Plok??i? tektonika

?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius .
J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Plok??i? tektonika ? ?iuolaikin? geologin? paradigma apie litosferos jud?jim?. Ji teigia, kad ?em?s plut? sudaro santykinai stabil?s blokai ? tektonin?s plok?t?s , kurios tarpusavyje juda. ?i teorija paai?kina ?em?s dreb?jim?, vulkaninio aktyvumo prigimt? ir kaln? susidarymo prie?astis.

Plok??i? jud?jimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Plok?t?s nuolat juda (iki 16 cm per metus) ir s?veikauja tarpusavyje, tod?l j? plotai nuolat kinta ? ple?iasi arba ma??ja. Plok??i? sand?rose formuojasi trij? tip? pakra??iai: konstruktyvieji (plok?t?s tolsta viena nuo kitos), destruktyvieji (plok?t?s spaud?ia viena kit?) ir konservatyvieji (plok?t?s slysta viena palei kit?). B?tent plok??i? pakra??iuose vyksta dauguma aktyviausi? geologini? rei?kini?, toki? kaip ugnikalni? i?siver?imai, ?em?s dreb?jimai , kaln? ir vandenyn? duburi? ir lovi? formavimasis.

J?ga, judinanti litosferos plok?tes [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Plok??i? jud?jimas vyksta d?l ?ilumin?s kilm?s mantijos sraut? ? konvekcijos . ?ios energijos ?altinis ? ?ilumos perne?imas i? labai ?kaitusio ?em?s branduolio (apie 5000 °C). ?kaitusios uolienos ple?iasi, j? tankis ma??ja, ir uolienos kyla auk?tyn, u?leisdamos viet? atv?susioms ir tankesn?ms med?iagoms. Vir?utin?je ?io ciklo dalyje med?iagos juda horizontaliai ir traukia tektonines plok?tes. Taigi plok??i? jud?jimas yra ?em?s v?simo pasekm?, kai dalis ?ilumin?s energijos virsta mechaniniu darbu.

Greta ?ilumin?s energijos egzistuoja ir daugiau j?g?, ?takojan?i? litosferos plok??i? jud?jim?, b?tent, vandenyninei plutai grimztant ? mantij?, bazaltin?s uolienos virsta eklogitais ? uolienomis, tankesn?mis ir sunkesn?mis u? ?prastines mantijos uolienas ? peridotitus . Tokiu b?du tapdamas sunkesnis, vandenynin?s plok?t?s pakra?tys grimzta ? mantij?, sykiu tempdamas likusi? dal?.

Plok??i? pakra??iai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Konstruktyvieji pakra??iai

Konstruktyvieji pakra??iai susidaro ties viena nuo kitos tolstan?iomis plok?t?mis. Atsirandant? ply?? u?pildo ? vir?? besiver?ianti kar?ta magma, kuri v?sdama pati tampa plok?t?s dalimi. Jeigu konstruktyvusis pakra?tys yra vandenyno dugne (pvz., Atlanto vidurio kalnag?bris , Pietvakari? Indijos vandenyno kalnag?bris ), ?ie procesai vandenyn? kasmet paplatina keliais centimetrais. ?is rei?kinys geriausiai matomas sausumoje, pavyzd?iui, Islandijoje , kurioje plok?t?s pl?timosi vieta ( riftas ) i?kyla ? sausum?. Did?iausias konstruktyvusis sausumos l??is yra Didysis Ryt? Afrikos l??is ( Didysis riftinis sl?nis ).

Uolien? ?magnet?jimas abipus konstruktyvi?j? l??i? yra simetri?kas, ir tai yra vienas i? ?rodym?, kad tektonin? plok?t? ties l??iu ple?iasi simetri?kai.

Destruktyvieji pakra??iai

Destruktyvieji pakra??iai susidaro tektonini? plok??i? susid?rimo vietose ir gali sudaryti keli? r??i? geologines formacijas.

Pirmuoju atveju, kai sunkesn? vandenynin? plok?t? susiduria su lengvesne ?emynine plok?te, ji nyra gilyn, formuodama gilius povandeninius lovius, o dar giliau ? nirimo, arba subdukcijos , zon?. ?ioje zonoje plok??i? pakra??iai d?l trinties trupa ir lydosi. I?tirpusi plok?t?s uoliena yra lengvesn?, negu mantija , tod?l magma kyla auk?tyn ir i?siver?dama formuoja ugnikalnius bei i?tisas vulkaninius kaln? grandines, tokius kaip Andai , Kaskadiniai kalnai . Did?iausioji planetoje Ramiojo vandenyno plok?t? i? vis? pusi? apsupta vulkanini? kaln?, vadinamojo Ugnies ?iedo .

Antruoju atveju, susid?rus dviem vandenynin?m plok?t?m, senesnioji (taigi labiau atv?susi ir sunkesn?) grimzta po jaunesni?ja, ir tokioje sand?roje formuojasi vulkanini? sal? lankai , pavyzd?iui, Marian? , Vanuatu ir Saliamono salos Ramiajame vandenyne, Antil? salos Atlanto vandenyne. Ties tokiu sal? lanku susidaro ir gil?s povandeniniai loviai.

Jeigu tarpusavyje susiduria dvi ?emynin?s plok?t?s, formuojasi rauk?liniai kalnai ( Himalajai , Alp?s ). Sand?ros vietoje esantys nuogul? sluoksniai persikreipia, sudaro rauk?les, kurios kartais b?na beveik guls?ios, su horizontaliais l??iais.

Konservatyvieji pakra??iai

Vienos palei kit? slystan?i? plok??i? pakra??iai vadinami konservatyviaisiais, arba transforminiais, kadangi j? sand?roje ?em?s pluta nei formuojasi, nei nyksta. Tokia uolien? dislokacija vadinama st?miu, kuris gali b?ti kairysis (jeigu uolienos pasislenka ? kair?) arba de?iniuoju (poslinkis ? de?in?). Vienas i? garsiausi? konservatyvi?j? l??i? yra ?v. Andrejaus l??is ( angl. San Andreas fault ) ?iaur?s Amerikoje, nut?s?s skersai Kalifornijos pakrant?s region? (nuotrauka). Ties ?iuo de?iniuoju l??iu Ramiojo vandenyno plok?t? slysta palei ?iaur?s Amerikos plok?t? ?iaur?s kryptimi.

Plok??i? jud?jimas praeityje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Praeityje ?em?s litosferos vaizdas i? esm?s skyr?si ? slenkant tektonin?ms plok?t?ms, nuolatos susidarydavo ir skildavo senoviniai superkontinentai ? Gondvana , Laurazija , Pang?ja , Rodinija .

Plok??i? tektonikos koncepcijos raida [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Ankstesnioji teorija, ai?kinusi ?em?s plutos strukt?ros ypatybes, buvo D?. Deno geosinklinali? teorija, kurios i?kelta kontrakcijos hipotez? (XX a. prad?ia) teig?, kad ?em? v?sdama, pana?iai kaip keptas obuolys, rauk?l?jasi, ir jos pavir?iuje atsiranda rauk?l?s ? kalnai. ?ios teorijos ?alininkai teig? izostazijos princip?, pasak kurio ?em? sudaro granitai (?emynai) ir bazaltai (okeanai). Traukiantis ?emei, okeanuose susidaro j?gos, kurios spaud?ia ?emynus, tod?l ?ie kyla, formuojasi kalnus, o paskui l??in?ja. ?io irimo rezultatai nugula ?dubose.

?iai schemai prie?taravo vokie?i? mokslininkas meteorologas Alfredas Vegeneris (1880?1930; pavard?s ra?ybos variantai V?generis, Veg?neris), kuris 1912 m. sausio 6 d. Vokie?i? geologijos draugijoje perskait? prane?im? apie ?emyn? dreif?.

Viena i? paskat? sukurti ?i? teorij? buvo ankstesni pasteb?jimai, kad Afrikos ir Piet? Amerikos pakran?i? kont?rai sutampa taip tiksliai, tarsi jiedu b?t? susidar?, skilus vienam anks?iau egzistavusiam ?emynui. ?is sutapimas buvo pasteb?tas dar iki jo ? flamand? kartografo Abrahamo Ortelijaus (Abraham Ortelius), Frensio Beikono ( Francis Bacon ), Theodoro Christopho Lilienthalio, Aleksandro fon Humbolto ( Alexander von Humboldt ), darbuose; kapitonas Antonijas Snider-Pellegrinis 1858 m ?em?lapyje pademonstravo abiej? Amerik?, Afrikos ir Europos kont?r? sutapim?, ?r. iliustracij?.

Vegeneris nepasitenkino pakran?i? kont?r? sutapimu, bet i?tyr? abiej? kontinent? geologinius bruo?us ir rado daug geologini? kompleks?, kurie sutapdavo analogi?kai su kranto linij? sutapimu. Kita argument? grup? ?iai teorijai patvirtinti buvo paleoklimatin?s rekonstrukcijos, paleontologijos ir biogeografijos duomenys, pavyzd?iui, kad daug gyv?n? ir augal? r??i? turi arealus abiejose Atlanto pus?se. Tie arealai labai pana??s, bet juos skiria vandenyno plotai. Greta ?i? ?emyn? dreifo teorijos patvirtinim? Vegeneris kaup? geofizinius ir geodezinius ?rodymus, ta?iau tuo metu ?i? moksl? b?kl? nebuvo pakankama kontinent? jud?jimui u?fiksuoti.

I? prad?i? mokslo bendruomen? ?emyn? dreifo teorij? pri?m? palankiai, bet jau po poros met? prad?ta grie?tai kritikuoti. Svarbiausias oponent? klausimas, ? kur? Vegeneris netur?jo atsakymo ? kokia j?ga judina ?em?s plutos plok?tes? Buvo daromos prielaidos, kad ?is jud?jimas vyksta d?l Koriolio j?gos , potvyni? ir kt., bet papras?iausi apskai?iavimai parod?, kad vis? ?i? j?g? visi?kai nepakanka pajudinti kolosaliems kontinent? blokams. Kadangi atsakymo ? ?? klausim? nebuvo, be konstruktyvios kritikos buvo ignoruoti visi kiti gaus?s faktai, palank?s Vegenerio teorijai. Po Vegenerio mirties 1930 m. jo teorija buvo i? esm?s atmesta, ir dauguma mokslini? darb? vadovavosi geosinklinali? teorija.

Vegenerio teorija atgim? XX a septintajame de?imtmetyje, kai buvo sudarytas Pasaulinio vandenyno reljefo ?em?lapis, kuriame mat?si, kad vandenyn? centre driekiasi vandenyn? vidurio kalnag?briai , 1,5-2 km i?kylantys vir? abisalini? lygum? . Remdamiesi ?iais naujais duomenimis, Robertas S. Dietzas ir Haris Hesas 1962?1963 m. i?k?l? spredingo teorij? ( angl. seaflood spreading ? j?ros dugno pl?timasis). Anot ?ios teorijos, mantijoje vyksta konvekcija (ma?daug 1 cm per metus). Kylantys konvekciniai srautai kelia mantijos med?iag?, kuri kas 300?400 met? atnaujina vandenyno dugn? ties kalnag?brio a?ies pagrindu. Patys kontinentai ne plaukia vandenyn? pluta, o slenka mantija, b?dami litosferos plok??i? dalimi. Spredingo teorija postuluoja, kad okeanini? basein? strukt?ros yra nepastovios, nestabilios, o kontinentai ? pastov?s.

?i? teorij? patvirtino ir 1963 m. atrastos vandenyno dugno magnetin?s anomalijos, ?magnet?jimo simetrija.

?iuo metu plok??i? tektonikos teorij? patvirtino ir tiesioginiai plok??i? jud?jimo steb?jimai GPS metodu ir kvazar? spinduliavimo interferometrija.

Modernioji plok??i? tektonikos teorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per pastaruosius de?imtme?ius plok??i? tektonikos mokslas progresavo, ir dalis jos teigini? kito. ?iuo metu svarbiausi jo postulatai yra ?ie:

Pavir?in? kiet?j? ?em?s planetos sluoksn? sudaro kieta ir trapi litosfera ir elastinga astenosfera . Astenosferos konvekcija yra plok??i? jud?jimo prie?astis.
Litosfer? sudaro septynios did?iosios plok?t?s ir de?imtys vidutini? ir ma??j? plok??i?. Plok??i? pakra??iai yra seisminio, tektoninio ir magminio aktyvumo zonos.
Horizontal? litosferos plok??i? jud?jim? apra?o Eilerio teorema.
Egzistuoja trys plok??i? tarpusavio jud?jimo tipai:
- pl?timasis (divergencija), pasirei?kianti spredingu;
- susid?rimas (konvergencija);
- slinkis (transforminiai, konservatyvieji l??iai).
Pl?tim?si (spreding?) vandenyn? dugne kompensuoja nirimas (subdukcija) ir irimas j? pakra??iuose, tod?l ?em?s spindulys ir apimtis nekinta.
Litosferos plok?t?s juda, nes jas traukia konvekciniai astenosferos srautai.