Kartografija

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie Lietuvos kartografijos istorij? ?r. Lietuvos istorin? kartografija .

Kartografija  ? ?em?lapius , j? sudarin?jimo technik? tyrin?jantis mokslas. Senoji kartografija (?em?lapi? ir atlas?) buvo ?vairiapus? humanitarini? ir gamtos moksl? tyrin?jama sritis. Kartografija gim? XV?XVIII am?iuje.

Dabar kartografijoje yra naudojami atlasai , geografin?s informacin?s sistemos , geologinai ?em?lapiai , portulanai ir ?em?lapiai .

Kartografijos istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

I m. e. am?iaus pabaigoje Ptolem?jus sudar? kartografin? veikal? - Geografija. Jame nurod?, kaip plok??iame pavir?iuje pavaizduoti apvali? ?em?, paskelb? geografin?s platumos ir ilgumos s?vokas. V?liau sek? ilgas kartografijos nuosmukis, kuris t?s?si iki kry?iaus ?ygi? bei prekybos suklest?jimo.

Mokslas v?l atgim? XV a. suradus ir perleidus Ptolem?jaus veikal?, pasklidus Vasko da Gamos ir Kristupo Kolumbo , bei kit? atrad?j? kelion?se atrastoms ?inioms. ?em?lapi? leidimo mastus ir prienamum? visuomenei gerokai paspartino ?em?lapi? graviravimas ir spausdinimas. XVI a. gyveno ir dirbo ?ym?s Olandijos ir Pranc?zijos kartografai suk?r? dabartin?s kartografijos pagrindus. Abrahamas Ortelijus suk?r? pirm?j? ?iuolaikin? atlas? , Martinas Behaimas - pirm?j? ?inom? gaubl? . Gerardas Merkatorius suk?r? nauj?, kartografijos revoliucij? suk?lusi? projekcij?, naudojam? iki ?iol - pavaizdavo pasaul? kaip sta?iakamp?, kiek suplot? ties pusiauju.

Jau XVII a. viduryje Pranc?zijoje veik? topografijos tarnyba. XIX a. prad?ti gaminti special?s teminiai (keli?, ?em?tvarkos, j?riniai) ?em?lapiai.

Pabaltijo istorija kartografijoje [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Klaudijas Ptolem?jas
Franz Johann Joseph von Reilly 1791 m. ?em?lapis LDK ?iaur?s vakarai
Gerardo Merkatoriaus 1592 m. sudarytas Lietuvos ?em?lapis

Kai kurios Pabaltijo sritys buvo ?inomos senov?s pasauliui. Graik? geografas, astronomas ir keliautojas Pit?jas Masalietis IV a. pr. m. e. per savo keliones ? ?iaur?s Europ? buvo pasiek?s Baltijos krantus, graik? ir rom?n? pirkliai palaik? prekybinius ry?ius su Pabaltijo gyventojais. II a. graik? mokslininkas Klaudijas Ptolem?jas taip pat ?inojo apie Baltijos rytines pakrantes. Jis savo garsiojo veikalo ?Geografijos vadovas” a?tuntoje knygoje, apra?in?damas savo sudarytuosius ?em?lapius, mini Ryt? Pabaltij? ir i?vardija kai kuriuos to kra?to geografinius objektus.

K. Ptolem?jo ?em?lapiai nei?liko, bet 1416  m. i? ?Geografijos” duomen? italai atk?r? 26 ?em?lapius. Viename j? (Vidurio Europos) yra labai kuklus Lietuvos kartografinis vaizdas. ?ia ? Baltijos j?r? ?teka penkios up?s, ta?iau atpa??stamos tik trys: Vysla , Nemunas , Dauguva . Tarp dviej? pastar?j? upi? yra ?ra?as, ?ymintis balt? gentis ? galindus ir s?duvius .

?yd? kartografas A. Kreskovas vadinamajame kataloni?kajame pasaulio ?em?lapyje ( 1375  m.) pavaizdavo Baltijos j?r?, prie jos pa?ym?jo Ryg? , Talin? , Klaip?d? (ne?vardyta), i?br??? Nemun? (labai trump?) ir u?ra?? Litefanie Pagonis (pagoni?koji Lietuva). Tai pirm?kart ?em?lapyje pamin?tas Lietuvos vardas, nors ir ne?prasta jo forma.

Dar vienas XV a. ?em?lapis su gerokai tobulesniu Lietuvos kartografiniu vaizdu ? tai vokie?i? filantropo, kardinolo Nikolajaus Kuzie?io ?Vidurio Europos ?em?lapis” sudarytas apie 1450  m. Svarbiausia, kad N. Kuzie?io ?em?lapyje pateiktas gerokai ap?iuopiamesnis Lietuvos kartografinis vaizdas negu K. Ptolem?jaus ?em?lapyje. Lietuvos plote jau i?br??tos trys up?s: Nemunas, paj?rio ?ventoji , Venta ; pavaizduoti trys miestai: Klaip?da , Kaunas ir dar vienas ne?vardytas ? grei?iausiai tai ?iauliai ar Ukmerg? , o gal Vilnius . Tarp ?ventosios ir Ventos N. Kuzietis u?ra?u pa?ym?jo Lietuv?, o ?emiau Nemuno ? ir Lietuvos Did?i?j? Kunigaik?tyst?.

Netikslumai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pana?i? netikslum? yra ir ?iandienin?s Lietuvos bei Lietuvos Did?iosios Kunigaik?tyst?s kartografiniame vaizde. N. Kuzietis, kaip ir K. Ptolem?jas, vaizdavo pramanytus ?Teuko kalnus“ ir ?Hercinijos mi?kus“. I? tariam? Teuko kaln? i?ne?tos ?ventosios ir Ventos up?s, o i? Hercinijos mi?k? ? Nemunas. Kadangi Baltijos j?ra pavaizduota netiksliai, tai ir Nemuno bei ?ventosios tek?jimo kryptys neatitinka tikrov?s: up?s i?br??tos tekan?ios i? piet? ? ?iaur?, o tur?t? b?ti i? ryt? ? vakarus. Be to, Nemunas u?uot ?siliej?s ? Kur?i? marias , ?teka tiesiai ? j?r?.

Daug yra netikslum? N. Kuzie?io ?em?lapyje, ta?iau negalima pamir?ti, kokiomis s?lygomis jis rinko duomenis ir j? k?r?. Vis d?lto ?is ?em?lapis pralenk? N. Kuzie?io pirmtak? ?em?lapius matematiniais sprendimais, vaizdavimo metodais ir turiniu.

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Lietuvos TSR fizin? geografija I. V., 1958.
  • Kontvainas R. Topografija. Mokymo priemon? geografijos specialyb?s studentams. V., 2007. 112 p. (14 sp. l).
  • Samas A. ?em?lapiai ir j? k?r?jai. V., 1997.
  • ?vedas K. Kartografin?s projekcijos. Elementarusis kursas (pagal I. Starostin?). V., 2008. 72 p.
  • ?em? ir jos g?ryb?s. Vilnius: Valstybin? enciklopedij? leidykla, 1992. 256 p., iliustr., ISBN 5-89950-019-0 .

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]