Lietuvos Statutai

Lietuvos Statutai ? trys teisini? dokument? rinkiniai, teisynai , sukurti XVI a. ir apibr??? Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s teisin?s sistemos pagrind? iki pat 1840 m.

Teisin? sistema iki statut? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1468 m. Lietuvos didysis kunigaik?tis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyn? , kuris kartu su Pon? tarybos LDK leid?iamomis privilegijomis, teism? sprendimais sudar? LDK teis?s pagrind?.

Statut? k?rimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kaip ir visoje Vidurio Europoje , XVI am?iaus prad?ioje ir LDK skirtas didelis d?mesys teis?s kodifikavimui ? teismams ir administracijai kilo dideli? sunkum? d?l ?statym? i?sibarstymo per daugyb?s privilegij?, pon? tarybos ir kunigaik??i? sprendim?, skirtingose valstyb?s dalyse galiojan?i? skirting? ?statym?.

Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teis? prad?jo ry?k?ti 1501 m., kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus ?statymus (vad. ?nuostatus“) bei teism? ?u?ra?ymus“ prad?ta kodifikuoti ? viening? ?ra?ytin? teis?“, ta?iau pirmasis projektas Seimui pristatytas tik 1522 m.

Lietuvos statut? pagrindu buvo lietuvi? paprotin? teis? ir Lietuvos did?i?j? kunigaik??i? privilegijos. Juos taip pat i? dalies veik? Rus? Tiesa ir didele dalimi ? lenk? teis?, ypa? nuostatas susijusias su bajor? savivalda. Daugiausia i? lenk? skolint? teis?s norm? yra Pirmojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teis?, kuri LDK nebuvo i?sivys?iusi.

Pirmasis Lietuvos Statutas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Apie 1501 m. Aleksandro nurodymu Lietuvoje iki tol galiojusius atskirus ?statymus (vad. ?nuostatus“) bei teism? ?u?ra?ymus“ prad?ta kodifikuoti ? viening? ?ra?ytin? teis?“, ? ?io darbo rezultatu tapo apie 1522 m. sudarytas ir 1529 m. ?sigalioj?s I Lietuvos Statutas.

Statutas prad?tas rengti XVI a. prad?ioje, 1522 m. Seimui pristatytas Mikalojaus Radvilos II rengtas projektas, v?liau Statuto rengimui vadovavo Albertas Go?tautas , 1522 metais tap?s LDK did?iuoju kancleriu ir Vilniaus vaivada .

Pirmasis Lietuvos Statutas (didiki?kas), buvo sudarytas 1529 m., Pon? Tarybos iniciatyva, valdant ?ygimantui Senajam .

Statutas parengtas slav? kalba, sudarytas i? 13 skyri? (244 straipsni?), kuriuose aptariama LDK politin? santvarka (I?III skyriai), teism? sistema (IV), priva?ios nuosavyb?s teis? (V?X), baud?iamoji teis? ir baud?iamasis procesas.

Kaip teis?s aktas Pirmasis Lietuvos Statutas:

prapl?t? bajor? teises, bet vald?ia ir toliau buvo did?iojo kunigaik??io ir pon? rankose;
?teisino valstie?i? priklausomyb?;
pakeit? teism? sistem?.

Pirmasis Lietuvos Statutas sulygino katalik? ir sta?iatiki? teises, jame patvirtinta tai, kad ?i teis? yra taikoma ir ?graik? tikybos“ ?mon?ms.

?iuo statutu buvo teisi?kai ?steigtos LDK auk??iausiosios vald?ios ir teism? institucijos: Pon? Taryba ir did?iojo kunigaik??io vietininko teismas.

Antrasis Lietuvos Statutas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1529 m. pasirod?ius Pirmajam Lietuvos Statutui smulkioji bajorija buvo juo nepatenkinta ir reikalavo naujo. Naujos Statuto laidos klausimas buvo keliamas net keliuose seimuose. Seim? pataisytas, jis buvo nutartas ?vesti 1564 m., ta?iau tuo metu vyko Livonijos karas prie? Maskv? ir tik 1566 m. 10 ?moni? komisija (5 katalikai ir 5 sta?iatikiai) paruo?? Antrojo Statuto redakcij?. ? j? jau buvo ?traukti ir visi naujovi?kumai, atsirad? d?l tuo metu padarytos paviet? ir teism? reformos .

Antrasis Lietuvos Statutas priimtas 1566 m.

Jis ?teisino luomines reformas, ?formino bajor? atstovavim? Seime, renkamus bajor? ?em?s teismus , t. y., ?teisino bajor? demokratij?.

?i antroji laida buvo jau daug platesn? ir sistematizacijos at?vilgiu daug pa?angesn?. Kaip tik tuo metu Lietuvoje vyko didel?s permainos teisiniuose santykiuose: bajorija ?gavo vis daugiau teisi?, dar?si vieninteliu luomu, turin?iu visas teises, ir k?r? nauj?, pana?i? ? Lenkijos, valstybin? santvark?.

Auk??iausi?ja vald?ios institucija tapo Abiej? Taut? Respublikos Seimas , nustatyta nuosekli teism? strukt?ra.

Tre?iasis Lietuvos Statutas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pama?ius, kad ir antroji Statuto laida reikalauja patais?, buvo prad?ta r?pintis nauja Statuto laida dar tais pa?iais 1566 m., ta?iau tre?ia ir paskutin? laida tei??jo 1588 m.

?io Statuto patvirtinimas buvo viena i? svarbi? lietuvi? kelt? s?lyg? Zigmanto Vazos rinkimuose.

? ?? Statut? buvo ?traukti 1573 m. Var?uvos konfederacijos principai, d?l to jis tapo vis? LDK krik??ioni?k?j? konfesij? bajor? teise.

Tre?iasis Lietuvos Statutas galutinai ?tvirtino bajor?, kaip privilegijuoto luomo vald?i?, sumenkino Kunigaik??io vaidmen?, kas ilgainiui s?lygojo Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s valstybingumo praradim?.

Santykis su kanon?, miest?, atskir? tautini? bendrij? teise [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Lietuvos Statutai fakti?kai buvo bajor? teis?, dvasininkija ? atskir? luom? nesusiformavo ir jai taip pat taikytas Statutas. Statutas nesiki?o ? kanon? teis? , buvo laikomas vir?esniu u? miestie?i? turim? Magdeburgo teis? , kuri buvo taikoma tik miestie?i? tarpusavio santykiams reguliuoti.

Nekrik??ioni?kos LDK etnin?s bendrijos ( ?ydai , karaimai , totoriai , ?igonai ) ir arm?nai buvo i?skiriami i? Lietuvos Statut? (?besurmenai“) ir jiems leista tarpusavyje tvarkytis pagal savas teisines sistemas, patvirtintas did?iojo kunigaik??io privilegijomis.

Reik?m? teisin?je sistemoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sidabrin? atmintin? 50 lit? moneta 475-osioms Lietuvos Statuto metin?ms

Tiek personalin?s unijos su Lenkija laikotarpiu (1385?1569 m.), tiek Abiej? Taut? Respublikoje Lietuvos Statutai buvo pagrindinis Lietuvos savaranki?kumo po?ymis. Visi jie buvo para?yti rus?n? kalba .

LDK teisynai paveik? kaimynini? ?ali? teis?s raid?, pagal Tre?i?j? Lietuvos Statut? buvo kuriamas, redaguojamas 1649 m. Rusijos Soboro teisynas .

Lietuvos Statutai galiojo iki 1840 m., Rusijos imperijai panaikinus 1588 m. Lietuvos Statuto galiojim?.

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vikiteka: Lietuvos Statutai ? vaizdin? ir garsin? med?iaga