Ni-Vanuatu
Gobierno Unitario a parlamentario a republika
Tallis Obed Moses
Bob Loughman
Lehislatura Parlamento
Wayawaya
? manipud iti Pransia ken ti Nagkaykaysa a Pagarian
30 Hulio 1980
Kalawa
? Dagup
12,190 km 2 (4,710 sq mi) ( Maika-161 )
Populasion
? Karkulo idi  Hulio 2014 [5]
266,937
? Senso idi 2009
243,304 [4]
? Densidad
19.7/km 2 (51.0/sq mi) ( Maika-188 )
GDP   ( PPP ) Karkulo idi 2011
? Dagup
$1.204 billion [6]
? Tunggal maysa a tao
$4,916 [6]
GDP   (nominal) Karkulo idi 2011
? Dagup
$743-riwriw [6]
? Tunggal maysa a tao
$3,036 [6]
HDI   (2013) decrease 0.616 [7]
kalalainganna  ·  Maika-131
Kuarta Vatu ti Vanuatu ( VUV )
Sona ti oras UTC +11 (VUT (Oras ti Vanuatu))
Pagmanehuan kanawan
Kodigo ti panagtawag +678
Kodigo ti ISO 3166 VU
TLD ti internet .vu

Ti Vanuatu opisial a ti Republika ti Vanuatu (Pranses: Republique de Vanuatu , Bislama : Ripablik blong Vanuatu ), ket ti pagilian nga isla idiay Oceania a mabirukan idiay Abagatan a Taaw Pasipiko. Ti purpuro ket nagtaud iti bulkan ken mabirukan iti 1,750 kilometro (1,090 mi) iti daya ti akin-amianan nga Australia , iti 500 kilometro (310 mi) iti amianan a daya ti Baro a Caledonia , iti daya ti Baro a Guinea , iti abagatan a daya ti Is-isla ti Solomon , ken laud ti Fiji .

Ti Vanuatu ket immuna idi a tinagtagitao babaen dagiti tattao a Melanesia . Dagiti immuna a Europeano a nangbisita dagiti isla ket ti ekspedision ti Espania nga indauluan babaen ni Portuges a nabigador Fernandes de Queiros , nga isu ket simmangpet iti kadakkelan nga isla idi 1606. Tinuntonna ti purpuro para iti Espania, kas paset ti kolonial a Daya nga India ti Espania , ken ninagananna iti Austrialia del Espiritu Santo .

Kadagiti tawen ti 1880s, ti Pransia ken ti Gran Britania ket nagtunton kadagiti paset ti purpuro, ken idi 1906 nagtunosda iti alagaden para iti panagkadua a panagtaripato ti purpuro a kas ti Baro a Hebridas babaen ti Britaniko-Pranses a Kondominio . Ti maysa a tignay ti wayawaya ket rimsua kadagiti tawen ti 1970, ken ti Republika ti Vanuatu ket napundar idi 1980.

Etimolohia [ urnosen | urnosen ti taudan ]

Ti nagan ti Vanuatu ket naala manipud iti balikas a vanua ("daga" wenno "pagtaengan"), [8] a mapasamak kadagiti nadumaduma a sasao nga Austronesio , [9] ken ti balikas a tu ("tumakder"). [10] No agtipon dagitoy dua a balikas ket mangibaga ti nawaya a kasasaad ti baro a pagilian. [10]

Dagiti nagibasaran [ urnosen | urnosen ti taudan ]

  1. ^ Selmen, Harrison (17 Hulio 2011). "Santo chiefs concerned over slow pace of development in Sanma" . Vanuatu Daily Post . Naala idi 29 Agosto 2011 .
  2. ^ John Lynch and Fa'afo Pat (eds), Proceedings of the first International Conference on Oceanic Linguistics , Australian National University, 1993, p. 319.
  3. ^ G. W. Trompf, The Gospel Is Not Western: Black Theologies from the Southwest Pacific , Orbis Books, 1987, p. 184.
  4. ^ "2009 Census Household Listing Counts" (PDF) . Vanuatu National Statistics Office. 2009. Naiyarkibo (PDF) manipud iti kasisigud idi 2010-12-05 . Naala idi 6 Enero 2010 . {{ cite journal }} : Makasapul ti dakamat journal iti |journal= ( tulong )
  5. ^ Central Intelligence Agency. "Vanuatu" . The World Factbook . Naiyarkibo manipud iti kasisigud idi 2016-05-15 . Naala idi 6 Enero 2010 .
  6. ^ a b c d "Vanuatu" . International Monetary Fund . Naala idi 22 Abril 2012 .
  7. ^ "2014 Human Development Report Summary" (PDF) . United Nations Development Programme. 2014. pp. 21?25 . Naala idi 27 Hulio 2014 .
  8. ^ Hess, Sabine C. (Hulio 2009). Person and Place: Ideas, Ideals and the Practice of Sociality on Vanua Lava, Vanuatu . Berghahn Books. p. 115. ISBN   978-1-84545-599-6 .
  9. ^ Ti vanua ket nagtaud met manipud iti Proto-Austronesio ti banua  ? kitaen ti Thomas Anton Reuter, Custodians of the Sacred Mountains: Culture and Society in the Highlands of Bali , University of Hawaii Press, 2002, p. 29; and Thomas Anton Reuter, Sharing the Earth, Dividing the Land: Land and Territory in the Austronesian World , ANU E Press, 2006, p. 326.
  10. ^ a b Crowley, Terry (2004). Bislama reference grammar . University of Hawaii Press. p. 3. ISBN   978-0-8248-2880-6 .

Bibliograpia [ urnosen | urnosen ti taudan ]

Dagiti akinruar a silpo [ urnosen | urnosen ti taudan ]

Dagiti midia a mainaig iti Vanuatu iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay Vanuatu manipud iti Wikivoyage (iti Ingles)