Prigimtin? teis? ir prigimtin?s teis?s teorija  ? viena seniausi? teis?s filosofijos ir teis?s mokslo kategorij?. Nuo sen? laik? prigimtin? teis? buvo prie?inama su galiojan?ia ( pozityvi?ja ) teise kaip ideali, tobula netobulos egzistuojan?ios teis?s at?vilgiu, kylanti i? pa?ios gamtos ir tod?l nekintanti ? prie?inama su kei?iama ir priklausoma nuo nustatyta ?mogaus teise. Kaip tobula prigimtin? teis? yra s?lygojama, apibr??iama per am?in? idealo bei tikrov?s prie?tar?, taip pat kai kuriomis pozityviosios teis?s savyb?mis, kurios pabr??ia ?? prie?taravim?.

Pozityvieji ?statymai paprastai priimami ilgalaikiam taikymui. Kaip nustatytos bendro pob?d?io normos jie negali keistis kiekvien?kart kei?iantis visuomeniniams santykiams , kuriems reguliuoti jie yra sukurti, nors tuo metu gyvenimas kei?iasi bei kyla nauj? santyki? nustatymo poreikis. Netgi patys geriausi ?statymai retai tenkina visas asmen? grupes. Visuomenini? interes? ?vairov? neb?tina atspindi teis?k?ra . Tod?l kyla nepasitenkinimas d?l pozityviosios teis?s, kuris gali b?ti grind?iamas ir prigimtin?s teis?s reikalavimais. Pozityviosios teis?s aktai yra kei?iami bei subjektyv?s. Prigimtin? teis? laikoma vir?esne u? pozityvi?j? kaip tam tikra auk??iausioji teis?, kurios galia kyla i? gamtos ? u? pozityvi?j? teis? vir?esn?s normos. Laikantis pozicijos, kad egzistuoja prigimtin? teis?, manyta, kad egzistuoja tam tikros nuostatos tarsi nepriklausan?ios nuo ?mogaus valios ir nustatytos pa?ios gamtos. Tokia ??valga vert? ie?koti bei atrasti prigimtin?s teis?s p?dsak? galiojan?ioje teis?je bei teis?s normose skirti nekei?iamas ir prigimtines nuostatas nuo nustatyt?j?. Tokiu b?du prigimtin? teis? kaip koncepcija pagrind? praktin? reik?m? turint? reikalavim? d?l tobulesn?s teis?s, i? kitos pus?s ? nat?raliai kylan?i? b?tinyb? steb?ti, teori?kai nagrin?ti ?inomas nuostatas. ?ie du aspektai papildo vienas kit?, ta?iau negali b?ti suvesti vienas ? kit?. Pirmuoju atveju prigimtin? teis? keliama vir? pozityviosios, antru ji suprantama kaip tam tikra ?inoma veikian?iosios teis?s dalis. Toks dvilypumas pastebimas per vis? prigimtin?s teis?s doktrinos formavimosi laikotarp?. Prigimtin? teis? susiformavo ne tik kaip teis?s koncepcija, bet ir kaip atskira teisin? mokykla. Ja buvo grind?iama pozityvioji teis?. ?iai esant neteisingai, bet jos nugin?ijimui nesant formalaus teisinio pagrindo, buvo remiamasi prigimtin?s teis?s reikalavimais. Prigimtine teise r?m?si ir teis?k?ra kai kuriose Europos valstyb?se.

Prigimtin?s teis?s, prigimtin?s teis?s mokyklos antipodas (prie?ingyb?) XX am?iuje laikytinas teisinis pozityvizmas , auk??iau vis? norm? keliantis pozityvi?j? teis? (galiojan?ius ?statymus, kitus formalius teis?s aktus), padar?s didel? ?tak? socialistin?s teis?s tradicijos valstybi? teisiniame ir politiniame gyvenime (iki ?iol kaip teisin? teorija turinti tvirtas pozicijas ir Lietuvos teisin?je sistemoje).

Prigimtin?s teis?s teorij? pl?tojo tiek pasaulietin?s, tiek ir religin?s ( ba?nytin?je ) teis?je (teoretikai ? Tomas Akvinietis ir kiti).

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Чичерин, ?История политических учений“ (М., 1869?77); его же, ?Политические мыслители древнего и нового Mиpa“ (M., 1897);
• Stahl, ?Geschichte der Rechtsphilosophie“ (3-е изд., Гейдельб., 1856);
• Bergbohm, ?Jurisprudenz und Rechtsphilosophie“ (т. I, Лпц., 1892);
• Hildenbrand, ?Geschichte u. System der Rechts ? u. Staatsphilosophie. T. I. Das klassische Altenhum“ (Лпц., 1860);
• Kaltenborn, ?Die Vorl a ufer des Hugo Grotius auf dem Gebiete d. ius naturae et gentium“ (Лпц., 1848);
• Gierke, ?Johannes Althusius u. die Entwickelung d. naturrechtlichen Staatstheorien“ (Бресл., 1880);
• Hinrichs, ?Geschichte der Rechts ? u. Staatsprincipien sett der Reformation“ (Лпц., 1849?52);
• Stintzing (продолж. Landsberg), ?Geshichte der deutschen Rechtswissenschaft“ (Мюнх., 188 0 ?98);
• Новгородцев, ?Историческая школа юристов“ (М., 1896);
• E. Dahn, ?Rechtsphilosophie“ в Bluntschli-Brater’s ?Staatsw o nerbuch“ (т. 8).