Regnum Siciliae
Regno di Sicilia
Sicilijos karalyst?
|
| Neb?ra
|
|
|
|
|
| V?liava
|
Herbas
|
|
 Location of Sicilijos karalyst?
Sicilijos karalyst? mirus jos ?k?r?jui Rogeriui II 1154 m.
|
| Sostin?
|
Palermas
|
| Kalbos
|
Ital?
,
lotyn?
|
| Valdymo forma
|
Karalyst?
|
| Karalius
|
| 1130?1154
|
Rogeris II Sicilietis
|
| 1759?1816
|
Ferdinandas IV Neapolietis
|
|
|
| Era
|
Viduram?iai, Naujieji laikai
|
| - Rogeris II Sicilietis tampa karaliumi
|
1130 m., 1130
|
| - Sukuriama Abiej? Sicilij? karalyst?
|
1816 m.
|
|
|
Sicilijos karalyst?
(
lot
.
Regnum Siciliae
arba
Sicilie
;
it
.
Regno di Sicilia
) valstyb?, egzistavusi
Piet? Italijoje
nuo
1130
m., kai j? ?k?r?
Rogeris II Sicilietis
, iki
1816
m. Sicilijos karalystei priklaus? ne tik
Sicilija
, bet visas Piet? Italijos regionas bei iki 1510 m.
Maltos
ir
Goco
salos. Sala buvo padalinta ? tris regionus:
Valle di Mazzara
,
Valle di Demona
ir
Valle di Noto
.
Iki 1282 m. Sicilijos karalyst? kartais buvo vadinama
Regnum Apuliae et Siciliae
, bet v?liau sala ir ?emynin? karalyst?s dalis buvo atskirta politi?kai. Nuo to laiko ?emynin? dalis vadinosi
Neapolio Karalyste
. Po 1302 m. Sicilijos karalyst? kartais vadinta
Trinakrijos Karalyste
. Karalyst? da?nai vald? kit? ?ali? karaliai:
Aragono
,
Ispanijos
ir net
?ventosios Romos imperijos
valdovai. 1816 m. karalyst? buvo sujungta su Neapolio Karalyste ir ?kurta
Abiej? Sicilij? karalyst?
.
1127 m. mirus Apulijos kunigaik??iui Vilhelmui II, Rogeris II Sicilietis suvienijo Sicilijos grafyst? ir Apulijos kunigaik?tyst?. Jis r?m?
antipopie?i?
Anaklet? II, kuris 1130 m. per
Kal?das
j? kar?navo Sicilijos karaliumi.
Kit? de?imtmet? nuo kar?nacijos iki Ariano standart? Rogeris kov?si su u?puolikais ir mal?ino savo svarbiausi? vasal? Grimoaldo Barie?io, Roberto Kapujie?io, Ranulfo Alifie?io, Sergijaus Neapolie?io ir kit? mai?tus. 1139 m. Mignano sutartimi Rogerio karalyst? pripa?ino teis?tai i?rinktas
popie?ius
. Su admirolo Jurgio Antiochijie?io pagalba Rogeris u??m? Madij? Afrikoje (dabar miestas
Tunise
) ir neoficialiai pasiskelb? ?Afrikos karaliumi“. Tuo metu Sicilijos laivynas u?puol?
Bizantij?
ir ?imtmet? buvo galingiausiu laivynu
Vidur?emio j?roje
.
Rogerio s?nus ir ?p?dinis buvo
Vilhelmas I Sicilietis
, vadinamas Bloguoju, nes jo nem?go kronik? ra?ytojai, palaik? Vilhelmo numal?int? didik? mai?t?. Jo valdymas baig?si taikiai 1166 m., bet s?nus
Vilhelmas II Sicilietis
buvo dar nepilnametis. Iki regentyst?s pabaigos 1172 m. karalyst?je buvo suirut?, kuri vos nenuvert? valdan?ios ?eimos, bet po to du de?imtme?ius truk?s Vilhelmo valdymas prisimenamas kaip taikos ir klest?jimo metas, tod?l jis vadinamas Geruoju. Ta?iau 1189 m. jis mir? be ?p?dinio ir karalyst? i?tiko chaosas.
Tankredas Le?ietis
u??m? sost?, bet tur?jo mal?inti tolimo pusbrolio Rogerio Andrie?io mai?t? ir kautis su
?ventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko VI
invazija, nes ?io ?mona
Konstancija Siciliet?
buvo Rogerio II dukt?. Konstancija su Henriku VI laim?jo ir Sicilija atiteko
?taufen? dinastijai
, bet per Konstancij? Hotevili? kraujas atiteko imperatoriui
Frydrichui II
.
Frydrichui, b?simajam
?ventosios Romos imperijos
imperatoriui, tapus Sicilijos karaliumi 1197 m. atsirado vald?ios vakuumas, nes jis buvo nepilnametis, o karalyst? buvo pripratusi prie itin centralizuotos vald?ios. Kad u?tikrint? Frydricho vald?i?, jo d?d?
Pilypas ?vabas
paskyr?
Ankonos
markgraf? Markvard? fon Anveiler?
regentu
1198 m. Popie?ius
Inocentas III
sutvirtino popie?iaus autoritet? Sicilijoje, bet pripa?ino Frydricho teises. Kit? de?imtmet? popie?iaus vald?ia Sicilijoje palaipsniui ma??jo ir ?is nebe?inojo, kuri? pus? palaikyti kilus daugumai nesutarim?.
Ta?iau ?taufen? vald?ia nebuvo saugi.
Valteris III Brienietis
ved? Tankredo dukr? ir 1201 m. pareikalavo sosto. 1202 m. jis nugal?jo kanclerio Valterio Palearie?io ir Dipoldo Voburgie?io vadovaujam? armij?. Marvardas buvo nu?udytas, o Frydrichas pateko ? Vilhelmo Kaparonie?io,
Pizos
s?jungininko, rankas. Dipoldas kariavo su Valteriu iki ?io mirties 1205 m., o po to i?pl??? Frydrich? i? Vilhelmo rank? 1206 m. ir atidav? ? Valterio Palearie?io glob?. V?liau ?ie susipyko ir Valteris pa?m? Dipold? ? nelaisv? 1207 m. Po de?imtme?io baig?si kovos d?l regentyst?s ir paties sosto.
Frydrichas t?s? senelio Rogerio Sicilie?io prad?tas ?statym? reformas. Jo pasiekimai ?ioje srityje atsispind?jo Kapujos standartuose (1220 m.), o darbas buvo u?baigtas paskelbus Melfio konstitucij? (1231 m., dar ?inom? kaip
Liber Augustalis
) ? ?statym? rinkin?, i?skirtin? tam metui ir buvus? ?kv?pimo ?altiniu dar ilg? laik?. Konstitucija padar? Sicilij?
absoliutine monarchija
, pirm?ja Europos ?alimi, u?baigusia
feodalizmo
laikotarp?. Be to, konstitucija dav? precedent? ra?ytinio ?statymo pirmenybei. Su menkais pataisymais
Liber Augustalis
Sicilijoje galiojo iki 1819 m.
Tuo metu jis pastat?
Castel del Monte
ir 1224 m. ?k?r? Neapolio universitet?, dabar vadinam? Frydricho II universitetu (
Universita Federico II
), ilgus ?imtme?ius buvus? vieninteliu universitetu piet? Italijoje.
Frydricho II ?p?dinis Sicilijoje buvo jo nesantuokinis s?nus
Manfredas Sicilietis
, vald?s karalyst? 15 met?, o kiti ?taufenai buvo u?si?m? Vokietijoje. ?taufen? vald?ia Sicilijoje baig?si po
An?u
invazijos 1266 m. ? Sicilij? ir
Konradino
, paskutinio ?taufeno mirties 1268 m.
Kilus nesantaikai tarp ?taufen? ir popie?iaus 1266 m. Sicilij? u??m? kunigaik?tis
Karolis I An?u
. Nepasitenkinimas pranc?z? valdymu ir mokes?iais suk?l?
Sicilijos mi?par?
neramumus ir s?kming?
Petro III Aragonie?io
invazij?. Sicilijos mi?par? karas t?s?si iki Kaltabelotos taikos 1302 m.
Taikos sutartis padalino Sicilijos karalyst? ? dvi dalis. Sicilijos sala, vadinama ?Sicilijos Karalyste u? ?vyturio“ arba Trinakrijos Karalyste, atiteko
Frydrichui III Sicilie?iui
, o ?emynin? dalis, tuo metu vadinta Sicilijos Karalyste, ?iandien ?inoma kaip Neapolio karalyst?, atiteko
Karoliui II Neapolie?iui
. Taigi taikos sutartis buvo formalus netvirto
status quo
pripa?inimas.
Sicilija buvo valdoma kaip nepriklausoma karalyst? Aragono karaliaus giminai?i?, bet nuo 1409 m. Sicilija priklaus? Aragono Kar?nai. An?u dinastija vald? Neapolio karalyst?, kol Alfonsas V Aragonietis sujung? abi Sicilijas po s?kmingos
Neapolio
apgulties, pasibaigusios 1443 m. vasario 26 d. Ta?iau po Alfonso mirties karalyst? v?l buvo padalinta. Neapolio karalyst? atiteko s?nui
Ferdinandui I Neapolie?iui
, kuris j? vald? 1458?1494 m., o Aragonas ir Sicilija ? broliui
Jonui II Aragonie?iui
.
1494?1503 m. Pranc?zijos karaliai
Karolis VIII Maloningasis
ir
Liudvikas XII
, An?u dinastijos ?p?diniai, band? atgauti Neapol?, bet jiems nepavyko, tad Aragonas sujung? abi Sicilijos karalystes.
Sicilijos karaliaus titulas priklaus? Aragono karaliams iki 1516 m., o po to atiteko Ispanijos karaliams, kurie j? vald? iki 1707 m. ?ventosios Romos imperatoriai Sicilij? vald? 1707?1735 m.,v?liau j? u??m? Parmos kunigaik?tis, v?liau tap?s Ispanijos karaliumi
Karoliu III
.
- European Commission presentation of
The Normans
Norman Heritage, 10th?12th century
- Houben, Hubert.
Roger II of Sicily: A Ruler between East and West
. Trans. G. A. Loud and Diane Milbourne. Cambridge University Press: 2002
- Norwich, John Julius.
The Kingdom in the Sun 1130?1194
. Longman: London, 1970
- Matthew, Donald.
The Norman Kingdom of Sicily
. Cambridge University Press: 1992
- Chaytoe, H. J.
A History of Aragon and Catalonia
. ?r.
7 skyri?