한국   대만   중국   일본 
Richard Strauss ? Vikipedija Pereiti prie turinio

Richard Strauss

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio Richardas ?trausas )
Richardas ?trausas
R. ?trauso portretas, 1918 m.,
aut. Max Liebermann
Gim? 1864 m. bir?elio 11 d.
Miunchenas
Mir? 1949 m. rugs?jo 8 d. (85 metai)
Garmi?as-Partenkirchenas
Tautyb? vokietis
T?vas Franz Strauss (1822?1905)
Motina Josephine Pschorr (1838?1910)
Sutuoktinis (-?) Pauline de Ahna (1863?1950)
Vaikai Franz ?Bubi“ (1897)
Veikla Kompozitorius
?inomas (-a) u? ??tai taip kalb?jo Zaratustra“ (1896)
?Salom?ja“ (1905)
?Elektra“ (1908)
?Ro??s kavalierius“ (1910)
Vikiteka Richard Strauss

Richard Strauss ( adapt. Richardas ?trausas ; 1864 m. bir?elio 11 d. Miunchene ? 1949 m. rugs?jo 8 d. Garmi?e-Partenkirchene ) ? XIX a. pabaigos ir XX a. prad?ios vokie?i? kompozitorius , garsus savo sukurta orkestr? muzika ir operomis. R. ?trausas taip pat buvo garsus dirigentas ir teatro vadovas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Richardas ?trausas gim? 1864 m. bir?elio 11 d. Miunchene . Jo t?vas Francas buvo garsus ir gerbiamas to meto Miuncheno dvaro operos muzikantas, grojo pu?iamaisiais. Motina Jozefin? buvo kilusi i? pasiturin?i? aludari? gimin?s. 1867 m. bir?elio 9 d. gim? vienintel? Richardo sesuo Johana. [1] 1868 m. Richardas prad?jo mokytis groti pianinu i? dvaro klavesininko Augusto Tombo. B?damas vos ?e?eri? suk?r? pirm?sias savo kompozicijas, u?ra?ytas t?vo: ?Siuv?jo polka“ ( Schneiderpolka ) ir ?Kal?d? daina“ ( Weinachtslied ). [2] 1870 m. jo t?vas Francas tapo Miuncheno karali?kosios muzikos akademijos profesoriumi. 1872 m. R. ?trausas prad?jo mokytis smuiko pas t?vo pusbrol? ir dvaro orkestro koncertmeister? Ben? Valter?, 1873 m. dirigavo ?Siuv?jo polkos“ atlikim? su t?vo para?yta orkestruote. [3] 1875 m. prad?jo muzikos studijas pas Frydrich? Vilhelm? Mejer?, kuris j? mok? harmonijos, kontrapunkto, muzikos form?, orkestruot?s. 1877 m. R. ?trausas para?? ?Serenad? orkestrui“, pirm? k?rin? su savo para?yta orkestruote, ir dedikavo j? savo mokytojui F. V. Mejeriui. Tuo metu R. ?trausas jau buvo para??s apie 50 k?rini?. 1878 m. gilino pianino ?ini? studijas pas Frydrich? Nyst?. 1880 m. R. ?trausas baig? studijas pas F. V. Mejer? ir slaptai studijavo R. Vagnerio operos ?Tristanas ir Izolda“ partit?ras. Nepaisant to, kad t?vas Francas ?trausas orkestre atlikdavo R. Vagnerio k?rinius, jis ypa? nem?go jo muzikos ir paties R. Vagnerio, tad Richardas tur?jo slapstyti savo susidom?jim? R. Vagnerio k?ryba. 1881 m. pirm? kart? publikuotas R. ?trauso k?rinys ? ??ventinis mar?as“ ( Festmarsch , sukurtas 1876 m.). [4]

1882 m. R. ?trausas baig? gimnazij? ir lyd?jo t?v? ? Bairoit? , kur steb?jo vien? pirm?j? R. Vagnerio operos ? Parsifalis “ atlikim?. Apsilank? Vienoje , kur sutiko ?takingus Vienos muzikin?s kult?ros veik?jus: dirigent? Hans? Richter? ir kritik? Eduard? Hanslik? . [5] 1882?83 m. ?iemos semestru studijavo Miuncheno universitete. 1883 m. gruod? prad?jo trij? m?nesi? vie?nag? Berlyne , kur susipa?ino su vietos kult?ros veik?jais, tarp j? ? su H. fon Biulovu . 1884 m. lapkri?io 18 d. R. ?trausas oficialiai debiutavo kaip dirigentas Miuncheno Odeono koncert? sal?je. [6] 1885 m. rugs?j? jis tapo H. fon Biulovo asistentu Meiningeno dvaro muzikos direktoriaus pozicijoje ir pakeit? H. fon Biulov?, kai jis paliko dvar? lapkrit?. 1886 m. R. ?trausas tapo tre?iuoju dirigentu Miuncheno dvaro operoje. Ankstyvieji jo k?riniai buvo klasikin?je ir romantin?je, Mendelsono tradicijoje, kuri? propagavo jo t?vas. [7] Meiningen? dvare R. ?trausas susipa?ino su J. Bramso muzika ir pa?iu J. Bramsu. [8] Trumpai buvo juo susi?av?j?s, ta?iau tame pa?iame dvare dirb?s kompozitorius Aleksandras Riteris, entuziastingas vagnerininkas, pakreip? R. ?trauso m?stym? kita linkme ir jis kaip greitai susi?av?jo J. Bramso muzika, taip greitai j? ir atmet?. [9] 1888 m. u?baigta simfonin? poema ?Don ?uanas“ da?nai laikoma pirmuoju R. ?trauso susiformavusio asmeninio stiliaus k?riniu. [10]

1889 m. R. ?trausas u??m? kapelmeisterio post? Saks?-Veimaro-Eizenacho did?iojo kunigaik??io dvare Veimare , buvo atleistas i? dirigento pareig? Miuncheno operoje. [11] 1891 m. paguldytas ? ligonin? d?l plau?i? infekcijos ir 1892?93 m. keliavo po Graikij? ir Egipt? reabilitaciniais tikslais. 1893 m. para?? pirm?j? ir trump? savo oper? ?Guntramas“, kurios s?kminga premjera ?vyko sekan?iais metais Veimare. 1894 m. rugs?jo 10 d. Veimare R. ?trausas ved? Paulin? de An?, buvusi? savo mokin?. [12] 1896 m. tapo Miuncheno r?m? kapelmeisteriu ir u?baig? simfonin? poem? ??tai taip kalb?jo Zaratustra“, pagal to paties pavadinimo F. Ny??s veikal?. 1898 m. R. ?trausas persik?l? ? Berlyn? dirbti dirigentu r?m? operoje ir sekan?iais metais Berlyne sutiko savo b?sim? ilgamet? bendradarb?, libretist? H. fon Hofmanstal? . [13] 1901 m. i?rinktas Vis? vokie?i? muzikos s?jungos ( Allgemeiner Deutscher Musikverein ) prezidentu. 1903 m. ?steig? Vokietijos kompozitori? draugij?, apdovanotas garb?s daktaro laipsniu i? Heidelbergo universiteto . 1904 m. R. ?trausas i?vyko ? pirm? koncertin? tur? po JAV , koncertavo Niujorke, Fildalefijoje, Bostone ir daugelyje kit? miest?. 1905 m. para?? oper? ?Salom?ja“, kurios premjera ?vyko gruod?io 9 d. Drezdene . [14] 1907 m. R. ?trausas patyr? antr? rimt? sveikatos sutrikim? d?l ?irdies pervargimo.

R. ?trauso simfonin?s poemos ??tai taip kalb?jo Zaratustra“ ??anga - garsiausias R. ?trauso k?rybos fragmentas

1908 m. R. ?trausas u?baig? oper? ?Elektra“ (premjera 1909 m. sausio 25 d. Drezdene ). ?i opera laikoma pa?ia sud?tingiausia ir progresyviausia jo k?ryboje, po kurios prasid?jo R. ?trauso muzikos savoti?kas regresas. [15] Brand?ioji jo k?rybos dalis (ir ?inomiausia) tarp simfonin?s poemos ??tai taip kalb?jo Zaratustra“ (1896 m.) ir operos ?Elektra“ (1908 m.) buvo ?enkliai paveikta R. Vagnerio ir romantizmo ideal?, v?liau kompozitorius prad?jo linkti prie klasikinio V. A. Mocarto pavyzd?io. Jo operos vietoj vagneri?kos dramos ?gavo komi?kosios operos ar beveik operet?s pob?d?. Stiliaus pasikeitimas jau?iamas i?kart po to sekusioje operoje ?Ro??s kavalierius“ (1910 m., premjera 1911 m. sausio 23 d. Drezdene ). R. ?trausas savo pozicij? i?rei?k? lai?ke H. fon Hofmanstaliui:

?J?s? kvietimas kitokiai muzikai nei vagneri?kajam stiliui giliai sujaudino mano ?ird? ir atv?r? man visi?kai nauj? horizont?, kuriame, pradedant nuo ?Ariadn?s“ ir ypa? nuo naujo preliudo, a? tikiuosi i?reik?ti save ne-vagneri?koje, komi?koje, emocionalioje ir ?mogi?koje operoje ... su dialogais, arijomis, duetais, ansambliais, k? ?vertino i?ties patyr? kompozitoriai Mar?alien?s, Okso ir Barako (oper? ?Ro??s kavalierius“ ir ?Moteris be ?e??lio“ persona?ai) manieroje. Tokioje formoje, kokioje jie nori! A? patikinu jus, kad dabar jau tikrai nusime?iau vagneri?kojo stiliaus ?arvus“. [16]

R. ?trauso ?mona, operinis sopranas Paulin? de Ana 1902 metais

Po oper? ?Salom?ja“ ir ?Elektra“ s?km?s 1908 m. R. ?trausas u?sak? vilos statybas Garmi?e , kuri tapo nuolatiniais ?traus? ?eimos namais. [17] 1912 m. R. ?trausas u?baig? oper? ?Ariadn? i? Nakso“ (premjera 1912 m. spalio 25 d. ?tutgarte ) ir 1913 m. kartu su H. fon Hofmanstaliu keliavo po Italij?. [18] Jis iki gyvenimo pabaigos nenustojo gerbti R. Vagnerio, nors su am?iumi vis labiau ?m? pavyzd? i? Mocarto, k? i?rei?k? mintimi: ?Mocarti?kos melodijos gimimas yra ?mogaus dvasios i?rei?kimas, kurio ie?kojo visi filosofai“ . [19] 1914 m. R. ?trausui suteiktas Oksfordo universiteto garb?s daktaro laipsnis, 1917 m. jis u?baig? oper? ?Moteris be ?e??lio“ ir su H. fon Hofmanstaliu bei kitais ?steig? Zalcburgo festivalio draugij?. [20] 1918 m. R. ?trausas trumpai dirbo Berlyno operos direktoriumi ir 1919 m. kartu su Francu ?alku tapo Valstybin?s Vienos operos direktoriais. 1920 m. su Vienos Filharmonijos orkestru gastroliavo Piet? Amerikoje, kad surinkti l??? po karo finansini? sunkum? turin?iam operos teatrui. [21] 1921 m. koncert? turo metu dirigavo savo simfonini? poem? atlikim? JAV. 1922 m. pirmojo Zalcburgo festivalio metu R. ?trausas dirigavo Mocarto oper? ? Don ?uanas “ ir ? Visos jos tokios “ atlikim?. 1924 m. po F. ?alko intrig? pasitrauk? i? Vienos operos direktoriaus pareig?.

1929 m. mir? ilgametis R. ?trauso bendradarbis Hugas fon Hofmanstalis . Lai?ke jo ?monai R. ?trausas ra??: ?Niekas niekad nepakeis jo man ar muzikos pasauliui!“ [22] 1933 m. ? vald?i? Vokietijoje at?jus nacionalsocialistams R. ?trausas buvo paskirtas Reicho muzikos r?m? direktoriumi. Jis asmeni?kai susitiko su A. Hitleriu ir pasi?l? jam remti Bairoito festival? , i? kurio d?l politini? prie?as?i? pasitrauk? A. Toskaninis . [23] V?liau Londone, pasak populiarios istorijos, A. Toskaninis es? pasak? S. Cveigui , kad jis nusiimt? skryb?l? prie? ?traus?-kompozitori?, ta?iau ja pakeistu ?traus?-?mog?. 1935 m. gestapas per?m? R. ?trauso lai?k? S. Cveigui ir kompozitoriui teko atsistatydinti i? savo pareig?. 1936 m. R. ?trausas dirigavo olimpin? himn? olimpin?se ?aidyn?se Berlyne . 1938 m. ? Kri?tolin?s nakties “ metu jo an?kai buvo sumu?ti Garmi?e, s?naus Franco ?monai Alisijai skirtas nam? are?tas. [24] 1939 m. A. Hitleris ir J. Gebelsas apsilank? R. ?trauso operos ?Taikos diena“ ( Friedenstag ) atlikime, kit? diena kompozitorius tur?jo 2 valand? pokalb? su J. Gebelsu. Po to pra?? tarpinink? apsaugos savo ?neari?kai“ mar?iai ir an?kams. 1945 m. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje S?jungininkai u??m? Garmi??, ta?iau R. ?trausui prisista?ius amerikie?i? kareiviams jo vila Garmi?e buvo paskelbta ?nepasiekta“. 1947 m. kompozitorius atliko paskutin? u?sienio koncertin? tur? Anglijoje, 1948 m. i?teisintas denacifikacijos tribunolo. [25]

1949 m. rugpj??io 15 d. R. ?trausas patyr? ?irdies sm?g? savo viloje Garmi?e, kur mir? netrukus, rugs?jo 8 d. ?ymiausiu jo k?rybos fragmentu tapo simf. poemos ??tai taip kalb?jo Zaratustra“ ??anga.

Principiniai k?riniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Principiniai R. ?trauso k?riniai chronologine premjeros tvarka: [26]

  • Simf. poema ?I? Italijos“ ( vok. Aus Italien , op. 16, premjeros vieta ? Miunchenas , premjeros metai ? 1887)
  • Simf. poema ?Don ?uanas“ ( Don Juan , op. 20, Veimaras , 1889 m.)
  • Simf. poema ?Mirtis ir Aprei?kimas“ ( Tod und Verklarung , op. 24, Eizenachas , 1890 m.)
  • Simf. poema ?Makbetas“ ( Macbeth , op. 23, II versija: Veimaras , 1890 m., III versija: Berlynas , 1892 m.)
  • Opera ?Guntramas“ ( Guntram , op. 25, Veimaras , 1894 m.)
  • Simf. poema ?Linksmosios Tilio Ulen?pygelio i?daigos“ ( Till Eulenspiegels lustige Streiche , op. 28, Kelnas , 1895 m.)
  • Simf. poema ??tai taip kalb?jo Zaratustra“ ( Also sprach Zarathustra , op. 30, Frankfurtas prie Maino , 1896 m.)
  • Simf. poema ?Don Kichotas“ ( Don Quixote , op. 35, Kelnas , 1895 m.)
  • Simf. poema ?Didvyrio gyvenimas“ ( Ein Heldenleben , op. 40, Frankfurtas prie Maino , 1899 m.)
  • Opera ?U?gesusios ugnys“ ( Feuersnot , op. 50, Drezdenas , 1901 m.)
  • Simf. poema ?Nam? simfonija“ ( Symphonia Domestica , op. 53, Niujorkas , 1904 m.)
  • Opera ?Salom?ja“ ( Salome , op. 54, Drezdenas , 1905 m.)
R. ?trausas ? dirigentas (apie 1900 m.)
  • Opera ?Elektra“ ( Elektra , op. 58, Drezdenas , 1909 m.)
  • Opera ?Ro??s kavalierius“ ( Der Rosenkavalier , op. 59, Drezdenas , 1911 m.)
  • Opera ?Ariadn? i? Nakso“ ( Ariadne auf Naxo , op. 60, ?tutgartas , 1912 m.)
  • Simf. poema ?Alpi? simfonija“ ( Eine Alpensinfonie , op. 64, Berlynas , 1915 m.)
  • Opera ?Moteris be ?e??lio“ ( Die Frau ohne Schatten , op. 65, Viena , 1919 m.)
  • Opera ?Intermezzo“ ( Intermezzo , op. 72, Drezdenas , 1924 m.)
  • Opera ?Egipto Elena“ ( Die agyptische Helena , op. 75, Drezdenas , 1928 m.)
  • Opera ?Arabela“ ( Arabella , op. 79, Drezdenas , 1933 m.)
  • Opera ?Tyli moteris“ ( Die schweigsame Frau , op. 80, Drezdenas , 1935 m.)
  • Opera ?Taikos diena“ ( Friedenstag , op. 81, Miunchenas , 1938 m.)
  • Opera ?Dafn?“ ( Daphne , op. 82, Drezdenas , 1938 m.)
  • Opera ?Kapri?as“ ( Capriccio , op. 82, Miunchenas , 1942 m.)
  • Opera ?Danaj?s meil?“ ( Die Liebe der Danae , op. 83, Zalcburgas , 1952 m.)

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxi
  2. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxi
  3. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxi
  4. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxii
  5. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxii
  6. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxii
  7. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003, p. 7
  8. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003, p. 10
  9. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003 , p. 11
  10. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003, p. 6
  11. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxii
  12. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiii
  13. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiii
  14. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiii
  15. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003, p. 23
  16. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003, p. 23
  17. ↑ ?trauso vardo instituto informacija [neveikianti nuoroda]
  18. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiv
  19. ↑ Schmid, Mark-Daniel. The Richard Strauss Companion . Greenwood Publishing Group, 2003, p. 24
  20. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiv
  21. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiv
  22. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxiv
  23. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxv
  24. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxv
  25. ↑ Youmans, Charles. The Cambridge Companion to Richard Strauss . Cambridge University Press, 2010, p. xxv
  26. ↑ R. ?trauso vardo instituto informacija

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Richard Strauss ? vaizdin? ir garsin? med?iaga
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Richard_Strauss&oldid=6495932 "