Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Seimelis
(
lenk.
Sejmik
) ? nuo
1565
m.
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s
,
1569
?
1795
m.
Abiej? Taut? Respublikos
,
1795
?
1863
m.
Rusijos
imperijos Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ?emi?, apskri?i? (paviet?) ir kit? teritorini? jungini?
bajor?
suva?iavimas, ?teisintas
1565
m.
gruod?io 30
d.
?ygimanto Augusto
privilegija. ?iuolaikin?je
Lenkijoje
sejmik wojewodztwa
vadinamas
vaivadijos
savivaldos atstovaujamoji institucija.
I?augus
Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s Seimo
reik?mei ? j? d?l bajor? luomo padid?jimo bei d?l tolim? atstum? nebegal?jo susirinkti visi LDK bajorai. Tod?l ?ygimantas Augustas, rengdamas
1564
?
1566
m.
teism?
ir administracijos reform? bei
II Lietuvos Statut?
Lietuvoje Lenkijos pavyzd?iu LDK teritorij? padalijo ? pavietus, kuri? sostin?se vykdavo seimeliai, turintys tok? pat? status?, kaip ir Lenkijos Karalyst?s seimeliai. Paviet? centruose buvo ?kurdinti miest? ir ?emi? teismai. Lietuvos bajorija (?l?kta) i?laik? savitum?, kuris buvo laiduojamas Lietuvos Statutu, ta?iau ?gijo ir Lenkijos Karalyst?s bajorijos teises bei privilegijas. Pavyzd?iui,
1454
m. Ne?avos privilegijos draud? karaliui ?vesti naujus mokes?ius, skelbti visuotin? bajor? mobilizacij? be vietini? seimeli? sutikimo. Karalius ne tik ?sipareigojo skaitytis su bajor? nuomone d?l mokes?i? ir kariavimo, bet ir tur?jo prad?ti savo pareig?nus si?sti tarpusavio konsultacijoms ? seimelius. Toks karaliaus ir bajor? interes? derinimas ilgai trukdavo, d?l to nuo XV a. pabaigos prad?ta seimeli? atstovus atsi?sti ? visos valstyb?s suva?iavimus seimus, kuriuose dalyvaudavo Karaliaus taryba ir pats Karalius. Taip
1493
m. atsirado visuotinis dvej? r?m? Lenkijos Seimas, kurio auk?tuosius r?mus ?
Senat?
sudar? Karaliaus tarybos didikai, o
Atstov? r?mai
priklaus? bajorams. Seimo konstitucijos ar ?statymai pavietuose automati?kai ne?sigaliodavo ? juos dar tur?davo patvirtinti kiekvieno pavieto seimelis.
Po
1795
m.
Tre?iojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo
seimeli? funkcijos buvo ?iek tiek apribotos, ta?iau jie buvo prilyginti Rusijos apskrities bajor? suva?iavimams ir veik? iki
1863 m. sukilimo
.
Seimeliai da?niausiai tur?jo speciali? paskirt? ir pagal tai buvo vadinami:
- Ikiseiminiai
(
lenk.
sejmik przedsejmowe
) ? ?aukiami ?e?ios savait?s iki paprastojo ir trys savait?s iki nepaprastojo Abiej? Taut? Respublikos Seimo pos?d?io. Priklausomai nuo bajor? skai?iaus ir pavieto dyd?io rinkdavo nuo 1 iki 6 atstov? ? Abiej? Taut? Respublikos Seim? ir duodavo jiems nurodymus, kaip elgtis svarstant klausimus.
- Generaliniai
(
lenk.
sejmik generalny
,
lot.
conventiones generales
) ? Lietuv? atstovaujan?i? senatori? ir pavietuose rinkt? atstov? teritoriniai suva?iavimai, kuriuose b?davo apibendrinami paviet? seimeliuose i?kelti klausimai ir nusprend?iama, kaip balsuoti Seime. Lietuvi?kieji paprastai rinkdavosi
Volkovyske
ir Sadova Vi?nioje.
- Teritoriniai
(
lenk.
sejmik ziemski
,
lot.
conventiones particulares
) ? atskiros administracin?s teritorijos bajor? suva?iavimai, kuriuose b?davo aptariami specifiniai klausimai. Lietuvoje rinkdavosi tik
?emaitijos seni?nijos
seimelis.
- Poseiminiai
arba reliaciniai (
lenk.
sejmik relacyjny
) ? susirinkdavo po kiekvieno Seimo pos?d?io jame priimt? konstitucij? (?statym?) patvirtinimui. Seimeliui nepri?mus, ?statymas paviete ne?sigaliodavo.
- Rinkiminiai
arba elekciniai (
lenk.
elekcyjny
) ? rinko kandidatus ? pavieto ?em?s teism? ir kitus pavieto auk??iausius pareig?nus.
- Tribunoliniai
arba grauduliniai (
lenk.
deputacki
) ? ?aukiami kasmet
vasario 2
d. pavieto ar vaivadijos atstovams (deputatams) ?
Vyriausi?j? Lietuvos tribunol?
rinkti.
- Ekonominiai
(
lenk.
gospodarczy
) ? paskirstydavo pavieto bajorams Seimo nustatytus mokes?ius, spr?sdavo vietos administracijos ir kariuomen?s reikalus, o nuo 1677 m. rinko atstovus ? I?do tibunol?.
- Nepaprastieji
? ?aukiami kilus karo ar kitam pavojui, taip pat i?kilus skubiems ir svarbiems klausimams.
Seimelius gal?jo su?aukti
karalius
arba
vaivada
. Kiekvienas seimelis i?sirinkdavo savo Seimelio
mar?alk?
. Iki
1569
m. juose, kaip ir valstyb?s seime galiojo
liberum
veto
teis?. Rinkdamas atstovus ? Seim? seimelis nustatydavo j? veiklos laisv?s ribas. Atstovas, pasielg?s kitaip, negu instrukcija, nebuvo baud?iamas, ta?iau jis niekada daugiau nebebuvo renkamas ? Seim?. Jeigu seimelis nepatvirtindavo Seime priimtos konstitucijos, karalius si?sdavo kreipim?si, kad ?statymas b?t? priimtas. Kartais taip pavieto bajorams pavykdavo i?sider?ti papildom? teisi? arba b?davo i?sprend?iami kiti j? i?kelti klausimai.
