Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas vok. Rudiger Graf Gustav Adolf von der Goltz ,
Gim?	1865 m. gruod?io 8 d. Zullichau, dab. Sulechuvas , Liubu?o vaivadija , Lenkija
Mir?	1946 m. lapkri?io 4 d. (80 met?) Kinsegas, Bavarija
Veikla	Vokietijos karinis veik?jas, generolas.
Vikiteka	Rudiger Graf Gustav Adolf von der Goltz

Riudigeris Gustavas Adolfas fon der Golcas ( vok. Rudiger Graf Gustav Adolf von der Goltz , 1865  m. gruod?io 8 d. Zullichau, dab. Sulechuvas , Liubu?o vaivadija , Lenkija  ? 1946  m. lapkri?io 4 d. Kinsegas, Bavarija ) ? Vokietijos karinis veik?jas, generolas.

Biografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Grafas . Baig?s Vokietijos karo akademij? 13 met? tarnavo Generaliniame ?tabe, v?liau feldmar?alo Paulio fon Hindenburgo ?tabe. 1897  m. Generalinio ?tabo Anglijos skyriaus vadovas. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, 1918  m. Dancige suformuotos Vokietijos kariuomen?s 12-osios landvero p?stinink? divizijos ( Ostsee , Baltijos divizija) vadas. 1918 m. baland?io m?n. su divizija i?silaipino Suomijoje , dalyvavo Suomijos pilietiniame kare, pad?jo Karlui Manerheimui i? Suomijos i?stumti Rusijos ir suomi? bol?evik? kariuomen?. V?liau pad?jo kurti Suomijos kariuomen?s dalinius ir kariuomen?s ?tab?.

Nuo 1919  m. prad?ioje Antant?s reikalavimu i? Suomijos at?auktas, nuo vasario 1 d. 6-jo rezervinio korpuso, dislokuoto Kur?e ir ?iaur?s Lietuvoje, vadas, pasiskelb? Liepojos gubernatoriumi. ?io korpuso 1-osios gvardijos rezervin?s divizijos ir Gele?in?s divizijos dalys 1919 m. vasario ? gegu??s m?n. ?emaitijoje kov?si su Raudon?ja armija , slopino bol?evik? sukurt? vietin? vald?i?. 1919 m. baland?io 16 d. Liepojoje nuginklavo Latvijos kariuomen?s dalis, nuvert? Karlio Ulmanio vyriausyb? ir prisid?jo prie provoki?kos Andrievo Niedros vyriausyb?s sudarymo. ^[1] 1919 m. bir?elio m?n. Latvijos ir Estijos kariuomen? fon der Golco karinius junginius sumu??, fon der Golcas atsistatydino, o i?skaidyti jo kariuomen?s daliniai prad?jo veikti i?vien su bermontininkais . 1919 m. rugs?jo m?n. i?lik? vokie?i? kariniai junginiai buvo ?traukti ? Rusijos baltagvardie?i? generolo Nikolajaus Judeni?iaus Vakar? armij?. 1919 m. spalio m?n. at?auktas ? Vokietij?.

Vokietijoje prie?inosi Veimaro respublikai , 1920  m. dalyvavo Kapo pu?e . 1934 ? 1939  m. atsargos karinink? Imperi?kosios vokie?i? karinink? s?jungos ( vok. Reichsverband deutscher Offiziere ) vadas.

Bibliografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Atsiminim? knyga ?Mano misija Suomijoje ir Baltijos ?alyse“

1. Goltz Rudiger von der, Meine Sendung im Finland und im Baltikum, Leipzig 1920.

• Apie j?:

1. Bermond-Awaloff Pavel, Im Kampf gegen den Bolschevismus. Erinnerungen von…, Berlin 1925.
2. BischoffJosef, Die letzte Front. Geschichte der Eiserne Division im Baltikum 1919, Berlin 1935.
3. Darstellungen aus den Nachkriegskampfen deutscher Truppen und Freikorps, Bd 2: Der Feldzug im Baltikum bis zur zweiten Einnahme von Riga. Januar bis Mai 1919, Berlin 1937; Bd 3: Die Kampfe im Baltikum nach der zweiten Einnahme von Riga. Juni bis Dezember 1919, Berlin 1938.
4. Die baltische Landeswehr im Befreiungskampf gegen den Bolschevismus. Ein Gedenkbuch, herausgegeben vom baltischen Landeswehrein, Riga 1929.
5. Kiewisz Leon, Sprawy łotewskie w bałtyckiej polityce Niemiec 1914?1919, Pozna? 1970.
6. Łossowski Piotr, Mi?dzy wojn? a pokojem. Niemieckie zamysły wojenne na wschodzie w obliczu traktatu wersalskiego. Marzec-kwiecie? 1919, Warszawa 1976.
7. Paluszy?ski Tomasz, Walka o niepodległo?? Łotwy 1914?1920, Warszawa 1999.
8. Von den baltische Provinzen zu den baltischen Staaten. Beitrage zur Entstehungsgeschichte der Republiken Estland und Lettland, Bd I (1917?1918), Bd II (1919?1920), Marburg 1971,1977.
9. Jobst Knigge, Kontinuitat deutscher Kriegsziele im Baltikum. Deutsche Baltikumpolitik 1918/19 und das Kontinuitatsproblem, Verlag Dr. Kovacs Hamburg 2003

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]