Or?a blrs. Орша , rus. Орша
Buvusi Or?os j?zuit? kolegija
Or?a 54°28′0″ ?. pl. 30°19′0″ r. ilg.  /  54.46667°?. pl. 30.31667°r. ilg.  / 54.46667; 30.31667  ( Or?a )
Laiko juosta : ( UTC+3 )
Valstyb?	Baltarusija
Sritis	Vitebsko sritis
Rajonas	Or?os rajonas
?k?rimo data	1067 m.
Vykdomojo komiteto pirmininkas	Лисовский Николай
Gyventoj? (2022)	104 605
Tinklalapis	[orsha.vitebsk-region.gov.by]
Vikiteka	Or?a

Or?a   ^[1] ( blrs. Орша , rus. Орша ) ? miestas ?iaur?s ryt? Baltarusijoje , prie Dniepro ir ? j? ?tekan?ios Or?icos up?s. Rajono centras. Svarbus susisiekimo mazgas, gele?inkelis. Per miest? eina Sankt Peterburgo ? Kijevo plentas. Lengvoji, maisto pramon?, lin? kombinatas, gaminamos statybin?s med?iagos, stakl?s, instrumentai. I?lik?s Dievo apvaizdos vienuolynas ( Богоявленский ; XVII a. prad?ia), unit? vienuolynas su cerkve (XVIII a.).

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miesto pavadinimas kil?s nuo up?s Or?icos, prie kurios i?sid?st?s miestas. M. Fasmeris ?? pavadinim? laik? slavi?ku ir j? siejo su Ros?s up?s pavadinimu bei ?od?iu ruslo 'vaga'. ^[2] V. Abajevas pavadinim? gretino su senov?s ind? ??k?a- , av. ar?a- , oset. ars 'lokys'. ^[3]

Pasak V. Toporovo ir O. Truba?iovo , Or?icos pavadinimas yra balti?kas . ?od?io prad?ios o- , j? manymu, yra prid?tinis (jungiamas prie? priebalsius), o vandenvard?io ?aknis yra *Rus- , i? kurios kil? liet. Rusn? , pr?s. Russa . ?ie vandenvard?iai susij? su liet. rus?ti 'l?tai tek?ti', rusenti 'l?tai degti'. ^[4]

V?liau V. Toporovas tikslino balti?k? vandenvard?io kilm?s versij? ir kaip balti?kus atitikmenis nurod? pr?s. Arse (up?), Arsen , Arsio (v?liau fiksuojama kaip Orschen ), latv. Arsen , latg. Or?a , moz?r? Arschen See , taip pat Okos auk?tupio vandenvard?ius Orsa , Arosa , Arsanka . ^[5]

Baltarusi? geografas V. ?u?kevi?ius man?, kad up?s pavadinimas gal?jo kilti i? formos R?a arba R?avka ( blrs. ?ржавы , rus. ржавый 'sur?dij?s') d?l vandens spalvos. ^[6]

Dar viena pavadinimo kilm?s versija ? fini?ka . ^[7] Dalis archeolog? mano, kad III t?kst. pr. m. e. pabaigoje ? II t?kst. pr. m. e. prad?ioje dabartin?s Baltarusijos ?iaur?s rytuose gyveno fin? tautos, ir vietovardis Or?a ? fin? kilm?s, rei?kia 'tekantis vanduo, up?' arba 'vaga tekantis vanduo' (kilm?s kalba nenurodoma). ^[8]

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miestas pirm? kart? pamin?tas Nestoro metra?tyje 1067  m. kaip Рша . I? prad?i? priklaus? Polocko ir Vitebsko kunigaik?tyst?ms. 1320 metais Or?a prijungta prie Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s ir kartu su Smolensku tapo svarbiu rytines valstyb?s sienas nuo Rusijos gr?sm?s saugan?iu miestu (vadinamieji Smolensko vartai ). Nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio Or?oje, Dniepro ir Or?icos upi? santakoje, stov?jo m?rin? pilis. 1514  m. prie miesto ?vyko Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei pergalingas Or?os m??is prie? Maskv? ? vienas did?iausi? Lietuvos karybos istorijoje. XVI a. viduryje Or?a tapo Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s pavieto centru, o 1620 metais ji gavo miesto savivaldos ? Magdeburgo teises bei herb? ? sidabrin? kry?i? ir pusm?nul? po juo m?lyname fone. Kartografijoje Or?a pirm? kart? pavaizduota 1589 m. valdovo ?ygimanto Augusto sekretoriaus Motiejaus Strubi?iaus (1530?1604) sudarytame Lietuvos Did?iosios kunigaik?tyst?s, Livonijos ir Moskovijos ?em?lapyje . ^[9]

Stiprindamas Or?os gynyb?, Ldk ?ygimantas Augustas 1551 m. miest? de?im?iai met? atleido nuo mokes?i?. Tuo metu i?kilo galingi fortifikacijos ?renginiai. Miest? saugojo 8 metr? auk??io penkiabok?t?, 2 metr? storio tvirtov?, apjuosta pylimu, ? j? ved? treji vartai. ?i tvirtov? tapo ne?veikiama j? 1535, 1562 ir 1564 m. nes?kmingai band?iusiai u?imti Maskvos kariuomenei. ^[10] Nuo 1620 m. Or?oje prad?jo veikti spaustuv?. Gaus?janti Or?os ?yd? bendruomen? 1623 m. ?steig? kahal? . 1653 m. liepos 7 d. miest? nusiaub? mil?ini?kas gaisras, tod?l valdovas Jonas Kazimieras Vaza Or?? ketveriems metams atleido nuo mokes?i?. Maskvos armija prie Or?os 1654 m. sumu?? etmono Jonu?o Radvilos vadovaujam? LDK kariuomen?, o rugs?jo 11 d. Jakovo ?erkaskio b?riai okupavo miest?. 1655 m. prad?ioje rotmistrui Kristupui Stetkevi?iui miest? pavyko i?vaduoti, ta?iau maskv?nai t? pa?i? met? vasar? j? u??m? antr? kart?, sudegino, ir savo rankose i?laik? iki 1660 m. pabaigos. Per penkerius metus trukusi? okupacij? Or?a buvo nuskurdinta ir neteko daug gyventoj?. Miesto atstatymo darbai prasid?jo tik po 1667 m. Abiej? Taut? Respublikos su Maskvos Did?i?ja Kunigaik?tyste pasira?yt? Andrusovo paliaub? . ?ios sutarties pagrindu Abiej? Taut? Respublika Maskvos Did?iajai Kunigaik?tystei perleido dal? Smolensko vaivadijos , kuriai priklaus? ir Or?a, ?emi?. Tod?l 1667 m. Or?a buvo prijungta prie Vitebsko vaivadijos ir padaryta atskiro pavieto, kuriame pos?d?iavo ?ios ?em?s bajor? seimeliai ir buvo renkami atstovai ? Abiej? Taut? Respublikos Seim? bei Lietuvos Vyriausi?j? Tribunol? , centru. Or?oje ?kurta miesto seni?nija , kurios ?em?s priklaus? Abiej? Taut? Respublikos valdovui. 1680 m. miest? nusiaub? did?iulis gaisras.

Jono Sobieskio remiami j?zuitai , dirb? ?ia nuo 1610 m., Or?oje 1690 m. pasistat? nauj? m?rin? ba?ny?i? ir atnaujint? dviej? auk?t? kolegij? (veikusi? nuo 1611 iki 1820 m.), o 1693 m. j? spaustuv?je pasirod? ? Or?os kodeksas “ ? dram? ir populiari? to meto Vitebsko , Naugarduko , Polocko ir Var?uvos dvaruose teatro vaidinim? rinkinys. J?zuitai 1620 m. Or?oje ?steig? du ?imtus met? veikus? ( carin?s Rusijos 1820 m. u?darytas) mokyklin? teatr? , suk?r? iki ?i? dien? i?likus? miesto park?. Prie ba?ny?ios 1620 m. buvo atidaryta prieglauda (infirmerijus), o 1636 m. ? vaistin? . J?zuitai kolegijoje 1618 m. prad?jo d?styti gramatik?, 1623 m. poezij?, o 1634 m. ? retorik?. Pasaulie?iams studentams taip d?styta filosofija ir moralin? teologija. 1785?1810 m. ?ia mokyta pranc?z?, vokie?i?, rus? kalb? ir matematikos. ^[11]

?iaur?s karo metu 1709 m. rugs?jo m?nes? ? Or?? ?siver?usi Rusijos imperatoriaus Petro I kariuomen? miest? pavert? pelenais.

Lietuviai Or?oje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1387  m., Lietuvos krik?to metu, netolimuose Abolcuose Ldk Jogaila lietuviams pastat? katalik? ba?ny?i? ir ?k?r? parapij?. ^[12] XIV  ? XVI a. Abaliankos (Obol?s) auk?tupyje ?sik?r? Abolcai ir Or?a buvo tolimiausia lietuvi? kalbos sala , nuo to meto lietuvi? kalbos masyvo nutolusi daugiau kaip per 200 km (daugiau ?r. ? Abolcai. Lietuviai “). ^{[13] [14]}

Car? vald?ioje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Po Pirmojo Abiej? Taut? Respublikos padalijimo 1772 m. pateko ? Rusijos imperij? ir tapo Mogiliavo gubernijos Or?os provincijos miestu, tais metais ji gavo miesto teises. ^[15] 1776 m. i? Or?os atimtos Magdeburgo teis?s , o 1781 m. senasis miesto herbas pakeistas ? dvigalv? Rusijos imperijos erel? ir penkias str?les (simbolizuojan?ias senov?s skitus, kurie, anot rusi?kos legendos, ir ?k?r? Or??) m?lyname fone. 1796 m. Or?a tapo Baltarusijos generalin?s gubernijos apskrities, o nuo 1802 m. ? Mogiliavo gubernijos centru, buvo Or?os apskrities centras. ^[16]

1812 m. liepos 6 d. Or?? u??m? Napoleono Bonaparto kariuomen?. Miesto intendantu (kariniu valdytoju) buvo paskirtas pranc?z? karininkas Marija Anri Beilis , v?liau i?gars?j?s ra?ytojo Stendalio vardu. Pranc?zijos kariuomen? traukdamasi i? Rusijos 1812 m. lapkri?io m?nes? Or?? sudegino. ^[17]

XIX a. miestas vyst?si kaip svarbus Rusijos imperijos transporto, susisiekimo ir ry?i? centras. Per Or?? ved? 1849 m. atidarytas Vitebsko-Mogiliovo traktas, 1871 m. Smolensko-Brastos gele?inkelio linija, o 1881 m. miesto prieplauka pri?m? pirmuosius Dnepro upe i? Mogiliovo j? pasiekusius garlaivius . 1869 m. Or?oje atidaryta telegrafo stotis, 1899 m. ? Aleksandro Pu?kino vardo vie?oji biblioteka.

XX am?iuje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1939 m. gyventoj? sura?ymo duomenimis Or?oje gyveno 7 992 ?ydai , ? 21,3 procento vis? miesto gyventoj?. ^[18] At?jus II pasauliniam karui nesp?j? pasitraukti ?ydai, atsid?r? nacistin?s Vokietijos okupuotoje teritorijoje, 1941 m. vasar? naci? buvo prievarta suvaryti ? Or?os get? ir t? pa?i? met? pabaigoje dauguma j? (5-6 t?kst.) i??udyti. ^[19]

Per II pasaulin? kar? 1941 m. bir?elio 14 d. m??yje prie Or?os, o bir?elio 16 d. ? pa?iame mieste Taryb? S?jungos ginkluotosios paj?gos pirm? kart? panaudojo reaktyvin?s artilerijos ?rengin? ? Katiu?? “. Tokiam ?vykiui pamin?ti po karo Or?os centre i?kilo paminklas ?iam artilerijos pab?klui.

Kult?ros paveldas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

XVII?XVIII a. valdant Lietuvos Did?iajai Kunigaik?tystei Or?oje i?kilo nema?ai krik??ioni?k? ?ventovi? ir vienuolyn?. Be soboro ir keli? sta?iatiki? cerkvi? , ?ia buvo ?sik?r? bernardin? , pranci?kon? , domininkon? , j?zuit? , trinitori? , misionieri? , marijavi?i? , taip pat bazilijon? ir bazilijoni? vienuolynai su savo ba?ny?iomis. ^[20]

XVIII a. j?zuit? kolegijos r?mai . Prad?ti statyti 1717 m., ir bursa , statyta 1786?1788 m. Likvidavus j?zuit? ordin? XIX a. viduryje pastatai i?ardyti. Iki XXI a. prad?ios buvo lik? tik buvusi? kolegijos r?m? fragmentai. 2006?2008 m. statiniai atstatyti;

Buv?s bernardin? vienuolynas , 1636 m. funduotas valdovo Vladislovo Vazos . Vienuolyno patalpose ?kurta miesto ligonin?;

XIV?XVII a. vidurio Or?os pilis ;

J?zuit? ?v. arkangelo Mykolo ba?ny?ia , rekonstruota 1741?1765, sunaikinta XIX am?iuje;

Pranci?kon? ba?ny?ia ;

Bernardin? ba?ny?ia ;

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Or?os gyventojai:

?ym?s ?mon?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Stendalis (1783?1842) ? pasaulinio garso pranc?z? ra?ytojas, romanistas, kaip Napoleono kariuomen?s karininkas buvo 1812 m. paskirtas Or?os intendantu;
• Tomas Zanas (1796?1855) ? ra?ytojas, filaret? ir filomat? draugij? steig?jas, ?ubravc? (nenaud?li?) bei mason? draugijos narys, mineral? tyrin?tojas. Su ?eima palaidotas Smal?nuose , netoli Or?os;

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• FK Or?a  ? futbolo klubas;
• Or?os miesto stadionas, kurio talpa ? 2852 ?i?rovai.

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]