Sansusi r?mai Palaces and Parks of Potsdam and Berlin *
Pasaulio paveldo s?ra?as
Sansusi r?mai ir parkas
Vieta	Vokietija
Tipas	Kult?rinis
Kriterijus	i, ii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.) : 532
Regionas **	Europa ir ?iaur?s Amerika
?ra?ymo istorija
?ra?as	1990  (14-oji sesija)
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO s?ra?e. ** Regionas pagal UNESCO skirstym?.

Sansusi ( vok. Schloss Sanssouci ) ? did?iausias pasaulio paveldo objektas Vokietijoje , Potsdame .

Sansusi parko ansamblis turi baroko , rokoko ir klasicizmo bruo??. Ansambl? sudaro: Sansusi r?mai, taisyklingojo planavimo parkas, Paveiksl? galerija, Naujieji r?mai, Komenso r?mai, Belvederis , Oran?erija . Greta Sansusi parko yra peiza?inis ?arlotenhofo parkas su klasicistiniais ?arlotenhofo r?mais ir Rom?ni?komis pirtimis. Vadinamajame Naujajame sode yra Marmuriniai r?mai ir Cecilienhofo r?mai.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Daugiau nei keturis ?imtme?ius geriausi savo laik? menininkai pagal Brandenburgo?Pr?sijos didik? norus k?r? nuostabius pili? ir park? kompleksus Potsdamo mieste. Frydricho Did?iojo laikais pilis ir parkai sujungti ? vien? visum?, besit?sian?i? nuo Sansusi iki Pov? salos Berlyne . Jo kaln? terasose 1745?1747 metais buvo statoma pilis. 290 hektar? u?imantis parko kompleksas yra seniausia Potsdamo istorinio ir kult?rinio kra?tovaizd?io dalis.

R?mai baigti statyti 1747 m. Sve?i? pri?mimo kieme, kur priva?iuodavo karietos, buvo sukurta jaukumo suteikianti pusm?nulio formos kolonada . I? sodo pus?s ? r?mus ved? grak?t?s 132 laiptai. ?viesiai geltona pastato spalva ir ?alvariniu kupolu architektui Georgui fon Knobelsdorfui pavyko sukurti lengv? pastoralin? nuotaik?. R?muose buvo tik dvylika kambari?, o pats puo?niausias ? muzikos kambarys, kuriame vykdavo koncertai. Prie ?apvalaus stalo“ ?e?iolikos porini? kolon? sal?je su auk?tu paauksuotu kupolu Frydrichas sukviesdavo menininkus, filosofus ir mokslininkus, tarp j? b?davo ir Volteras .

Sansusi sodai u?ima ma?daug 300 hektar?. Juose stovi keli Frydricho nurodymu pastatyti pastatai. Jam vie?pataujant, r?m? sode buvo sukurta statul? galerija, Nauj?j? kambari? apartamentai sve?iams, portalas su obelisku, Kini?kieji namai arbatai gerti. Galiausiai buvo suplanuoti didingi nauji r?mai, statyti nuo 1763 m. iki 1769 m. Per?j? sod?, lankytojai patekdavo ? nuostabius r?mus, atspind?jusius Pr?sijos galyb? po Septyneri? met? karo pergal?s.

Frydrichas Didysis buvo i?tikimas pirmajam pastatui ir niekada negyveno naujuosiuose Sansusi r?muose. Kai 1786 m. jis mir?, j? palaidojo ?gulos ba?ny?ioje Potsdame. Svarbi testamento s?lyga ?vykdyta tik 1991 m., kai Frydricho palaikai buvo perkelti ? laidojimo r?s? Sansusi, kur, anot jo, i? ties? buvo vienintel? vieta ?be r?pes?i?". ( pranc. Sans souci ? be r?pes?i?).

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Sansusi ? vaizdin? ir garsin? med?iaga

• Sansusi r?mai ?Google Arts & Culture“ projekte

• Oficiali Berlyno ir Brandenburgo r?m? ir sod? bro?i?ra

?   ?   A   ?   R Pasaulio paveldo objektai Vokietijoje ?l?zvigas-Hol?teinas Hamburgas ir Meklenburgas-Pomeranija Hanzos s?jungos miestas Liubekas (1987) · ?tralzundo ir Vismaro istoriniai miestai (2002) · Vat? j?ra (2009, kartu su Nyderlandais ir Danija ) · ?paiher?tatas ir Kontorhauzo rajonas su ?ilihauzu (2015) · Archeologiniai pasienio kompleksai Hedebiu ir Danevirk? (2018) · Romos imperijos ribos, ?emutin?s Germanijos limai (2021, kartu su Nyderlandais) ?emutin? Saksonija ir Br?menas Hildesheimo ?v?. Marijos katedra ir Hildesheimo ?v. Mykolo ba?ny?ia (1985) · Ramelsbergo kasyklos , Goslaro istorinis miestas ir Auk?tutinio Harco vandentvarkos sistema (1992) · Dresdeno Elb?s sl?nis (2004-2009) · Br?meno rotu?? ir Br?meno Rolandas (2004) · Alfeldo Fagus gamykla (2011) Brandenburgas , Berlynas ir Saksonija Berlyno ir Potsdamo r?mai bei parkai (1990) · Muziej? sala Berlyne (1999) · Muskau parkas/Mu?akovo parkas (2004, kartu su Lenkija ) · Berlyno modernistini? nam? kompleksas (2008) · Karpat? ir kit? Europos region? pirmyk??iai buk? mi?kai (2011, kartu su 19 kit? valstybi?) · Le Corbusier architekt?ra: svarbus ?na?as ? modern?j? jud?jim? (2016、kartu su 6 kitom valstyb?mis) Saksonija-Anhaltas ir Tiuringija Kvedlinburgo senamiestis, ba?ny?ia ir pilis (1994) · Bauhauso objektai Veimare ir Desau (1996) · Eisl?beno ir Vitenbergo liuteron? paminklai (1996) · Klasikinis Veimaras (1998) · Vartburgo pilis (1999) · Desau-Verlico sod? karalija (2000) · Naumburgo katedra (2018) · Viduram?i? ?yd? paveldas Erfurte (2023) ?iaur?s Reinas-Vestfalija ir Hesenas Acheno katedra (1978) · Augustusburgo ir Falkenlusto r?mai Bri?lyje (1984) · Lor?o abatija ir koply?ia (1991) · Kelno katedra (1995) · Meselio fosilij? radimviet? (1995) · Romos imperijos sienos : Adriano siena , Antonino siena , Limes Germanicus (2005, kartu su UK) · Vilhelmsh?h?s parkas (2013) · Karoling? Vestvorkas ir Korv?jaus civitas (2014) · Mathildenhohe Darm?tate (2021) Reino kra?tas-Pfalcas ir Saras ?pejerio katedra (1981) · Tryro Rom?n? paminklai, ?v. Petro katedra ir Dievo Motinos ba?ny?ia (1986) · Fiolkingeno metalurgijos gamykla (1994) · Colferaino anglies kasykl? industrinis kompleksas (2001) · Auk?tutinis Reino vidurupio sl?nis (2002) · ShUM miestai ?pejeris , Vormsas ir Maincas (2021) Bavarija Viurcburgo r?mai su sodais ir r?m? aik?te (1981) · Vyso piligrim? ba?ny?ia (1983) · Bambergo miestas (1993) · Regensburgo senamiestis su ?tatamhofu (2006) · Prie?istoriniai Alpi? namai ant poli? (2011, kartu su penkiomis kitomis valstyb?mis) · Markgrafo operos teatras Bairoite (2012) · Augsburgo vandens tiekimo sistema (2019) · Romos imperijos ribos, Dunojaus limai (2021, kartu su Austrija ir Slovakija) Badenas-Viurtembergas Maulbrono vienuolyno kompleksas (1993) · Vienuoli?koji Reichenau sala (2000) · ?vabijos Alpi? olos ir ledynme?io menas (2017) · Didieji Europos SPA miestai ( Baden Badenas , Bad Emsas , Bad Kisingenas ) (2021, kartu su kitomis ?e?iomis valstyb?mis) Nematerialusis Med?iokl? su sakalais, gyvasis ?monijos paveldas (2016, kartu su 17 kit? valstybi?) · Id?ja ir praktika organizuoti bendrus poreikius kooperatyvuose (2016) · Vargon? gamyba ir muzika (2017) · Europos indigo da?yba (2018, kartu su kitomis keturiomis valstyb?mis) · Katedr? statymo talkos Europoje, arba Bauhutten: ?inios, j? perdavimas, ?ini? ir inovacij? vystymas ) (2020, kartu su kitomis keturiomis valstyb?mis)