U?dauguvio kunigaik?tyst?
[1]
(
lot.
Ducatus Ultradunensis
,
latv.
P?rdaugavas hercogiste
;
1561
?
1566
m.
Livonijos kunigaik?tyst?
;
lenk.
Ksi?stwo Inflanckie
, arba
Infliantai
(
lenk.
Inflanty
) ?
1561
?
1569
m.
Lietuvos Did?iosios kunigaik?tyst?s
, o
1569
?
1660
m. ir
Abiej? Taut? Respublikos
vasalin? kunigaik?tyst? dabartin?je
Latvijos
ir
Estijos
teritorijoje. Valda dar vadinama
Lenkijos Livonija
.
1556
m. stipr?jant
reformacijai
tiek Lietuvoje, tiek
Livonijos ordino
ir
Rygos
arkivyskupo valdomose ?em?se, paa?tr?jo ir kovos d?l ?takos sfer?. Kai Reformacijos sek?jas, Livonijos ordino didysis magistras
Johanas Vilhelmas Fiurstenbergas
u?puol? karaliaus
?ygimanto Augusto
seser?n?, Rygos arkivyskup?,
Brandenburgo
markgraf? Vilhelm?, pa?m? j?
Kuoknes?je
ir u??m? visas jo valdas, ?ygimantas Augustas buvo priverstas imtis ginklo, nes geruoju susitarti nepavyko. Karaliaus pavedimu
Lietuvos lauko etmonas
Mikalojus Radvila Rudasis
surinko kariuomen? ir ?ygimantas Augustas, ?ymi? didik? lydimas i??ygiavo prie? Livonijos magistr?. Magistr? ?baugino vien kunigaik??io Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujamos prie?akin?s sargybos veiksmai, imperatoriaus pasiuntinio tarpininkavimu jis ?m? r?pintis taikos sudarymu. Taikos derybas ved?
Lietuvos didysis mar?alka
Mikalojus Radvila Juodasis
. Jam tarpininkaujant buvo pasira?yta taikos sutartis su did?iuoju magistru, kuris pripa?ino ordino pavaldum? karaliui, pasi?ad?jo gr??inti arkivyskupo valdas ir atlyginti nuostolius bei padengti karo i?laidas.
Ordino susilpn?jimu pasinaudojusi
Rusija
1558
m. prad?jo
Livonijos kar?
, buvo u?imti
Narva
ir
Dorpatas
(dabar Tartu), didysis magistras Johanas Fiurstenbergas pateko ? nelaisv?, magistru tapo
Gotardas Ketleris
. ? kar? buvo priversta ?stoti ir Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?. Pasinaudojusi proga,
Danija
u?vald?
Saremos sal?
. Pasiektos paliaubos truko neilgai.
Didysis magistras Gotardas Ketleris, matydamas i? Maskvos gresiant? pavoj? ir netek?s vilties apsiginti savo j?gomis, nuvyko pas karali? ?ygimant? August? ir papra?? paremti bei u?tarti ordin?. Lenkijoje ? ?? sumanym? buvo pa?i?r?ta nepalankiai, ji nenor?jo d?l svetim? reikal? veltis ? kar?. Tod?l karalius nusprend? suteikti ordinui param? tik kaip Lietuvos didysis kunigaik?tis. Mikalojus Radvila Rudasis
1559
m.
rugpj??io 31
d. su?auk? Vilniuje Lietuvos taryb?, ? kuri? atvyko ordino pasiuntiniai. Kunigaik??io pastangomis ir jo tarpininkavimu su jais buvo sudaryta gynybos ir puolimo s?junga prie? Maskv?. Kunigaik?tis Mikalojus nedelsiant para?? lai?k? Maskvos bojarinams ir papra?? ?kalb?ti car? atlyginti Livonijai padarytas skriaudas ir sudaryti su ja sutart?, nes Lenkijos karalius suteik? ordinui glob?. Gavus neigiam? atsakym?, buvo prad?ta rengtis karui.
1560
m. Rusija atnaujino karinius veiksmus ir u??m?
Al?ksn?
bei
Viljand?
. Tuomet ir Lietuvos kariuomen? patrauk? ? karo lauk? ir sugeb?jo tik persik?lusi per
Dauguv?
priversti Maskvos kariuomen? pasitraukti i? Livonijos. Rygos arkivyskupas ir Livonijos ponai ?m? vykdyti Ketlerio sudaryt? sutart?.
Ta?iau, kol Lietuva kariavo su Maskva, Livonijos pad?tis dar pablog?jo. Danijos karalius ?teisino Saremos vyskupij? ir u??m? paj?rio miestus, o Estija pateko
?vedijos
vald?ion. Livonijos luomai papra?? Abiej? Taut? Respublikos karaliaus atsi?sti ?galiotin?. Juo v?l tapo Mikalojus Radvila Juodasis. Derybose su Livonijos luomais jis prane??, kad tokiomis aplinkyb?mis Lietuva viena negali suteikti jiems pagalbos ir patar? kreiptis ? Lenkijos luomus bei pam?ginti sudaryti su jais unijos sutart?.
1561
m.
spalio 12
d. ? Vilniaus seim? atvyko Livonijos ordino magistras Gotardas Ketleris su riteriais, Rygos arkivyskupas Vilhelmas ir rygie?iai tartis d?l Livonijos pasidavimo Lietuvai. Livonija pripa?ino karali? ?ygimant? August? ir jo palikuonis savo valdovais. Gotardas Ketleris i? Lenkijos ir Lietuvos valstyb?s leno teise gavo valdyti
Kur??
ir
?iemgal?
.
1562
m.
vasario 17
d. Gotardas Ketleris Rygoje, ordino r?m? sal?je, po Mykolo Radvilos kojomis sud?jo Rygos miesto, ordino archyvo raktus ir antspaud?, pad?jo nusi?m?s savo apsiaust?, kry?i? ir paauksuot? tog?. Mikalojus Radvila Juodasis pri?m? priesaik? i? Livonijos luom? ir naujojo Kur?o kunigaik??io ir Gotard? Ketler? paskelb? Kur?o ir ?iemgalos kunigaik??iu bei karaliaus vietininku Livonijoje. Likusi Livonija, lenki?kai pavadinta Infliantais, buvo prijungta prie Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s, o ?iaur?s Estija liko ?vedijai kaip
Estijos kunigaik?tyst?
.
1583
?
1599
m. Infliantuose buvo vykdoma dvar? revizija, per kuri? dvarininkams reik?jo ?rodyti savo teises ? dvar?.
[2]
Nuo
1621
m.
Ni?tato sutartimi
?vedams gavus Ryg?, Livonijos kunigaik?tyst? buvo padalinta. ?iaurin?s jos dalys (Piet? Estija ir Latvijos Vid?em?) atiteko
?vedijos imperijai
, ir buvo vadinamos
?vedijos Livonija
. Pietin? dalis (
Latgala
) liko Lenkijai-Lietuvai ir toliau buvo vadinama lenk? Livonija (
Inflanty Polskie
). Ji sutapo su
Livonijos vaivadija
.
Po ?iaur?s karo (1700?1721) ?ved? Livonijos teritorijas prijungus prie
Rusijos imperijos
, jos sudar?
Livonijos (arba Lifliandijos) gubernij?
. Livonijos vaivadija Abiej? Taut? Respublikos sud?tyje i?liko iki
1772
m.
1598
?
1620
m. kunigaik?tyst? buvo padalyta ? tris vaivadijas:
Nuo 1620 m. visa Abiej? Taut? Respublikai likusi teritorija buvo sujungta ? vien? administracin? vienet? ?
Livonijos vaivadij?
(
wojewodztwo inflanckie
) su centru
Daugpilyje
.