Raseiniai
? miestas vidurio vakar? Lietuvoje,
?emaitijoje
,
Kauno apskrityje
, 76 km ? ?iaur?s vakarus nuo
Kauno
,
?emai?i? auk?tumos
pietrytin?se priekaln?se, prie
?emai?i? plento
.
Raseini? rajono savivaldyb?s
centras.
Raseini? miesto seni?nija
, yra
apylink?s seni?nijos
centras,
Dubysos regioninio parko
direkcija.
Yra
Raseini? ?v?. Mergel?s Marijos ?mimo ? dang? ba?ny?ia
(pastatyta
1663
m., i?pl?sta
1783
m.), buv?s
dominikon?
vienuolynas,
sta?iatiki? cerkv?
(pastatyta
1870
m.), kult?ros centras, kra?to istorijos muziejus, pa?tas (LT-60001), rajono centrin? ligonin?, turizmo ir verslo informacijos centras ?Atrask Raseinius“, Maironio parkas. Mieste yra 3 tvenkiniai, prateka
Raseikos
upelis.
Skulpt?ra ??emaitis“ (stiprus vyras, sutramd?s me?k?, ry?tingai ?engia pirmyn; cementas, padengtas baltu marmuru, paminklas pastatytas
1933
?
1934
m. centrin?je miesto aik?t?je, skulptorius
Vincas Grybas
; postamento ?onuose 3 fig?riniai bareljefai, vaizduojantys kovas d?l Nepriklausomyb?s). ?alia auga per paminklo atidengimo i?kilmes Prezidento A. Smetonos pasodintas ??uolas.
Labiausiai tik?tina, kad
Raseini?
vietovardis sietinas su per Raseini? miest? tekan?io
Raseikos
upelio vardu; vietos gyventoj? vartojamas archaji?kesnis ?io hidronimo variantas yra
Rasupis
. Nors tai yra hipotetin? versija, ta?iau ji laikoma labiausiai tik?tina.
[4]
Pagal ?i? versij?, Raseiniai yra
vandenvardinis vietovardis
. Upelis teka pietvakariniame miesto pakra?tyje.
Pasak dalies kalbinink?,
Raseini?
vietovardis (Mindaugo
1253
m. akte
Rasseyne
) tikriausiai yra susij?s su ?aknimi
ras-
, kuri kildinama i?
liet.
rasa
,
rasoti
? ?kristi, trauktis, d?tis
rasai
“,
rasenti
? ?dulkti, dulksnoti, lynoti“. ?velgiant ? hipotetin?
K?daini?
vietovard?io analogij? galima b?t? manyti, kad miesto vardas kil?s nuo asmenvard?io
Raseinis
, ta?iau tokia ar pana?i lietuvi?ka pavard? dabar n?ra aptinkama.
Liaudies etimologija
pasakoja, kad seniai ten, kur dabar Raseiniai, gyvenusios trys seserys. Viena i?tek?jusi u? Tel?io ? ten dabar
Tel?iai
, kita u? ?iaulio ? ten
?iauliai
, o jauniausioji ir gra?iausioji, nerasdama tinkamo jaunikio, liko netek?jusi. Jaunikai?iai i? vis? kampeli? jodavo pas j? su pir?liais ir sakydavo: ?
Rasit
eis u? man?s“. Taip ir atsirad?s vietovardis.
[5]
Raseiniai yra vienas i? seniausi? Lietuvos miest?, i?aug?s buvusioje (archeologini?)
?emai?i? genties
teritorijoje.
Istorijos ?altiniuose Raseiniai minimi nuo
1253
m., kai
Mindaugas
, atsilygindamas
Vokie?i? ordinui
u? Lietuvos
1249
?
1253
m. vidaus karo metu suteikt? karin? pagalb?, u?ra?? ?iai riteri? vienuoli? valstybei, be kit? ?emai?i? ?emi?, ir pus? Raseini? ?em?s, arba vals?iaus; likusi? vals?iaus pus? Mindaugas
1254
m. padovanojo pirmajam Lietuvos katalik? vyskupui Kristijonui.
1416
?
1421
m. Raseiniuose pastatyta pirmoji
Raseini? ba?ny?ia
, XV a. pabaigoje gyvenvietei suteiktos miesto savivaldos teis?s (patvirtintos
1792
m.). XV?XVIII a. miestas buvo
?emai?i? seni?nijos
administracinis centras; ?ia b?davo renkami
?emai?i? seni?nai
, ?emai?i? seni?nijos ra?tininkai, seni?nijos ?em?s teismo teis?jai, karu?os ir kt. pareig?nai, taip pat
ATR
Seimo delegatai nuo ?emai?i? seni?nijos.
Nuo
1742
m. prie
pijor?
vienuolyno veik? mokykla. Nuo XVIII a. pabaigos Raseiniuose veik? pa?tas.
1831
m.
kovo 26
d. sukil?liai u??m? Raseinius ir sudar? laikin?j? apskrities vald?i?. XIX a. Raseiniai ? apskrities centras Kauno gubernijoje.
[6]
Lietuvos Valstyb?s Tarybai
1918
m.
lapkri?io 12
d. paskelbus kreipimasi ? kra?to visuomen?, kvie?iant organizuoti vietos savivald?,
1918
m.
lapkri?io 13
d. Raseini? gyventoj? susirinkime atviru balsavimu i?rinktas 17 nari? Raseini? miesto komitetas. Miesto prezidiumo pirmininku buvo i?rinktas i?
Rusijos
gri??s banko tarnautojas
Viktoras Kuraitis
.
[7]
1930
?
1940
m. veik?
Raseini? politini? kalini? kal?jimas
.
1932
m. suteiktos II eil?s miesto teis?s.
1934
m. pastatyti
Raseini? banko r?mai
.
1941
m.
bir?elio 23
?
27
d. prie miesto ?vyko
Raseini? m??is
, kuriame dalyvavo apie 1000 tank?. Miestas smarkiai nukent?jo per II pasaulin? kar?,
1944
m.
spalio 7
d.
[reikalingas ?altinis]
?ia ??eng? soviet? armija. Karas sunaikino apie 90 proc. pastat?.
1946
m.
rugpj??io 3
d. tapo apskrities pavaldumo miestu.
1953
m. soviet? nugriauta
Raseini? evangelik? liuteron? ba?ny?ia
. Sovietme?iu veik?
??atrijos“ siuvimo ?moni? susivienijimas
, sviesto gamykla.
2002
m. patvirtintas dabartinis
Raseini? herbas
.
2012
m.
spalio 6
d. miesto centre esan?iam parkui po renovacijos buvo suteiktas
Maironio
vardas. Parke atidengtas
Tado Gutausko
sukurtas paminklas
Maironiui
.
[8]
2015
m. parke atidengta S. Jurkaus ir S. Plotnikovo sukurta skulpt?ra ?L??is“.
[9]
2016
m. pastatyta nauja
Raseini? autobus? stotis
.
2018
m. atnaujintas
Magd?s ?ulinys
, siejamas su populiaria miesto legenda.
- Dionizas Po?ka
(1757?1830), poetas, tarnav?s Raseini? teismuose ? nuo
1783
m. kaip teis?jo mokinys, v?liau kaip antspaudininkas, ra?tininkas
- Antanina Tama?auskait?
(1814?1883), 1863 m. sukilimo dalyv?
- Ignotas Mauricijus ??edrauskas
(1815?1870), dailininkas
- Antanas Ju?ka
(1819?1880), Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas
- Aleksandras Fromas-Gu?utis
(1822?1900), ra?ytojas
- Borisas ?askolskis
(1843?1910), verslininkas
- Natanas Cvi Finkelis
(1849?1927), rabinas, mokytojas
- Simonas Zalkindas
(1861?1941), gydytojas
- Maironis
(1862?1932), XIX?XX a. lietuvi? romantizmo poetas, para??s tokius Lietuvoje ?ymius k?rinius kaip ?Trak? pilis“, ?Lietuva Brangi“ ir daugel? kit?
- Viktoras Estrovi?ius
(1881?1941), architektas
- Juozas Tallat-Kelp?a
(1889?1949), vargonininkas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kult?ros veik?jas
- Alexander Sachs
(1893?1973), ekonomistas, bankininkas
- Karolis Po??la
(1896?1926), revoliucionierius, vienas i? Lietuvos komunist? partijos ?k?r?j?, vienas i? ?Keturi? komunar?“, dirb?s Raseiniuose partin? darb?
1919
?
1920
m.
- Jekaterina Knia?eckaja
(1900?1986), istorik?
- Piotr Biega?ski
(1905?1986), architektas
- Jonas ?emaitis-Vytautas
(1909?1954), Lietuvos partizan? ginkluot?j? paj?g? vadas bei organizatorius, pasiprie?inimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. pripa?intas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu
- George Kadish
(1930?1997), fotografas
- Eduardas Brazauskas
(1922?1996), muzikantas, valtornistas
- Viktoras Petkus
(1928?2012), disidentas, Lietuvos Helsinkio grup?s ?k?r?jas
- Juozas Nekro?ius
(1935?2020), ?urnalistas, poetas, politikas
- Marcelijus Martinaitis
(1936?2013), vienas ?ymiausi? XX am?iaus lietuvi? poet?, aktyvus S?j?d?io veik?jas
- Gintautas Jurgis ?esnys
(1940?2009), Lietuvos gydytojas anatomas ir antropologas, habilituotas biomedicinos moksl? daktaras
- Vytautas Zigmas Vaitonis
(1942?2020), Lietuvos ?achmatininkas
- Nijol? Sabait?
(g. 1950 m.), lengvaatlet?, olimpin? vice?empion?
- Eimuntas Nekro?ius
(1952?2018), lietuvi? re?isierius
- Vladas Vitkauskas
(g. 1953 m.), pirmasis Lietuvos alpinistas, i?k?l?s Lietuvos v?liav? vis? ?emyn? auk??iausi? kaln? vir??n?se
- Nerijus Mankus
(g. 1969 m.), teatro ir kino aktorius
Raseini? karat? klubas
BUSHI-DO
, ?kurtas 1997 m. Klubo ?k?r?jai: Edgaras Gab?evi?ius ir Gediminas Jakubauskas.
-
Dominikon? vienuolynas ir ba?ny?ia, 1916 m.
-
Raseini? Vytauto Did?iojo gatv?, apie 1930 m.
-
-
Raseini? dominikon? vienuolynas po karo, apie 1946 m.
-
Raseini? ?v Mergel?s Marijos ba?ny?ia 1944 m.
-
Vasario 16-osios min?jimas Raseiniuose, 1928 m.
-
A. Smetonos sodintas ??uolas prie ??emai?io“
-
Nepriklausomyb?s paminklas ??emaitis“
- ↑
Aldonas Pupkis, Marija Razmukait?, Rita Mili?nait?.
Vietovard?i? ?odynas
. ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2002.
ISBN 5-420-01497-1
. //
(internetinis leidimas)
[sudarytojai Marija Razmukait?, Aldonas Pupkis].
ISBN 978-9955-704-23-2
.
- ↑
2,0
2,1
Россiены
.
Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона
, Т. 27 (53) : Розавен ? Репа. С.-Петербургъ, 1899., 117 psl.
(
rus.
)
- ↑
3,0
3,1
Географическо-статистический словарь Российской империи
, T. 4 (Павастерортъ ? Сятра-Касы). СПб, 1868, 324 psl.
- ↑
Aleksandras Vanagas
. ?Lietuvos miest? vardai“ (antrasis leidimas). ? Vilnius, Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2004. // psl. 174?176
- ↑
153 ?domiausi Lietuvos miesteliai. ? Kaunas, Terra Publica, 2010. // psl. 200
- ↑
Rossienie
.
Słownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow słowia?skich
, T. IX (Po?aj?cie ? Ruksze). Warszawa, 1888, 770 psl.
(
lenk.
)
- ↑
Laiko ir istorijos ?enklai Raseini? kra?te 1918?2018 m.
Vilnius: Akademin? leidyba, 2017, p. 13
- ↑
Maironio parkas tapo puo?mena ir susib?rimo vieta
- ↑
Ar ?inojote, kad dabartinis Maironio parkas ?kurtas buvusio pijor? vienuolyno ir ba?ny?ios vietoje?
- ↑
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoj? 1923 m. sura?ymo duomenys
. Kaunas: Finans? ministerija. Centralinis statistikos bi?ras, 1925.
- ↑
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietov?s 1959 ir 1970 metais (Visas?jungini? gyventoj? sura?ym? duomenys)
. Vilnius: Centrin? statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministr? tarybos, 1974.
- ↑
Raseiniai
.
Taryb? Lietuvos enciklopedija
, T. 3 (Masaitis-Simno). ? Vilnius: Vyriausioji enciklopedij? redakcija, 1987. // psl. 504
- ↑
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietov?s (1979 met? Visas?junginio gyventoj? sura?ymo duomenys)
. Vilnius: Lietuvos TSR Centrin? statistikos valdyba, 1982.
- ↑
Kaimo gyvenamosios vietov?s (1989 met? Visuotinio gyventoj? sura?ymo duomenys)
. Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑
Kauno apskrities gyvenamosios vietov?s ir j? gyventojai
. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑
Gyventojai gyvenamosiose vietov?se: Lietuvos Respublikos 2011 met? gyventoj? ir b?st? sura?ymo rezultatai
. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑
2011 m. sura?ymo duomenys
Archyvuota kopija
2021-10-28 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
2001 m. sura?ymo duomenys
Archyvuota kopija
2016-03-06 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
1923 m. sura?ymo duomenys
[neveikianti nuoroda]
- ↑
1897 m. sura?ymo duomenys (rus.)
- Raseiniai
.
M?s? Lietuva
,
T. 4.
? Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1968. ? 488 psl.
- Raseiniams 750. ? Vilnius: Atkula, 2003. ? 1 apl. (12 lap.): iliustr.
- Raseiniai. Nepriklausomyb?s paminklui ??emaitis“ ? 70 met?. ? Vilnius: Atkula, 2004. ? 28 p.