Tadas Kosciu?ka

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tadas Kosciu?ka
Herbas "Roch III"
Herbas "Roch III"
Gim? 1746 m. vasario 4 d.
Mere?ov??izna
Mir? 1817 m. spalio 15 d. (71 metai)
Zoloturnas
Palaidotas (-a) Vavelio katedra
T?vas Liudvikas Tadeu?as Kosciu?ka
Motina Tekl? Ratomska
?ym?s apdovanojimai
Order Orła Białego
Order Orła Białego
Order Virtuti Militari
Order Virtuti Militari
Šv. Stanislovo ordinas
?v. Stanislovo ordinas
Vikiteka Tadas Kosciu?ka
Para?as

Tadas Kosciu?ka ( lenk. Andrzej Tadeusz Bonawentura Ko?ciuszko ; 1746  m. vasario 4 d., Mere?ov??izna  ? 1817  m. spalio 15 d., Zoloturnas ) ? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s karo in?inierius ir generolas nesavanori?kai tarnav?s Lenkijos Karalyst?s kariuomen?je [1] , kov? u? Jungtini? Amerikos Valstij? nepriklausomyb? dalyvis (1775 - 1783 m.), vyriausiasis 1794 m. sukilimo vadas. 1792 m. apdovanotas Baltojo erelio ordinu .

Jo garbei pavadintas auk??iausias Australijoje Kosciu?kos kalnas . Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciu?kos gatv?s.

Gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tadas Kosciu?ka jaunyst?je

Gim? 1746 metais Mere?ov??iznos palivarke, ?alia dab. Kosavos miestelio, nepasiturin?io bajoro ?eimoje. Anksti netek?s t?vo, motinos buvo i?leistas ? Var?uvos kadet? korpus?, kuris reng? Abiej? Taut? Respublikos armijos karininkus. Su karaliaus S. A. Poniatovskio stipendija i?vyko t?sti moksl? ? Pranc?zij? . Juos baig?s jaunas karo in?inierius t?vyn?je tarnybos negavo. 1774  m. trumpam gr??o ? Lietuv?, v?liau gr??o ? Pary?i? . Galiausiai 1775  m. jis i?keliavo ? JAV . Ten jis s?kmingai kovojo JAV nepriklausomyb?s kare kartu su D?. Va?ingtonu . JAV nepriklausomyb?s deklaracijos autorius Tomas D?efersonas apie Kosciu?k? atsiliep? taip:

Tai yra tyriausias laisv?s s?nus, kur? man teko pa?inti, ? ir tai tokios laisv?s, kuri apima visus, ne tik i?rinkt?j? saujel?. [2]

Karui pasibaigus, gav?s brigados generolo laipsn?, apdovanotas, dalyvav?s mason? lo??je T. Kos?iu?ka i?plauk? ? Europ? . 1792  m. jis pasi?ym?jo m??iuose su Targovicos konfederatais . V?l gr???s ? Pranc?zij?, ?ia i? revoliucin?s vyriausyb?s gavo garb?s pilie?io vard?. 1794  m. prad?ioje prasid?jus patriot? sukilimui prie? Rusij?, T. Kosciu?ka buvo pakviestas b?ti sukilimo vadu. Jis vie?u ra?tu ( lietuvi? kalba ) suteik? visiems valstie?iams asmens laisv?, o dalyvaujan?ius sukilime atleido nuo la?o ir kit? prievoli?. Rusijos kariuomenei mal?inant sukilim?, buvo su?eistas ir pateko ? nelaisv?, ? ?velnaus re?imo (taip caras nenor?jo blogai pagars?ti tarptautin?je arenoje) Petropavlovsko kal?jim? , kuriame kal?jo dvejus metus. 1796  m. naujas Rusijos caras Pavlas I gr??ino jam laisv?, kaip malon?s ?enkl? pasi?l? dvar? su 1500 valstie?i?, gr??ino kard?, bet T. Kosciu?ka jam atsak?, kad nereikia jam dvaro, nes jis nebetur?s t?vyn?s, ir pasipra??, kad leist? jam i?vykti ? u?sien? [3] . 1796 m. pabaigoje T. Kosciu?ka i?plauk? ? JAV ir 1797  m. prad?ioje apsigyveno Filadelfijoje . Ta?iau jis ?ia pasijuto svetimas nerad?s sen? kovos draug? ir 1798  m. gegu??s prad?ioje sugr??o ? Pary?i?, tur?damas u?duot? atstovauti JAV Pranc?zijoje.

Napoleonui pralaim?jus kar? su Rusija ir jos s?jungininkais, T. Kosciu?ka 1814  m. Pary?iuje susitiko su Rusijos caru Aleksandru I , ?tikin?jo j? gr??inti Lenkijai laisv?. Po to su caru dar kart? susitik?s Vienos kongrese , gavo i? jo pa?ad?, kad bus ?kurta Lenkijos karalyst? . T. Kosciu?ka vyl?si, kad jis bus paskirtas karalyst?s kariuomen?s vadu, bet caras savo vietininku paskyr? savo brol? Konstantin? [3] .

Prasigyven?s vakaruose carui gr??ino dovanotus pinigus. Pasitrauk?s i? politikos, gyveno Pranc?zijoje , v?liau ?veicarijoje , kur 1817  m. ir mir? nukrit?s nuo arklio ir susi?eid?s. Jo palaikai buvo pargabenti ? Krokuv? ir palaidoti Vavelio katedroje ?alia greta J. Sobiesko ir kit? garbingiausi? Lietuvos?Lenkijos valstyb?s ?moni?.

Asmeninis gyvenimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1774  m. gr??us ? Lietuv? T. Kosciu?ka patyr? nelaiming? meil? didiko Sosnovskio dukteriai Liudvikai ? t?vas jai neleido tek?ti u? neturtingo bajorai?io. Pana?iai atsitiko ir apie 1790  m., kai jis papra?? Tekl?s ?urovskait?s rankos, bet jos t?vas, i?didus Ukrainos dvarininkas, atst?m?, kadangi T. Kosciu?ka nebuvo turtingas, mat nepasinaudojo JAV gautomis privilegijomis ir pinigais, o didel? j? dal? paliko juodaod?i? vaik? mokyklai steigti. [4] Taip jis ir liko neved?s.

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. Tadeu? Korzon. Tadas Kos?iu?ka. Krokuva, 1894. 206 psl.
  2. Jefferson to Horatio Gates, February 21, 1798, in PTJ, 30:123. Transcription available at Founders Online.
  3. 3,0 3,1 Algimantas Liekis. Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai, I tomas. Vilnius, Mokslotyros institutas, 2011. 80 psl.
  4. V. Daugirdait?-Sruogien?. Lietuvos istorija. Vilnius, ?Vyturys“, 1990. 215 psl.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]