Tadas Kosciu?ka
(
lenk.
Andrzej Tadeusz Bonawentura Ko?ciuszko
;
1746
m.
vasario 4
d.,
Mere?ov??izna
?
1817
m.
spalio 15
d.,
Zoloturnas
) ?
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s
karo in?inierius ir generolas nesavanori?kai tarnav?s
Lenkijos Karalyst?s
kariuomen?je
[1]
, kov? u?
Jungtini? Amerikos Valstij? nepriklausomyb?
dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis
1794 m. sukilimo
vadas. 1792 m. apdovanotas
Baltojo erelio ordinu
.
Jo garbei pavadintas auk??iausias Australijoje
Kosciu?kos kalnas
.
Vilniuje
ir
Kaune
yra Tado Kosciu?kos gatv?s.
Gim?
1746
metais
Mere?ov??iznos
palivarke, ?alia dab.
Kosavos
miestelio, nepasiturin?io bajoro ?eimoje. Anksti netek?s t?vo, motinos buvo i?leistas ?
Var?uvos
kadet? korpus?, kuris reng?
Abiej? Taut? Respublikos
armijos karininkus. Su karaliaus
S. A. Poniatovskio
stipendija i?vyko t?sti moksl? ?
Pranc?zij?
. Juos baig?s jaunas karo in?inierius t?vyn?je tarnybos negavo.
1774
m. trumpam gr??o ? Lietuv?, v?liau gr??o ?
Pary?i?
. Galiausiai
1775
m. jis i?keliavo ?
JAV
. Ten jis s?kmingai kovojo
JAV nepriklausomyb?s kare
kartu su
D?. Va?ingtonu
. JAV
nepriklausomyb?s deklaracijos
autorius Tomas D?efersonas apie Kosciu?k? atsiliep? taip:
|
Tai yra tyriausias laisv?s s?nus, kur? man teko pa?inti, ? ir tai tokios laisv?s, kuri apima visus, ne tik i?rinkt?j? saujel?.
[2]
|
|
Karui pasibaigus, gav?s brigados generolo laipsn?, apdovanotas, dalyvav?s
mason? lo??je
T. Kos?iu?ka i?plauk? ?
Europ?
.
1792
m. jis pasi?ym?jo m??iuose su
Targovicos konfederatais
. V?l gr???s ? Pranc?zij?, ?ia i? revoliucin?s vyriausyb?s gavo garb?s pilie?io vard?.
1794
m. prad?ioje prasid?jus
patriot? sukilimui
prie? Rusij?, T. Kosciu?ka buvo pakviestas b?ti sukilimo vadu. Jis vie?u ra?tu (
lietuvi? kalba
) suteik? visiems valstie?iams asmens laisv?, o dalyvaujan?ius sukilime atleido nuo la?o ir kit? prievoli?.
Rusijos
kariuomenei mal?inant sukilim?, buvo su?eistas ir pateko ? nelaisv?, ? ?velnaus re?imo (taip caras nenor?jo blogai pagars?ti tarptautin?je arenoje)
Petropavlovsko kal?jim?
, kuriame kal?jo dvejus metus.
1796
m. naujas Rusijos caras
Pavlas I
gr??ino jam laisv?, kaip malon?s ?enkl? pasi?l? dvar? su 1500 valstie?i?, gr??ino kard?, bet T. Kosciu?ka jam atsak?, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebetur?s t?vyn?s, ir pasipra??, kad leist? jam i?vykti ? u?sien?
[3]
.
1796 m. pabaigoje T. Kosciu?ka i?plauk? ? JAV ir
1797
m. prad?ioje apsigyveno
Filadelfijoje
. Ta?iau jis ?ia pasijuto svetimas nerad?s sen? kovos draug? ir
1798
m. gegu??s prad?ioje sugr??o ? Pary?i?, tur?damas u?duot? atstovauti JAV Pranc?zijoje.
Napoleonui
pralaim?jus kar? su Rusija ir jos s?jungininkais, T. Kosciu?ka
1814
m. Pary?iuje susitiko su Rusijos caru
Aleksandru I
, ?tikin?jo j? gr??inti Lenkijai laisv?. Po to su caru dar kart? susitik?s
Vienos kongrese
, gavo i? jo pa?ad?, kad bus ?kurta
Lenkijos karalyst?
. T. Kosciu?ka vyl?si, kad jis bus paskirtas karalyst?s kariuomen?s vadu, bet caras savo vietininku paskyr? savo brol? Konstantin?
[3]
.
Prasigyven?s vakaruose carui gr??ino dovanotus pinigus. Pasitrauk?s i? politikos, gyveno
Pranc?zijoje
, v?liau
?veicarijoje
, kur
1817
m. ir mir? nukrit?s nuo arklio ir susi?eid?s. Jo palaikai buvo pargabenti ?
Krokuv?
ir palaidoti
Vavelio katedroje
?alia greta
J. Sobiesko
ir kit? garbingiausi? Lietuvos?Lenkijos valstyb?s ?moni?.
1774
m. gr??us ? Lietuv? T. Kosciu?ka patyr? nelaiming? meil? didiko Sosnovskio dukteriai Liudvikai ? t?vas jai neleido tek?ti u? neturtingo bajorai?io. Pana?iai atsitiko ir apie
1790
m., kai jis papra?? Tekl?s ?urovskait?s rankos, bet jos t?vas, i?didus Ukrainos dvarininkas, atst?m?, kadangi T. Kosciu?ka nebuvo turtingas, mat nepasinaudojo
JAV
gautomis privilegijomis ir pinigais, o didel? j? dal? paliko juodaod?i? vaik? mokyklai steigti.
[4]
Taip jis ir liko neved?s.
-
Sodyba
Mere?ov??iznoje
, kur gim? Tadas Kosciu?ka
-
Paminklin? lenta Vilniaus ?v. Jon? ba?ny?ioje (autorius
Antanas Vivulskis
)
-
Tado Kosciu?kos priesaika Krokuvos turgaus aik?t?je. 1797 m. (Nacionalinis muziejus, Poznan?)
-
Vaitiekaus Ger?ono tapytas paveikslas
-
Tado Kosciu?kos paminklas Milvokyje, JAV
- ↑
Tadeu? Korzon. Tadas Kos?iu?ka. Krokuva, 1894. 206 psl.
- ↑
Jefferson to Horatio Gates, February 21, 1798, in PTJ, 30:123. Transcription available at Founders Online.
- ↑
3,0
3,1
Algimantas Liekis. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai, I tomas. Vilnius, Mokslotyros institutas, 2011. 80 psl.
- ↑
V. Daugirdait?-Sruogien?. Lietuvos istorija. Vilnius, ?Vyturys“, 1990. 215 psl.