Manipud iti Wikipedia, ti nawaya nga ensiklopedia
Nagsasabtan
:
16°S
167°E
/
16°S 167°E
/
-16; 167
Republika ti Vanuatu
|
---|
|
Napili a pagsasao:
"Long God yumi stanap"
(Bislama)
"Agtakderkami iti Dios"
[1]
[2]
[3]
|
Nailian a kanta:
Yumi, Yumi, Yumi
(Bislama)
Dakami, Dakami, Dakami
|
|
Kapitolio
ken kadakkelan a siudad
| Puerto Vila
17°45′S
168°18′E
/
17.750°S 168.300°E
/
-17.750; 168.300
|
---|
Opisial a sasao
| |
---|
Grupgrupo ti etniko
(1999)
| |
---|
Nagan dagiti umili
| Ni-Vanuatu
|
---|
Gobierno
| Unitario
a
parlamentario
a republika
|
---|
|
| Tallis Obed Moses
|
---|
| Bob Loughman
|
---|
|
Lehislatura
| Parlamento
|
---|
|
|
? manipud iti Pransia ken ti Nagkaykaysa a Pagarian
| 30 Hulio 1980
|
---|
|
|
? Dagup
| 12,190 km
2
(4,710 sq mi) (
Maika-161
)
|
---|
|
? Karkulo idi
Hulio 2014
[5]
| 266,937
|
---|
? Senso idi 2009
| 243,304
[4]
|
---|
? Densidad
| 19.7/km
2
(51.0/sq mi) (
Maika-188
)
|
---|
GDP
(
PPP
)
| Karkulo idi 2011
|
---|
? Dagup
| $1.204 billion
[6]
|
---|
? Tunggal maysa a tao
| $4,916
[6]
|
---|
GDP
(nominal)
| Karkulo idi 2011
|
---|
? Dagup
| $743-riwriw
[6]
|
---|
? Tunggal maysa a tao
| $3,036
[6]
|
---|
HDI
(2013)
| 0.616
[7]
kalalainganna
·
Maika-131
|
---|
Kuarta
| Vatu ti Vanuatu
(
VUV
)
|
---|
Sona ti oras
| UTC
+11
(VUT (Oras ti Vanuatu))
|
---|
Pagmanehuan
| kanawan
|
---|
Kodigo ti panagtawag
| +678
|
---|
Kodigo ti ISO 3166
| VU
|
---|
TLD ti internet
| .vu
|
---|
Ti
Vanuatu
opisial a ti
Republika ti Vanuatu
(Pranses:
Republique de Vanuatu
,
Bislama
:
Ripablik blong Vanuatu
), ket ti
pagilian nga isla
idiay
Oceania
a mabirukan idiay Abagatan a Taaw Pasipiko. Ti
purpuro
ket nagtaud iti bulkan ken mabirukan iti 1,750 kilometro (1,090 mi) iti daya ti akin-amianan nga
Australia
, iti 500 kilometro (310 mi) iti amianan a daya ti
Baro a Caledonia
, iti daya ti
Baro a Guinea
, iti abagatan a daya ti
Is-isla ti Solomon
, ken laud ti
Fiji
.
Ti Vanuatu ket immuna idi a tinagtagitao babaen dagiti tattao a
Melanesia
. Dagiti immuna a Europeano a nangbisita dagiti isla ket ti ekspedision ti Espania nga indauluan babaen ni Portuges a nabigador
Fernandes de Queiros
, nga isu ket simmangpet iti
kadakkelan nga isla
idi 1606. Tinuntonna ti purpuro para iti Espania, kas paset ti kolonial a
Daya nga India ti Espania
, ken ninagananna iti
Austrialia del Espiritu Santo
.
Kadagiti tawen ti 1880s, ti Pransia ken ti Gran Britania ket nagtunton kadagiti paset ti purpuro, ken idi 1906 nagtunosda iti alagaden para iti panagkadua a panagtaripato ti purpuro a kas ti
Baro a Hebridas
babaen ti Britaniko-Pranses a
Kondominio
. Ti maysa a tignay ti wayawaya ket rimsua kadagiti tawen ti 1970, ken ti Republika ti Vanuatu ket napundar idi 1980.
Ti nagan ti Vanuatu ket naala manipud iti balikas a
vanua
("daga" wenno "pagtaengan"),
[8]
a mapasamak kadagiti nadumaduma a
sasao nga Austronesio
,
[9]
ken ti balikas a
tu
("tumakder").
[10]
No agtipon dagitoy dua a balikas ket mangibaga ti nawaya a kasasaad ti baro a pagilian.
[10]
- ^
Selmen, Harrison (17 Hulio 2011).
"Santo chiefs concerned over slow pace of development in Sanma"
.
Vanuatu Daily Post
. Naala idi
29 Agosto
2011
.
- ^
John Lynch and Fa'afo Pat (eds),
Proceedings of the first International Conference on Oceanic Linguistics
, Australian National University, 1993, p. 319.
- ^
G. W. Trompf,
The Gospel Is Not Western: Black Theologies from the Southwest Pacific
, Orbis Books, 1987, p. 184.
- ^
"2009 Census Household Listing Counts"
(PDF)
. Vanuatu National Statistics Office. 2009.
Naiyarkibo
(PDF)
manipud iti kasisigud idi 2010-12-05
. Naala idi
6 Enero
2010
.
- ^
Central Intelligence Agency.
"Vanuatu"
.
The World Factbook
. Naiyarkibo manipud iti
kasisigud
idi 2016-05-15
. Naala idi
6 Enero
2010
.
- ^
a
b
c
d
"Vanuatu"
. International Monetary Fund
. Naala idi
22 Abril
2012
.
- ^
"2014 Human Development Report Summary"
(PDF)
. United Nations Development Programme. 2014. pp. 21?25
. Naala idi
27 Hulio
2014
.
- ^
Hess, Sabine C. (Hulio 2009).
Person and Place: Ideas, Ideals and the Practice of Sociality on Vanua Lava, Vanuatu
. Berghahn Books. p. 115.
ISBN
978-1-84545-599-6
.
- ^
Ti
vanua
ket nagtaud met manipud iti
Proto-Austronesio
ti
banua
? kitaen ti Thomas Anton Reuter,
Custodians of the Sacred Mountains: Culture and Society in the Highlands of Bali
, University of Hawaii Press, 2002, p. 29; and Thomas Anton Reuter,
Sharing the Earth, Dividing the Land: Land and Territory in the Austronesian World
, ANU E Press, 2006, p. 326.
- ^
a
b
Crowley, Terry (2004).
Bislama reference grammar
. University of Hawaii Press. p. 3.
ISBN
978-0-8248-2880-6
.
Dagiti midia a mainaig iti
Vanuatu
iti Wikimedia Commons
Pakaammo ti panagbiahe idiay
Vanuatu
manipud iti Wikivoyage
(iti Ingles)
|
---|
Sapasap
| |
---|
Dagiti nailian a biblioteka
| |
---|
Dadduma
| |
---|