한국   대만   중국   일본 
Rugpj??io pu?as ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Rugpj??io pu?as

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rugpj??io pu?as
Priklauso: ?altasis karas

Tankai prie Raudonosios aik?t?s perversmo metu
Data 1991 m. rugpj??io 19 - 22 d.
Vieta Maskva , Rusijos TFSR , Taryb? S?junga
Rezultatas Perversmas nepavyko
Konflikto ?alys
TSRS Valstybinis ypatingosios pad?ties komitetas Rusijos TFSR
Vadovai ir kariniai vadai
Genadijus Janajevas
Dmitrijus Jazovas
Vladimiras Kriu?kovas
Valentinas Pavlovas
Borisas Pugo
Olegas Baklanovas
Vasilijus Starodubcevas
Aleksandras Tiziakovas 		Michailas Gorba?iovas
Borisas Jelcinas

Rugpj??io pu?as  ? 1991  m. rugpj??io 19 - 22 vyk?s nes?kmingas Taryb? S?jungos vald?ios element? bandymas perimti vald?i? i? TSRS prezidento ir TSKP generalinio sekretoriaus Michailo Gorba?iovo . Perversmui vadovavo vadinami Taryb? S?jungos komunist? partijos (TSKP) kietosios linijos ?alininkai, nepritar? M. Gorba?iovo reformoms bei rengiamai TSRS reformavimo ? Suvereni? Valstybi? S?jung? sutar?iai, tur?jusiai decentralizuoti TSRS, dal? ?galiojim? perleid?iant TSRS respublikoms. Perversmas ?lugo d?l trumpos, bet efektyvios pilietinio nepaklusnumo akcijos, kuriai vadovavo Rusijos TFSR prezidentas Borisas Jelcinas , kartu palaik?s bei kritikav?s M. Gorba?iovo politik?. Nors perversmas ?lugo per por? dien?, ?vykis destabilizavo TSRS, prisid?jo prie TSKP reik?m?s suma??jimo bei galiausiai TSRS i?irimo .

Po TSRS Valstybinio ypatingosios pad?ties komiteto pasidavimo tiek Rusijos TFSR Auk??iausiasis Teismas, tiek M. Gorba?iovas ?vyk? apib?dino kaip nes?kming? bandym? ?vykdyti perversm?.

Prie?istor? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo generalinio sekretoriaus kadencijos prad?ios 1985  m. M. Gorba?iovas ?m?si ambicingos reform? programos, besiremian?ios perestroikos (ekonomin? ir politin? pertvarka) ir glasnost (atvirumas) id?jomis. [1] Reform? programa suk?l? kietosios linijos nomenklat?rinink? nepritarim? ir pasiprie?inim?. Visuomen?je M. Gorba?iovo permainos paskatino nacionalizmo paa?tr?jim?, buvo baiminamasi galimo s?jungini? respublik? atsiskyrimo nuo TSRS. 1991 m. TSRS patyr? ekonomin? ir politin? kriz?. Tr?ko maisto, vaist? bei kit? vartojimo preki?, [2] prie b?tin?j? preki? nusidriek? eil?s, tr?ko bent pus?s kuro, reikiamo art?jan?iai ?iemai. Metin? infliacija siek? 300 %, gamykloms tr?ko pinig? algoms i?mok?ti. [3] 1990  m. Estijos TSR , [4] Latvijos TSR , [5] Lietuvos TSR , [6] Arm?nijos TSR bei Gruzijos TSR paskelb? apie savo nepriklausomyb?s nuo TSRS atk?rim?. TSRS vald?ia Lietuvoje bei Latvijoje band? tam u?kirsti keli? j?ga.

1990 m. bir?elio 12 d. Rusijos TFSR paskelb? savo suverenitet? ir apribojo TSRS ?statym? taikym? savo teritorijoje, ypa? susijusi? su ekonomika. Rusijos Auk??iausioji Taryba pri?m? ?statymus, prie?taravusius TSRS ?statymams. 1991 m. TSRS referendume , kur? boikotavo Baltijos ?alys , Arm?nijos TSR, Gruzijos TSR ir Moldavijos TSR, dauguma s?jungini? respublik? gyventoj? pasisak? u? likim? atnaujintoje TSRS. Po deryb? a?tuonios i? devyni? s?jungini? respublik? (be Ukrainos TSR ) su i?imtimis pritar? Suvereni? Valstybi? S?jungos sutar?iai. Sutartis tur?jo reformuoti TSRS ? nepriklausom? respublik? federacij?, turin?i? bendr? prezident?, u?sienio politik? ir kariuomen?. Rusijos TFSR, Kazachijos TSR bei Uzbekijos TSR tur?jo pasira?yti sutart? rugpj??io 20 d.

Pasiruo?imas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1990 m. gruod?io 11 d. KGB vadovav?s V. Kriu?kovas Centrin?s televizijos Maskvoje programos metu paragino ?vesti tvark?. [7] T? pa?i? dien? jis papra?? KGB tarnautoj? [8] parengti priemoni? plan? ypatingosios pad?ties ?vedimo TSRS atveju. V?liau ? rengiam? konspiracij? V. Kriu?ovas ?trauk? TSRS gynybos ministr? D. Jazov?, vidaus reikal? ministr? B. Pugo, premjer? V. Pavlov?, viceprezident? G. Janajev?, gynybos tarybos vado pavaduotoj? O. Baklanov?, M. Gorba?iovo sekretoriato vir?inink? V. Boldin? bei TSKP Centro komiteto sekretori? O. ?enin?. [9] [10] GK?P nariai vyl?si, jog jiems pavyks ?tikinti M. Gorba?iov? ?vesti ypating?j? pad?t? bei ?atstatyti tvark?“.

1991 m. liepos 23 d. grup? TSKP funkcionieri? ir literat? kietosios linijos ?alinink? laikra?tyje ? Sovetskaja Rossija “ paskelb? anti-perestroikin? manifest? ??odis liaud?iai“ ( rus. Слово к народу ). Po ?e?i? dien? M. Gorba?iovas, B. Jelcinas ir Kazachijos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas aptar? galimybes pakeisti V. Pavlov?, D. Jazov?, V. Kriu?kov? ir B. Pugo liberalesniais asmenimis. V. Kriu?kovas, kuris prie? kelis m?nesius nurod? M. Gorba?iov? atid?iai sekti (kodinis pavadinimas ?Subjektas 110“), galiausiai su?inojo apie ?i? diskusij?. [11] [12] [13]

Rugpj??io 4 d. M. Gorba?iovas i?vyko atostog? ? savo vil? Kryme , Forose . Generalinis sekretorius gr??ti i? atostog? planavo rugpj??io 20 d., Suvereni? Valstybi? S?jungos sutarties pasira?ymo dien?. Rugpj??io 17 d. GK?P nariai susitiko KGB sve?i? namuose Maskvoje, susitikimo metu buvo i?studijuotas sutarties dokumentas. GK?P nariai tik?jo, jog sutarties pasira?ymas privest? prie TSRS i?irimo ir nusprend? veikti. Kit? dien? O. Baklanovas, V. Boldinas, O. ?eninas ir TSRS gynybos ministro pavaduotojas generolas Valentinas Varenikovas i?vyko ? Krym? tartis su M. Gorba?iovu. Susitikimo metu buvo reikalaujama, kad M. Gorba?iovas arba paskelbt? ypating?j? pad?ti, arba atsistatydint?, vald?i? perduodamas G. Janajevui, kad ?is ir GK?P gal?t? ?atstatyti tvark?“ ?alyje. [10] [14] [15]

M. Gorba?iovas v?liau teig?, jog jis i?kart atsisak? priimti ultimatum?, [14] [16] nors V. Varenikovo teigimu generalinis sekretorius pasak?s ?Prakeikimas. Darykite k? norite. Tik prane?kite mano nuomon?!“ [17] Ta?iau tuo metu viloje buv? asmenys paliudijo, jog O. Baklanovas, V. Boldinas, O. ?eninas ir V. Varenikovas po pokalbio su M. Gorba?iovu buvo nepatenkinti ir nervingi. [14] Po generalinio sekretoriaus atsisakymo paklusti GK?P, perversmininkai nurod? M. Gorba?iovo i? vilos nei?leisti. Taip pat buvo atjungtos vilos komunikacijos linijos, kurias tuo metu kontroliavo KGB. Papildomi KGB sargybiniai paskirti ? pozicijas prie vilos vart? su nurodymu nieko i? jos nei?leisti.

GK?P nariai i? fabriko Pskove u?sak? 250 000  por? antranki?, kurie tur?jo b?ti atsi?sti ? Maskv?, [18] bei 300 000  are?to form? . V. Kriu?kovas padvigubino atlyg? visam KGB personalui, at?auk? juos i? atostog? ir ?ved? parengties b?sen?. Maskvos Lefortovo kal?jimas buvo atlaisvintas padarant vietos naujiems ?kalinimams. [12]

Eiga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

TSRS Valstybinio ypatingosios pad?ties komiteto (GK?P) nariai Genadijus Janajevas , Dmitrijus Jazovas , Vladimiras Kriu?kovas , Valentinas Pavlovas , Borisas Pugo , Olegas Baklanovas , Vasilijus Starodubcevas ir Aleksandras Tiziakovas susitiko Kremliuje po to, kai O. Baklanovas, Valerijus Boldinas ir Olegas ?eninas gr??o i? susitikimo su M. Gorba?iovu Kryme. G. Janajevas, V. Pavlovas ir O. Baklanovas pasira?? ?Soviet? lyderyst?s deklaracij?“, kurioje paskelb? nepaprast?j? pad?t? visoje TSRS bei prane??, jog GK?P buvo sukurtas ?aliai valdyti nepaprastosios pad?ties metu. G. Janajevas pasira?ydamas dokument? ?vardino save kaip einant? TSRS prezidento pareigas vietoje M. Gorba?iovo, kuris es? negal?j?s eiti savo pareig? d?l ligos. GK?P u?draud? visus i?skyrus devynis TSKP valdomus Maskvos laikra??ius bei i?leido populistin? deklaracij?, teigian?i? jog ?tarybinio ?mogaus garb? turi b?ti atstatyta“. [19]

Rugpj??io 19 d. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Barikados prie Rusijos TFSR soviet? nam?

Visi GK?P nutarimai buvo transliuojami valstybin?s televizijos nuo 7 val. ryto. Rusijos TFSR kontroliuojam? ?Radio Rossii“ ir ?Televidenie Rossii“ transliacijos buvo nutrauktos, kaip ir vienintel?s nepriklausomos politin?s radijo stoties ? Echo Moskvy “. [20] Tamanskajos ir Kantemirovskajos divizij? ?arvuo?iai ?ried?jo ? Maskv? lydimi desantinink?. Keturi pavojingiausiais laikyti Rusijos TFSR liaudies deputatai buvo sulaikyti KGB bei ?kalinti karin?je baz?je netoli Maskvos. [9] Perversmininkai svarst? taip pat ?kalinti ir B. Jelcin?, ?iam gr??us i? vizito Kazachijos TSR prie? dvi dienas arba beb?nant savo pamaskv?s viloje. Visgi buvo nuspr?sta B. Jelcino nesulaikyti ir ?is sprendimas nul?m? v?lesn? perversmo ?lugim?. [9] [21] [22]

Rugpj??io 19 d., 9 val. ryto B. Jelcinas atvyko ? Baltuosius r?mus (Rusijos TFSR soviet? namai), kur su Rusijos TFSR ministru pirmininku Ivanu Silajevu ir Rusijos TFSR Auk??iausiosios Tarybos pirmininku Ruslanu Chasbulatovu i?leido deklaracij?, konstatuojan?i? reakcin? antikonstitucin? perversm?. Deklaracija nurod? kariuomenei neprisid?ti prie perversmo, taip pat ?auk? ? streik?, kuris reikalaut? suteikti teis? pasisakyti M. Gorba?iovui. [23] Deklaracija i?platinta Maskvoje skraju?i? forma.

Pilie?i? demonstracija Maskvoje

Popiet Maskvos gyventojai ?m? rinktis prie Balt?j? r?m? ir aplink juos konstruoti barikadas. [23] Atsakydamas ? tai, G. Janajevas 16:00 mieste paskelb? nepaprast?j? pad?t?. [15] [19] 17:00 ?vykusioje spaudos konferencijoje G. Janajevas prane??, jog M. Gorba?iovas ?ilsisi“: ?per ?iuos metus jis [M. Gorba?iovas] labai pavargo, tad jam reikia laiko sveikatai atgauti“. [15] Tuo metu Baltuosius r?mus saugojusio Tamanskajos divizijos tank? bataliono ?tabo vir?ininkas majoras Jevdokimovas prane?? apie savo lojalum? Rusijos TFSR. [23] [24] B. Jelcinas u?lipo ant vieno i? tank? ir kreip?si ? susirinkusiuosius. Netik?tai ?is ?vykis buvo nufilmuotas ir parodytas ?alies ?iniasklaidos vakaro ?iniose. [25]

Lietuvoje GK?P ?sakymu imtasi veiksm? pa?aboti 1990 m. paskelbtos nepriklausomyb?s ?tvirtinim?. Rugpj??io 19 d. tarybiniai kari?kiai u??m? Kauno radijo ir televizijos redakcij?, Sitk?n? radijo stot? , Vilniaus valstybin? telefono ir telegrafo centr?. Dar prie? pu?? u?imtas Vilniaus televizijos bok?tas . Auk??iausioji Taryba ? Atkuriamasis Seimas pri?m? nutarimus d?l pu?o padarini? Lietuvoje, ruo?tasi politiniam streikui. [26] Kra?to apsaugos departamento (KAD) generalinis direktorius Audrius Butkevi?ius ?sak? Savanori?kajai kra?to apsaugos tarnybai (SKAT), KAD Mokomajam junginiui ir Pasienio apsaugos tarnybai ginklu ginti Auk??iausiosios Tarybos ir Vyriausyb?s r?mus, rengti ir vykdyti pilietinio nepaklusnumo akcijas visoje ?alyje. [27] Gyventojai, kaip ir t? pa?i? met? Sausio ?vyki? metu, ruo??si beginklei kit? strategini? objekt? gynybai. Auk??iausioji Taryba gavo generolo V. A?alovo reikalavim? nuginkluoti Kra?to apsaugos, SKAT ir ?auli? s?jungos paj?gas. Prie Parlamento r?m? priva?iavo TSRS kariuomen?s tank? ir ?arvuo?i? kolona, ta?iau pama?iusi r?m? ginti susirinkusi? mini? atsitrauk?. [26] Ginkluotos TSRS paj?gos u?blokavo keli?   A4   Vilnius ? Var?na ? Gardinas   , apsupo Lietuvos pasienio kontrol?s punktus. [27]

Rugpj??io 20 d. [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Protestuotojai ir tankas

Vidurdien? Maskvos karinei apskri?iai vadovav?s generolas Nikolajus Kalininas, kur? G. Janajevas paskyr? Maskvos kariniu komendantu, mieste ?ved? komendanto valand? nuo 23:00 iki 5:00, ?sigaliojan?i? nuo rugpj??io 20 d. [10] [15] [23] Tai buvo suprasta kaip ?enklas, jog netrukus bus puolami Baltieji r?mai. R?m? gyn?jai ruo??si, nors dauguma j? buvo beginkliai. Jevdokimovo tankai vakare buvo atitraukti nuo Balt?j? r?m?. [15] [28] Improvizuotam R?m? gynybos ?tabui vadovavo Rusijos TFSR liaudies deputatas generolas Konstantinas Kobecas . [28] [29]

Popiet V. Kriu?kovas, D. Jazovas ir B. Pugo sutar? prad?ti Balt?j? r?m? puolim?. Sprendim? palaik? ir kiti GK?P nariai. V. Kriu?kovo ir D. Jazovo atstovai, atitinkamai KGB generolas Agejevas ir armijos generolas Vladislavas A?alovas, suplanavo puolim?, kuriam suteik? kodin? pavadinim? ?Operacija Grom“ ( liet. griaustinis ). Operacijoje tur?jo dalyvauti specialiosios paskirties Alfa ir Vimpel b?riai, desantininkai, Maskvos OMON , atskira specialiosios paskirties divizija, trys tank? kompanijos bei sraigtasparni? eskadronas. Alfa b?rio vadovas generolas Viktoras Karpuchinas ir kiti auk?to rango b?rio pareig?nai kartu su desantinink? generolu Aleksandru Lebed?iu ?simai?? ? mini? prie R?m? ir ?vertino operacijos galimyb?. V. Karpuchinas ir Vimpel vadovas Beskovas m?gino ?tikinti Agejev? at?aukti operacij?, kadangi jos metu kraujo praliejimo i?vengti nepavyks. [9] [10] [11] [30] A. Lebedis, leidus jam vadovavusiam Pavelui Gra?iovui , gr??o ? Baltuosius r?mus ir slapta perdav? gynybos ?tabui, jog puolimas prasid?s 2:00. [11] [30]

23:03 Estijos Auk??iausioji Taryba paskelb? Estijos Respublikos nepriklausomyb?.

Lietuvoje KAD generalinis direktorius A. Butkevi?ius perdav? operatyv? karin? valdym? Lietuvos apskri?i? ir rajon? komendantams. [27]

Rugpj??io 21 d [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie 1:00 netoli nuo Balt?j? r?m? esantis transporto tunelis buvo u?blokuotas troleibusais bei gatvi? valymo ma?inomis, siekiant sustabdyti Tamanskajos p?stinink? kovos ma?in? jud?jim?. Tunelyje ?vyko trij? civili? vyr? gyvybi? pareikalav?s incidentas. Du i? j? ?uvo bandydami u?dengti kovos ma?inos ap?valgos ply??. Minia v?liau kovos ma?in? sudegino, ta?iau kariai nebuvo su?eisti. [15] [29] [31] Alfa ir Vimpel b?riai nesilaik? plano jud?ti prie Balt?j? r?m?, o D. Jazovas ?sak? kariams atsitraukti i? Maskvos. Atsitraukimas prasid?jo 8:00.

GK?P nariai susitiko Gynybos ministerijoje ir ne?inodami kaip elgtis toliau nutar? i?si?sti V. Kriu?kov?, D. Jazov?, O. Baklanov?, A. Tiziakov?, Anatolij? Lukjanov? bei TSKP generalinio sekretoriaus pavaduotoj? Vladimir? Iva?k? ? Krym? susitikti su M. Gorba?iovu, kuris delegacijai atvykus su ja susitikti atsisak?. Atk?rus M. Gorba?iovo vilos komunikacij? linijas su Maskva, generalinis sekretorius paskelb? visus GK?P sprendimus negaliojan?iais bei nu?alino organizacijos narius nuo j? valstyb?s pareig?. TSRS generalinis prokuroras ?m?si perversmo tyrimo. [11] [23]

Lietuvoje tarybiniai desantininkai puol? Auk??iausiosios Tarybos r?mus. Puolimo metu ?vyko desantinink? susir?mimas su SKAT kariais, susi?audymo metu ?uvo Alytaus rinktin?s savanoris Art?ras Sakalauskas , su?eista vienuolika kit? savanori?. [26]

?vyki? Maskvoje metu Latvijos Auk??iausioji Taryba prane?? apie suverenumo atstatymo oficiali? pabaig?. [32]

Pasekm?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pa?to ?enklai i?leisti Iljos Kri?evskio, Dmitrijaus Komaro ir Vladimiro Usovo (i? kair?s ? de?in?) atminimui

M. Gorba?iovas ir GK?P delegacija gr??o ? Maskv?. Sostin?je lik? V. Kriu?kovas ir D. Jazovas sulaikyti iki delegacijos gr??imo, pirmosiomis rugpj??io 22 d. valandomis. B. Pugo nusi?ud? kit? dien?. V. Pavlovas, O. Baklanovas, V. Boldinas ir O. ?eninas sulaikyti 48 valandoms. [11] Kadangi kai kurie regionini? valdan?i?j? komitet? vadovai palaik? GK?P, Rusijos TFSR Auk??iausioji Taryba pri?m? sprendim? Nr. 1626-1, leidus? B. Jelcinui skirti regionini? administracij? vadovus, nors tai prie?taravo Rusijos TFSR konstitucijai. [33] Kit? dien? Rusijos TFSR Auk??iausioji Taryba Rusijos imperijos v?liav? paskelb? Rusijos nacionaline v?liava. [33] Po dviej? m?nesi? ji pakeit? Rusijos TFSR v?liav? .

Rugpj??io 24 d. nakt? Felikso Dzer?inskio paminklas prie?ais Lubiankos pastat? (KGB buvein?) buvo i?montuotas. T?kstan?iai maskvie?i? susirinko ? Dmitrijaus Komaro, Vladimiro Usovo ir Iljos Kri?evskio, ?uvusi? incidento Maskvos tunelyje metu, laidotuves. M. Gorba?iovas ?uvusius apdovanojo Taryb? S?jungos Didvyri? garb?s vardais. B. Jelcinas atsipra?? j? artim?j? d?l nesugeb?jimo u?kirsti keli? j? mirtims. [11]

Lietuvoje po pu?o ?lugimo TSRS kari?kiai apleido visus ?alyje u?imtus pastatus. Rugpj??io 22 ? 23 d. Auk??iausioji Taryba?Atkuriamasis Seimas u?draud? Lietuvos komunist? partij? (TSKP) ir TSRS represini? institucij? veikl? ?alyje. [26] Rugpj??io 23 d. LKP (TSKP) Centro komiteto r?m? ? ?iaur?s miestel? ?arvuo?iais pergabenti CK sekretorius Mykolas Burokevi?ius , Algimantas Naud?i?nas , Juozas Kuolelis , r?m? kieme sudeginti reik?mingi LKP (TSKP) dokumentai. [34] Vilniuje ir Klaip?doje demontuoti Lenino paminklai. Pu?o ?lugimas pagreitino Lietuvos pripa?inim? tarptautin?je bendruomen?je. [26]

Taryb? S?jungos Komunist? Partijos pabaiga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rugpj??io 24 d. M. Gorba?iovas atsistatydino i? TSKP generalinio sekretoriaus pareig?. [11] J? kaip laikinai einantis pareigas pakeit? V. Iva?ko, ta?iau Auk??iausiajai Tarybai sustabd?ius TSKP veikl? TSRS teritorijoje rugpj??io 29 d. atsistatydino. Ma?daug tuo metu B. Jelcinas nacionalizavo vis? TSKP turt?. [33] Jis u?draud? partijos veikl? Rusijos teritorijoje bei u?dar? TSKP CK pastat? Staraja aik?t?je. [33]

TSRS i?irimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pagrindinis straipsnis ? TSRS gri?tis .

Rugpj??io 24 d. prasid?jo TSRS politin?s sistemos reforma, iki met? galo komunistines vald?ios strukt?ras pakeitusi naujomis. Viena po kitos nepriklausomyb? paskelb? TSRS s?jungin?s respublikos: Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR , Moldavijos TSR , Azerbaid?ano TSR , Kirgizijos TSR , Tad?ikijos TSR , Arm?nijos TSR bei Turkm?nijos TSR . Rugs?jo 6 d. naujai sukurta TSRS valstybin? taryba pripa?ino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomyb?. [35] Lapkrit? septynios respublikos ( Rusija , Baltarusija , Kazachstanas , Uzbekistanas , Kirgizija , Turkm?nistanas ir Tad?ikistanas ) sutiko pasira?yti Suvereni? Valstybi? S?jungos suk?rimo sutart?, pagal kuri? jos b?t? sudariusios konfederacij?, ta?iau konfederacija nebuvo sukurta. Gruod?io 8 d. Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai Belove?o girioje pasira?? Belove?o susitarim? , kuriame konstatavo TSRS i?irim?.

Ekonomini? reform? Rusijoje prad?ia [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lapkri?io 1 d. Rusijos liaudies deputat? kongresas sprendimu Nr. 1831-1 ?Teisinis ekonomin?s reformos pagrindas“ suteik? B. Jelcinui gali? skelbti dekretus, susijusius su ekonomine reforma, net jei ?ie prie?taraut? ?statymams. Prie? ?sigal?dami ?ie dekretai tur?jo praeiti septyni? dien? period?, kurio metu gal?jo b?ti at?aukiami Rusijos TFSR Auk??iausiosios Tarybos arba jos prezidiumo. [33] Po penki? dien? B. Jelcinas be prezidento pareig? prad?jo eiti ir ministro pirmininko pareigas. Jegoras Gaidaras paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju bei ekonomikos ir finans? ministru. Lapkri?io 15 d. B. Jelcinas i?leido dekret? Nr. 213 ?D?l u?sienio ekonomin?s veiklos Rusijos TFSR teritorijoje liberalizavimo“, kuriuo visoms Rusijos kompanijoms leista ?ve?ti bei i?ve?ti produkcij? bei ?gyti u?sienio valiut?, kas iki tol buvo grie?tai kontroliuojama valstybin?s vald?ios. [33] Gruod?io 3 d. B. Jelcinas i?leido dekret? Nr. 297 ?D?l priemoni? kain? liberalizavimui“, kuris nuo 1992  m. sausio 2 d. at?auk? iki tol galiojusi? kain? kontrol?. [33]

GK?P nari? teismas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

GK?P nariai bei j? bendrininkai buvo apkaltinti i?davyste bei siekiu perimti vald?i?, ta?iau iki 1992  m. pabaigos jie paleisti i? ikiteisminio sulaikymo. Perversminink? teismas prasid?jo 1993  m. baland?io 14 d. [36] 1994  m. vasario 23 d. Rusijos Federacijos Valstyb?s D?mos nutarimu pu?o organizatoriai amnestuoti kartu su 1993 m. Rusijos konstitucin?s kriz?s dalyviais. [33] Generolas V. Varenikovas atsisak? priimti amnestij?, reikalaudamas t?sti bylos nagrin?jim?. 1994  m. rugpj??io 11 d. jis buvo paskelbtas nekaltu. [11]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ ? Gorbachev and Perestroika . Professor Gerhard Rempel, Department of History, Western New England College, 1996-02-02, pasiekta 2008-07-12“ . Mars.wnec.edu. Suarchyvuotas originalas 2008-08-28 . Nuoroda tikrinta 2010-03-31 .
  2. ↑ Sarker, Sunil Kumar (1994). The rise and fall of communism . New Delhi: Atlantic publishers and distributors. p. 94. ISBN   978-8171565153 . Nuoroda tikrinta 2017-01-04 .
  3. ↑ Gupta, R.C. (1997). Collapse of the Soviet Union . India: Krishna Prakashan Media. p. 62. ISBN   978-8185842813 . Nuoroda tikrinta 2017-01-04 .
  4. ↑ Ziemele (2005) . p. 30.
  5. ↑ Ziemele (2005) . p. 35.
  6. ↑ Ziemele (2005) . pp. 38?40.
  7. ↑ Jevgenija Albac ir Catherine A. Fitzpatrick. The State Within a State: The KGB and Its Hold on Russia ? Past, Present, and Future . 1994. ISBN 0-374-52738-5 , p. 276?293.
  8. ↑ KGB maj. gen. Via?eslavas ?i?inas; KGB pulk. Aleks?jus Jegorovas. The State Within a State . pp. 276?277.
  9. ↑ 9,0 9,1 9,2 9,3 ( rus. ) 1991 m. rugs?jo m?n. vidin? KGB ataskaita apie KGB dalyvavim? perversme
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 10,3 ( rus. ) ?Novaya Gazeta“ Nr. 51, 2001-07-23 (i?traukos i? perversminink? apkaltos) Archyvuota kopija 2012-02-15 i? Wayback Machine projekto.
  11. ↑ 11,0 11,1 11,2 11,3 11,4 11,5 11,6 11,7 ( rus. ) Artiomas Kre?nikovas, BBC korespondentas Maskvoje. ?vyki? eiga Archyvuota kopija 2007-11-27 i? Wayback Machine projekto.
  12. ↑ 12,0 12,1 Christopher Andrew ir Vasilijus Mitrochinas (2000). The Mitrokhin Archive: The KGB in Europe and the West . Gardners Books . ISBN 0-14-028487-7 , p. 513?514.
  13. ↑ KGB steb?jimo ?urnale nurodyti visi M. Gorba?iovo bei jo ?monos Raisos Gorba?iovos (?Subjektas 111“) veiksmai, pavyzd?iui, ?18:30. 111 yra vonioje“ The State Within a State , p. 276?277
  14. ↑ 14,0 14,1 14,2 ( rus. ) Novaya Gazeta Nr. 59, 2001-08-20 (i?traukos i? perversminink? apkaltos) Archyvuota kopija 2007-09-29 i? Wayback Machine projekto.
  15. ↑ 15,0 15,1 15,2 15,3 15,4 15,5 Kommersant Archyvuota kopija 2008-01-07 i? Wayback Machine projekto., 2006-08-18 ( rus. )
  16. ↑ ( rus. ) M. Gorba?iovo interviu BBC Rusijos skyriui, 2001-08-16
  17. ↑ ?Варенников Валентин Иванович/Неповторимое/Книга 6/Часть 9/Глава 2 ? Таинственная Страна“ . www.mysteriouscountry.ru . Suarchyvuotas originalas 2017-10-10 . Nuoroda tikrinta 2017-12-07 .
  18. ↑ Revolutionary Passage by Marc Garcelon p. 159
  19. ↑ 19,0 19,1 ( rus. ) GK?P dokumentai
  20. ↑ ( rus. ) [1] Archyvuota kopija 2008-01-07 i? Wayback Machine projekto., ?i?r?ta 2006-08-18
  21. ↑ ( rus. ) ?Novaya Gazeta“ Nr. 55, 2001-08-06 (i?traukos i? perversminink? apkaltos) Archyvuota kopija 2005-12-24 i? Wayback Machine projekto.
  22. ↑ ( rus. ) ?Novaya Gazeta“ Nr. 57, 2001-08-13 (i?traukos i? perversminink? apkaltos) Archyvuota kopija 2007-09-29 i? Wayback Machine projekto.
  23. ↑ 23,0 23,1 23,2 23,3 23,4 ?Путч. Хроника тревожных дней“ . old.russ.ru .
  24. ↑ ?Izvestia“, 2006-08-18 ( rus. ) [2]
  25. ↑ ?Moskovskie Novosty“, 2001, No.33 ( rus. ) ?Archived copy“ . Suarchyvuotas originalas 27 lapkri?io 2007 . Nuoroda tikrinta 26 bir?elio 2007 . {{ cite web }} : CS1 prie?i?ra: archived copy as title ( link )
  26. ↑ 26,0 26,1 26,2 26,3 26,4 Rugpj??io pu?as
  27. ↑ 27,0 27,1 27,2 Gintautas Surgailis (2008). Valstyb?s sienos apsauga 1990?1994 metais (PDF) . Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-01-26 . Nuoroda tikrinta 2019-12-06 .
  28. ↑ 28,0 28,1 ( rus. ) ?Nezavisimoe Voiennoye Obozrenie“ , 2006-08-18
  29. ↑ 29,0 29,1 ?Усов Владимир Александрович“ . www.warheroes.ru .
  30. ↑ 30,0 30,1 ?Argumenty i Facty“ [neveikianti nuoroda] , 2001-08-15
  31. ↑ A Russian site on Ilya Krichevsky [3] Archyvuota kopija 2011-08-11 i? Wayback Machine projekto.. 2009-08-15. Archived 2009-08-17.
  32. ↑ Latvijos Respublikos Auk??iausioji Taryba (1991-08-21). ?Constitutional law On statehood of the Republic of Latvia“ (latvi?). Latvijas V?stnesis . Nuoroda tikrinta 2008-01-07 . {{ cite web }} : ?enklinimas kursyvu arba pary?kinimu ?ia negalimas: |publisher= ( pagalba )
  33. ↑ 33,0 33,1 33,2 33,3 33,4 33,5 33,6 33,7 Konsultant+ (Russian legal database)
  34. ↑ ?Jie i?vyko...“. Vakarin?s naujienos : 1. 1991-08-29. {{ cite journal }} : Citata turi nebenaudojam? parametr? |authors= ( pagalba )
  35. ↑ ?6 сентября“ . 2005-09-05.
  36. ↑ ?Vzgliad“, 2006-08-18 ( rus. ) [4] Archyvuota kopija 2011-04-07 i? Wayback Machine projekto.

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Rugpj??io_pu?as&oldid=7228465 "