Vladislovas Vaza

Vladislovas Vaza
Lietuvos didysis kunigaik?tis , Lenkijos karalius

Vaz? dinastija


Gim?	1595 m. bir?elio 9 d. Lobzovas, prie Krokuvos , Lenkija
Mir?	1648 m. gegu??s 20 d. (52 metai) Merkin? , Lietuva
Palaidotas (-a)	Vavelio katedra
T?vas	Zigmantas Vaza
Motina	Ona Habsburgait?
Sutuoktinis (-?)	Cecilija Renata Habsburgait? ( 1611 ? 1643 ) m. Liudvika Marija Gonzaga ( 1611 ? 1667 m.)
Vaikai	su Jadvyga Lu?kovska Vladislovas Konstantinas ( 1635 ? 1698 m.) su Cecilija Renata Zigmantas Kazimieras ( 1640 ? 1647 m.) Marija Ona Izabel? ( 1642 ? 1642 m.)
Lietuvos didysis kunigak?tis , Lenkijos karalius
Vald?	1632 m. lapkri?io 8 d. - 1648 m. gegu??s 20 d. (15 met?)
Ankstesnis	Zigmantas Vaza
?p?dinis	Jonas Kazimieras Vaza

?ym?s apdovanojimai


Vikiteka	Vladislovas Vaza
Para?as

Vladislovas Vaza ( 1595 m. bir?elio 9 d. Lobzove, prie Krokuvos ? 1648 m. gegu??s 20 d. Merkin?je ) ? Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaik?tis Vladislovas II Vaza ( 1632 ? 1648 m.).

1610 m. penkiolikmet? Vladislov? grup? Maskvos bojarin? ( Septyni bojarinai ) buvo i?rink? caru , ta?iau Maskvos sosto jis neu??m?, nes tam pasiprie?ino t?vas, o Rusijoje kilo liaudies sukilimas. Nepaisant to iki 1634 m. Vladislovas naudojo Maskvos did?iojo kunigaik??io titul?. I? tikro tuo metu Maskvoje vald? Michailas Romanovas .

Vladislovas Vaza sugeb?jo ne?sivelti ? Vakar? Europ? tuo metu niokojant? Trisde?imtmet? kar? ir s?kmingai gintis nuo u?sienio invazij?. Vladislovas palaik? religin? tolerancij? ir vykd? karines reformas, ta?iau jam nepavyko savo ?lov?s, u?kariavim? ir valstyb?s valdymo reform? sieki? ?gyvendinti iki galo.

Su Vladislovo mirtimi baig?si Abiej? Taut? Respublikos ?Aukso am?ius“, nes konfliktai ir ?tampos, kuri? Vladislovas nesugeb?jo i?spr?sti, 1648 m. suk?l? did?iausi? kazok? sukilim? ir ?ved? invazij? . Vladislovas buvo vienintelis valdovas i? Vaz? dinastijos , kuris da?niausiai lank?si Vilniuje bei daugiausia laiko rezidavo Lietuvoje .

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vladislovo motina mir? pra?jus trejiems metams po jo gimimo. Vladislov? u?augino viena i? jo motinos r?m? dam? ? Ur?ula Meierin .

Elekcija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Zigmantas Vaza mirdamas paliko 5 s?nus. Dar b?damas gyvas, Zigmantas Vaza siek?, kad Vladislovas b?t? kar?nuotas Abiej? Taut? Respublikos karaliumi, ta?iau dauguma pon? to nepalaik?. Vladislovo Vazos t?vas, siekdamas absoliutizmo ir spausdamas nekatalikus, buvo ?sigij?s daug prie??, tuo tarpu Vladislovas Vaza kra?te buvo labai m?gstamas. T?vas visose i?kilm?se ji laikydavo greta sav?s ir bajorija buvo ?pratusi laikyti j? nat?raliu ?p?diniu. Be to, t?vas j? buvo ?trauk?s ir ? valstyb?s valdym?. Jis da?nai vadovavo karo ?ygiams ir atliko nema?a kit? valstybini? darb?.

Pra?jus keliems m?nesiams po t?vo mirties, 1632 m. lapkri?io 8 d. Vladislovas buvo i?rinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos did?iuoju kunigaik??iu , o kit? met? vasario 5 d. kar?nuotas. Abi to meto Lietuvos partijos ? katalikai ir protestantai palaik? Vladislov?. Visiems buvo garantuota visi?ka tik?jimo laisv?. Katalikai Vladislov? palaik? d?l artim? ry?i? su t?vu ir visa jo ?eima, o protestantai, kadangi jis jiems pa?ad?jo protestant? vadui Kristupui Radvilai , po Leono Sapiegos mirties, jo valdom? Vilniaus vaivadij? ir did?iojo etmono ur?d?. Vladislovas savo pa?adus i? tikr?j? ?vykd?.

Vladislovo pacta conventa :

Ne?vesti svetim?ali? kariuomen?s
Pastatyti dar keturias tvirtoves
U?baigti Kameneco tvirtov?s statyb?
Be Seimo ?inios ir leidimo nevesti
Nedauginti karaliaus ekonomij? be Seimo pritarimo
Niekam neduoti dviej? ur?d?
Panaikinti rusams pad?m?s mokest?

Rusijos caras 1610?1613 [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Karas su Rusija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? ATR-Maskvos karas (1605?1618) .

Dar b?damas 15 met? Vladislovas Vaza tampa Rusijos caru. Lenk? etmonui Stanislovui ?olkievskiui (lenk. Stanisław ?ołkiewski ) sumu?us rusus ir u??mus Smolensk? , 1610 m. vasario 4 d. buvo pasira?ytas susitarimas, ? i?rinkti karalait? Vladislov? Rusijos caru su s?lyga, kad jis priims pravoslav? tik?jim?. Lenk? ir lietuvi? kariuomen?s b?riams u??mus Maskv? ir nuvertus car? Vasilij? ?uisk? , 1610 m. vasar? ?m? valdyti karaliaus Vladislovo vardu. Buvo prad?tos kaldinti net Vladislovo Vazos monetos. Bet karalius Zigmantas Vaza nesutiko leisti savo s?naus ? Maskv?, nes jis tuo metu u?sigeid? pats b?ti Maskvos caru. Taip Vladislovas nepri?m? pravoslav? tik?jimo ir ? Maskv? neatvyko. Deryboms ilgai u?trukus, kariuomen? sukilo. Maskvos ?gulai buvo sunku i?silaikyti: jos nebei?gelb?jo n? karaliaus atsi?stas etmonas Jonas Karolis Chodkevi?ius ir ?gula buvo priversta i? bado pasiduoti. 1613 m. caru buvo i?rinktas Michailas .

Vladislovo Vazos ?ygis ir Deulino paliaubos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Deulino paliaubos .

Karalaitis Vladislovas, tur?damas Maskvos bajor? pasira?yt? jo i?rinkimo ra?t?, titulavosi caru ir 1617 m. ?ygiavo u?imti Maskvos, kariuomenei vadovavo J. K. Chodkevi?ius. Maskva buvo pasiekta, ta?iau jos paimti nepavyko, 1618 m. gruod?io 11 d. Deulino kaime, netoli Maskvos, buvo paskelbtos 16 met? paliaubos. Maskva b?tinai reikalavo, kad Vladislovas nebesivadint? caru, bet tas neatsisak? ?io titulo. ?is klausimas taip ir liko nei?spr?stas, bet sien? klausimas bei kiti reikalai buvo nutarti. Paliaub? sutartis Lietuvai ir Lenkijai buvo naudinga: Lietuvai buvo gra?inta 1610 m. Smolensko sritis, kuri Maskvos vald?ioje buvo nuo 1514 m., o prie Lenkijos buvo priskirti ?ernigovas ir Naugardas-Sieverskas ( ?ernigovo sritis ).

Karas su Rusija ir Polianovkos taika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Polianovkos taika .

Deulino paliaub? sutartis Maskvai buvo labai negarbinga, nes ji Lietuvai ir Lenkijai tur?jo u?leisti nema?ai ?emi?, tod?l caras vis lauk? progos atsigriebti. Paliaubos baig?si 1633 m. vasar?, ir Maskva ruo??si naujam karui. Kai 1632 m. at?jo ?inia, jog mir? karalius Zigmantas, caras Mykolas Romanovas, nelaukdamas paliaub? galo, did?iul? savo kariuomen? i?siunt? u?imti Smolensko. Ta?iau caras apsivyl?, nes tarpuvaldis buvo labai ramus ir trumpas (Maskvos puolimas dar labiau vert? paskubinti elekcij?), ir naujasis karalius Vladislovas labai greitai gal?jo i??ygiuoti ? kar?. Maskvos kariuomenei i? karto sek?si. Jai kelio pastoti i??jo Lietuvos lauko etmonas Kristupas Radvila , su labai ma?a kariuomene negal?jo jos sulaikyti. Greitai caro kariuomen? atsid?r? prie Smolensko, kur? i?gelb?jo tiktai tvirtos sienos, beveik i?tisus metus jis i?silaik? apgultas, kol pagaliau pats karalius Vladislovas at?jo jo i?vaduoti. Prie? 100 000 caro kariuomen?s jis teatsived? vos 15 000 lietuvi? ir lenk?. Ta?iau pasinaudojus sumaniais manevrais Smolenskas buvo i?gelb?tas, caro kariuomen? buvo apsupta ir priversta pasiduoti. Carui nebeliko kitos i?eities, kaip tik taikintis. Po pus?s m?nesio deryb? Polianovkos kaime (tarp Viazmos ir Dorogobu?o ) buvo paskelbta am?inoji taika. Pagal j?, caras atsisak? nuo vis? pretenzij? ? Maskvos sost?. Jis taip pat pasi?ad?jo gr??inti Maskvos bajor? ra?t?, kuriuo 1610 m. buvo patvirtintas jo i?rinkimas caru. Vladislovas karo metu parod? dideli? vado gabum?, ir jo populiarumas kra?te dar labiau pakilo. Tada nustatyta siena su Maskva i?buvo iki naujojo 1654 m. karo, sukelto kazok? sukilim?.

S?kmingai pabaigus kar? su Maskva Vladislovas 1634 m. privert? Osman? imperij? sudaryti taik?, u?baigiant 1633?1644 met? kar?.

Vladislovo Vazos santykiai su ?vedija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?vedijos sosto klausimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? ATR-?vedijos karas (1600?1629) .

Sudarius taik? su Rusija, teko r?pintis santykiais su ?vedija . 1635 m. pasibaig? 1629 m. sudarytos Altmarko paliaubos , tad reik?jo ruo?tis naujam karui arba r?pintis j? pratesimu. Nors renkamas karaliumi Vladislovas buvo pasi?ad?j?s visi?kai atsisakyti ?vedijos sosto, i? tikr?j? to padaryti neketino. 1632 m. ruden? ties Liucenu ( Vokietija ) ?uvo ?ved? karalius Gustavas II Adolfas . Vladislovas ketino vesti jo na?l? ?mon? Marij? Eleonor? Branderburgiet?, bet jo prie?ai ?vedijoje sosto paveld?toja paskelb? jaun?j? Gustavo II Adolfo dukter? Kristin? . Vladislovas pasiry?o vesti j?, ta?iau ?vedijos ponai ir tam pasiprie?ino. Tada jis nusprend?, paliauboms pasibaigus, prad?ti kar? su ?vedais. 1635 m. jis pats su lenk? kariuomene prad?jo pulti ?vedus Pr?sijoje , o Lietuvos etmonas Kristupas Radvila taip pat s?kmingai juos puol? Livonijoje .

1635 m. rugs?jo 12 d. ?tumsko paliaubos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tuo metu Vokietijoje t?s?si vadinamasis Trisde?imtmetis karas . Protestant? ?alininkams, ?jusiems prie? imperatori?, buvo labai svarbu, kad tarp Lietuvos Lenkijos ir ?vedijos b?t? taika ir kad ?vedija neatitraukt? savo j?g? i? Vokietijos. D?l to, ?tumske (Pr?sijoje, netoli Malborko (Marienburgo), tarp Lietuvos, Lenkijos ir ?vedijos prasid?jo derybos. ? jas atvyko Pranc?zijos , Anglijos ir Jungtini? Nyderland? Provincij? atstovai. Vladislovas Vaza, nenor?damas atsisakyti ?vedijos sosto, nor?jo kariauti. Karali? palaik? tik Lietuva, kuriai r?p?jo atgauti Livonij?. Po ilg? deryb? Lenkijos ponai prie? karaliaus vali? padar? 26 met? paliaubas. Jomis Vladislovo Vazos teis?s ?ved? sostui buvo paliktos nei?spr?stos, ?vedai pasitrauk? i? Pr?sijos , ta?iau jiems buvo palikta visa Livonija. Tuo tarpu K. Radvila Livonijoje buvo i?var?s ?vedus i? visos C?si? (Vendeno) vaivadijos, jis tebekariavo su jais net po paliaub?, bet v?liau visk? tur?jo gr??inti ?vedams. Lietuva ne tik nieko negavo i? tos sutarties, bet dar buvo priversta gr??inti ?vedams net tai, k? buvo atkovojusi Livonijoje. Tod?l jos atstovai Seime k?l? protest?, ta?iau lenkai juos nuramino, ?ad?dami kitur atsilyginti, ir sutartis buvo ratifikuota. Su ?vedija tur?jo b?ti ilga taika, bet 1655 m., nesulaukus paliaub? galo, v?l buvo prad?tas karas.

Ramusis Vladislovo valdymo laikotarpis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Padarius taik? su Maskva ir ?vedija, Lietuva joki? nesusipratim? nebetur?jo. Karalius Vladislovas Vaza buvo suman?s ruo?ti didel? koalicij? prie? turkus, bet jo planams pasiprie?ino Senatas ir Seimas. D?l to tur?damas daug nemalonum? ir dideli? nuostoli?, karalius nebek?r? joki? dideli? plan?. Jis toliau band? sutaikyti protestantus su katalikais, bet tam reikalui 1645 m. su?auktas suva?iavimas nieko nepasiek?. Kra?tas po Zigmanto Vazos laik? suiru?i? ir vidini? nesutarim? ?m? atsigauti savaime, be joki? reform?. Po 13 rami? met?, pa?ioje Vladislovo Vazos gyvenimo pabaigoje, Lenkij?, o i? dalies ir Lietuv?, sukr?t? audringas kazok? sukilimas, ?ved?s Lietuv? su Lenkija ? naujus sunkius karus su Maskva ir ?vedija.

Pastangos sutvarkyti kazokus ir kazok? sukilimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Chmelnickio sukilimas .

Vladislovo laikais kazok? (?kazokas“ totori?kai rei?kia valkat?, bast?n?) sukilim? buvo net keletas. Paskutinysis buvo ?iauriai numal?intas 1637 ? 1638 m. Po to prad?jo br?sti naujas sukilimas, kur? suk?l? buv?s kazok? kariuomen?s ra?tininkas Bogdanas Chmelnickis . Nuskriaustas vieno lenk? bajoro, suviliojusio ir at?musio i? jo ?mon?, B. Chmelnickis band? ie?koti teisyb?s pas karali? ir Seime, bet, jos nerad?s, pab?go ? Se??s miest? . Ten jis suk?l? visus kazokus, pasikviet?s ? pagalb? totorius , ir 1648 m. dviejuose m??iuose ties Geltonaisiais Vandenimis ( ukr.: Zhovti Vody ) ir Korsunu ( ukr.: Korsun' ) jis sunaikino vis? lenk? kariuomen?. ? nelaisv? pakliuvo net abu lenk? etmonai. Kazokams kelias ? Lenkij? buvo atviras. Kaip tik tokiu kriti?ku momentu Merkin?je mir? karalius Vladislovas Vaza, tad kazok? reikalus jau teko baigti Jonui Kazimierui .

Kult?rinis Vilniaus gyvenimas valdant Vladislovui Vazai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? Lietuvos valdov? r?mai .

Dar b?damas jaunas Vladislovas Vaza su t?vu da?nai rezidavo i?puo?tuose Vilniaus valdov? r?muose . ?ia taip pat priimdavo popie?i? , ?ventosios Romos imperatori? , Toskanos , Ispanijos , Venecijos , Pranc?zijos , Danijos , Persijos , Osman? imperijos , Rusijos ir kit? kra?t? pasiuntinius, ?ia b?davo priimamos vasalin?s priesaikos. Vladislovo Vazos laikais r?muose ir j? prieigose vyko ?vair?s pasilinksminimai: ?v?ri? pjudymai, karnavalai, kauki? baliai, o 1636 , 1644 ir 1648 m. ?ia pastatytos pirmosios Lietuvoje ir vienos i? pirm?j? Europoje itali?kos operos . Pirmajai operai ?Elenos pagrobimas“ libret? para?? Vladislovo sekretorius V. Pu?itelis ( Virgilio Puccitelli ), o muzik? suk?r? garsus ital? kompozitorius M. Skakis ( Marco Scacchi ). Vladislovas Vaza asmeni?kai su libretistu aptardavo scenarij? bei partit?r?, dom?josi repeticijomis, dekoracijomis, kostiumais, jo pasiuntiniai vyko ? Venecij?, Rom? , Pary?i? ie?koti atlik?j?, juos band? ir sudarin?jo sutartis spektakliams Lietuvoje ir Lenkijoje. Jam pad?davo r?m? kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila .

Vladislovo Vazos ?monos, vaikai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1634 ? 1635 m. Vladislovas Vaza su Lvovo miesto gyventoja Jadvyga Lu?kovska (1610?1648 m. gegu??s 20 d.) susilauk? nesantuokinio s?naus Vladislovo Konstantino (1635?1698 m. kovo 19 d.).

1637 m. rugs?jo 13 d. ved? imperatoriaus Ferdinando II dukr? Cecilij? Renat? Habsburgait? (1611?1643). Su ja tur?jo s?n? ir dvi dukras:

Zigmantas Kazimieras (1640 m. baland?io 1 d. ? 1647 m. sausio 9 d.);
Marija Ona Izabel? (1642 m. sausio 6 d. ? 1642 m. vasario 7 d.);
Ir dukra, kuriai nebuvo suteiktas vardas, nes tik gimusi mir? (1644 m. kovo 24 d.).

1646 m. kovo 10 d. ved? princo Karolio I Gonzagos Neverie?io dukr? Marij? Liudvik? Gonzag? i? Nevero (Pranc?zija). Vaik? nesusilauk?. 1648 m. gegu??s 20 d. med?iokl?je per?al?s, Merkin?je mir?. ?mona Marija Liudvika po vyro mirties i?tek?jo u? Lenkijos karaliaus ir Lietuvos did?iojo kunigaik??io Jono Kazimiero .

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

A. ?apoka ?Lietuvos istorija“; ?vietimo ministerijos knyg? leidimo komisijos leidinys, Kaunas, 1936 m. ISBN 5-420-00631-6

Karali?kieji titulai
Vladislovas Vaza Vaz? ?eima Gim?: 1595 m. bir?elio 9 d. Mir?: 1648 m. gegu??s 20 d.
Prie? tai: Vasilijus ?uiskis	Rusijos caras 1610 ? 1613	Po to: Michailas I Romanovas
Prie? tai: Zigmantas Vaza	Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaik?tis 1632 ? 1648	Po to: Jonas Kazimieras Vaza