Neutralitetas

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Neutralios valstyb?s
   Gin?ijamos neutralios valstyb?s
   Buvusios neutralios valstyb?s

Neutralitetas  ? valstyb?s ?sipareigojimas nestoti ? karines s?jungas ir nesiimti joki? veiksm?, ?traukian?i? j? ? kar? ir toks jos statusas tarptautin?je teis?je . [1]

?vairios ?alys neutralum? ai?kina skirtingai: [2] kai kurios, pavyzd?iui, Kosta Rika , yra demilitarizuotos, o ?veicarija laikosi ?ginkluoto neutralumo“, kad atgrasyt? nuo agresijos, tur?dama didel? kariuomen?, bet neleisdama jos dislokuoti u?sienyje. Ta?iau ne visos neutralios ?alys vengia bet kokio u?sienio paj?g? dislokavimo ar s?jung?: Austrija ir Airija turi aktyvias JT taikos palaikymo paj?gas ir politin? s?jung? Europos S?jungoje . Prie? pat Antr?j? pasaulin? kar? ?iaur?s ?alys parei?k? savo neutralum?, ta?iau prasid?jus ?iemos karui ?vedija pakeit? savo pozicij? ir tapo nekariaujan?ia ?alimi.

Teis?s ir ?sipareigojimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kariaujan?ios valstyb?s turi gerbti neutrali? ?ali? teritorij?, [3] per j? negali transportuoti savo paj?g? ar med?iag?, [4] imti ? savo karines paj?gas neutrali? ?ali? pilie?ius. [5] Kariaujan?i? valstybi? karo laivai gali iki 24 valand? laikotarpiui ?plaukti ? neutrali? valstybi? uostus, ta?iau tokiais atvejais neutralios valstyb?s gali ?iems laivams taikyti ?vairius apribojimus. [6]

Neutralios valstyb?s ?sipareigoja nesuteikti kariaujan?ioms ?alims savo ginkluot?j? paj?g?, neleisti naudotis savo teritorija ar oro erdve karo tikslais, tiekiant ginklus ar karin?s paskirties prekes kariaujan?ioms valstyb?ms, neutralios ?alys turi taikyti vienodus apribojimus visoms kovojan?ioms pus?ms.

Teisinis pagrindas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Valstyb?s neutraliteto teisin? pagrind? gali sudaryti arba jos tarptautin? sutartis su kitomis valstyb?mis, arba jos vidaus teis?s aktas, da?niausiai konstitucija . Tarptautine sutartimi gali b?ti garantuojama ?ios valstyb?s nepriklausomyb? ir teritorinis vientisumas. Valstyb?s neutralitetas jokiu b?du neapriboja jos suvereniteto , nes neutralitetas nustatomas savanori?kai ir jo galima atsisakyti.

Neutralitetas, nustatytas vidaus teis?s aktu , yra politinio, o ne tarptautinio teisinio pob?d?io neutralitetas. Kitos valstyb?s neturi joki? ?sipareigojim? tokios valstyb?s neutraliteto at?vilgiu.

Tarptautin?je teis?je neutralitetas skirstomas ? karo atvejo, nuolatin?, sutartin? ir pozityv?j?. Karo atveju, neutraliteto neb?tina deklaruoti, nes pakanka laikytis neutralioms valstyb?ms nustatyt? apribojim?. Valstyb?s nuolatin? neutralitet? pripa??sta tarptautin? bendruomen? ne tik karo atveju, bet ir taikos metu. Sutartinis neutralitetas nustatomas keli? valstybi? sutartimi ir apima tik j? tarpusavio santykius. Pozityvusis neutralitetas susij?s su neprisijungusi? valstybi? politika nedalyvauti karin?se s?jungose.

Ginkluotas neutralitetas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?veicarija bene geriausias pavyzdys ?alies, nepriklausan?ios jokiam kariniam aljansui, bet turin?ios stiprias atgrasom?sias paj?gas.

Ginkluotas neutralitetas ? tai valstyb?s ar valstybi? grup?s, nesudariusios s?jungos n? su viena karo ?alimi, bet teigian?ios, kad ginsis nuo bet kurios ?alies ?siver?imo, laikysena: [7]

  • Karin? parengtis be ?sipareigojim?, ypa? kaip i?reik?ta neutralios valstyb?s politika karo metu, ir pasirengimas j?ga pasiprie?inti bet kurios kariaujan?ios valstyb?s ?siver?imui ? jos teises.
  • Ginkluotas neutralumas ? tai tarptautin?je politikoje vartojamas terminas, rei?kiantis valstyb?s ar valstybi? grup?s, kuri nesudaro s?jungos su kuria nors karo ?alimi, po?i?r?. Tai neutralios valstyb?s s?lyga karo metu b?ti pasirengusiai j?ga pasiprie?inti bet kokiai kariaujan?ios ?alies agresijai.
  • Ginkluotas neutralumas ver?ia i? pa?i?ros neutrali? valstyb? imtis ginkl?, kad i?saugot? savo neutralum?.

?is terminas kildinamas i? istorinio j?rinio neutralumo, kur? XVIII a. pabaigoje sugalvojo Jekaterinos Did?iosios vadovaujama Pirmoji ?iaur?s ?ali? ir Rusijos ginkluoto neutralumo lyga , ta?iau nuo to laiko jis vartojamas tik ?ali? neutralumui ?vardyti. [8] ?veicarija nepriklausomai viena nuo kitos gars?ja savo ginkluotu neutralumu, kurio laik?si tiek Pirmojo , tiek Antrojo pasaulinio karo metais. [9] Ta?iau jos vykdo aktyvi? u?sienio politik? ir da?nai dalyvauja taikos k?rimo procesuose visame pasaulyje. [10] Pasak Edwino Reischauerio , ?nor?damas b?ti neutralus, turi b?ti pasireng?s b?ti labai militarizuotas, kaip ?veicarija“. [11]

Prie?ingai, kitos neutralios valstyb?s gali atsisakyti karin?s galios (pvz.: Kosta Rika ir Lichten?teinas ) arba j? suma?inti, ta?iau naudoja j? tik savo ?alies gynybai ir neutralumui palaikyti. Ta?iau kariuomen?s nebuvimas nerei?kia neutralumo, nes tokios ?alys kaip Islandija nuolatin? kariuomen? pakeit? stipresn?s valstyb?s karin?mis garantijomis.

Taikos palaikymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

JT patruliuojantys Airijos padaliniai Golano auk?tumose, Sirijoje.

Daugeliui valstybi?, pavyzd?iui, Airijai ir ?vedijai, neutralumas nerei?kia, kad n?ra jokios u?sienio intervencijos. Jungtini? Taut? taikos palaikymo misijos laikomos su ja susipynusiomis. [12] 1994 m. ?veicarijos rink?jai atmet? pasi?lym? prisijungti prie JT taikos palaikymo operacij?. Nepaisant to, 23 ?veicarijos steb?tojai ir policijos pareig?nai buvo dislokuoti visame pasaulyje vykdant JT projektus. [13]

Neutralios Europos ?alys [14] [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Airija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per Antr?j? pasaulin? kar? Airija vykd? neutralumo politik?. 1949 m. Airija buvo pakviesta prisijungti prie NATO, bet kvietimo nepri?m?, nes nenor?jo stoti ? aljans?, kuriam priklauso ir Did?ioji Britanija. Tokiu b?du Airija i?k?l? s?lyg? suvienyti Airij?, kuri buvo nepriimtina Did?iajai Britanijai. I? tikr?j? ?altojo karo laikotarpiu Airija politine prasme priklaus? Vakarams, be to, buvo ai?ku, kad NATO gins Airij? karo tarp did?i?j? valstybi? atveju, taip pat d?l to, kad dal? salos valdo Did?ioji Britanija.

?veicarija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?veicarija gavo neutralitet? pagal Vestfalijos taik? (1640 m.), kuri u?baig? Trisde?imties met? kar? Europoje. Ji taip pat patvirtino ?veicarijos Konfederacijos nepriklausomyb?. Po 1789 m. Pranc?zija okupavo didel? dal? Konfederacijos teritorijos. 1815 m. Vienos kongrese buvo atkurta ?veicarijos Konfederacija, o 1815 m. gruod?io 20 d. Austrijos, Pranc?zijos, Anglijos, Pr?sijos, Pr?sijos ir Rusijos pasira?ytas aktas garantavo nuolatin? ?veicarijos neutralum?.

Austrija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1955 m. Austrijos valstyb?s sutartimi ir Konstitucija Austrija yra ?sipareigojusi laikytis neutralumo principo, kuris draud?ia sudaryti karines s?jungas ir steigti u?sienio karines bazes Austrijos teritorijoje. Austrijos neutralumas i? tikr?j? yra priverstinis neutralumas. Austrijos teritorija iki 1955 m. buvo okupuota s?junginink? paj?g?. 1955 m. Soviet? S?junga Maskvos memorandume pareikalavo Austrijos neutralumo pagal ?veicarijos pavyzd? ir i?rei?k? pasirengim? keturi? galybi? ?sipareigojimams d?l Austrijos teritorijos vientisumo ir nelie?iamumo. Visos ?alys, su kuriomis Austrija palaik? diplomatinius santykius, ratifikavo Austrijos valstyb?s sutart?.

Diskusij? klausimai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kai kuriuose sluoksniuose buvo suabejota, ar kai kurios valstyb?s yra tokios neutralios, kaip jos teigia, nors tai labai priklauso nuo to, kaip valstyb? interpretuoja savo neutralumo form?.

Europos S?junga [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Yra trys Europos S?jungos nar?s, kurios vis dar vadina save neutralia ?alimi: Austrija , Airija ir Malta . Pl?tojant ES bendr?j? saugumo ir gynybos politik?, diskutuojama, kiek jos yra ar tur?t? b?ti neutralios. Pavyzd?iui, 2006 m. liepos 5 d. buv?s Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas parei?k?, kad Suomija neb?ra neutrali:

?P. Pflugeris apib?dino Suomij? kaip neutrali?. Turiu j? pataisyti: Suomija yra ES nar?. Kadaise, Gele?in?s u?dangos laikais, buvome politi?kai neutrali ?alis. Dabar esame Europos S?jungos nar?, ?ios vertybi? bendrijos, turin?ios bendr? politik? ir, be to, bendr? u?sienio politik?, dalis.“ [15]

Ta?iau 2017 m. gruod?io 5 d. Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila (Juha Sipila) vis dar apib?dino ?al? kaip ?kariniu po?i?riu neprisijungusi?“ ir teig?, kad ji tur?t? tokia i?likti. [16] Airija, kuri siek? ES sutartyse ?tvirtinti savo neutralumo garantijas, teigia, kad jos neutralumas nerei?kia, jog Airija tur?t? vengti dalyvauti tarptautiniuose reikaluose, pavyzd?iui, taikos palaikymo operacijose. [17]

Nuo Lisabonos sutarties ?sigaliojimo ES nar?s privalo laikytis ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies, pagal kuri? valstyb?s nar?s ?pareigojamos pad?ti ginkluotos agresijos aukai. Jame numatyta ?pareiga teikti pagalb? ir param? visomis [kit? valstybi? nari?] turimomis priemon?mis“, ta?iau tai ?nepa?eist? tam tikr? valstybi? nari? saugumo ir gynybos politikos specifi?kumo“ (neutralios politikos), tod?l nar?s gali atsakyti nekarine pagalba.

2017 m. pabaigoje prad?jus nuolatin? strukt?rizuot? bendradarbiavim? ( PESCO ) gynybos srityje, padid?jo ES aktyvumas kariniais klausimais. ?i politika buvo sukurta kaip ?trauki ir leid?ia valstyb?ms pasirinkti dalyvauti arba atsisakyti konkre?i? karinio bendradarbiavimo form?. Tai leido dalyvauti daugumai neutrali? valstybi?, ta?iau nuomon?s vis dar skiriasi. Kai kurie Airijos parlamento nariai man?, kad Airijos prisijungimas prie PESCO rei?kia neutralumo atsisakym?. Jis buvo priimtas vyriausybei argumentuojant, kad jo opt-in pob?dis leid?ia Airijai ?prisijungti prie nauding? PESCO element?, pavyzd?iui, kovos su terorizmu, kibernetinio saugumo ir taikos palaikymo… tai, ko mes neketiname daryti, tai pirkti l?ktuvne?ius ir naikintuvus“. Malta nuo 2017 m. gruod?io m?n. yra vienintel? neutrali valstyb?, nedalyvaujanti PESCO. Maltos vyriausyb? teig?, kad ji ketina palaukti ir pa?i?r?ti, kaip vystysis PESCO, kad ?sitikint?, ar tai nepakenks Maltos neutralumui. [18]

Moldova [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pasak Ion Marandici, Moldova pasirinko neutralum?, kad i?vengt? Rusijos saugumo schem? ir Rusijos kariuomen?s buvimo savo teritorijoje. [19] Net jei pagal konstitucij? ?alis yra neutrali, kai kurie tyrin?tojai teigia, kad de facto ?i buvusi sovietin? respublika niekada nebuvo neutrali, nes dalis Rusijos 14-osios armijos yra Benderuose  ? teritorijoje, kurios de facto nekontroliuoja Moldovos vyriausyb?. [19] Tas pats autorius si?lo, kad viena i? i?ei?i?, siekiant i?vengti nereikaling? prie?taravim? ir kartu pagilinti santykius su NATO , b?t? ?lanks?iai interpretuoti nuolatinio neutralumo s?vok?“. [19] Neutralumas yra nuolatin? Moldovos vidaus politikos tema. [20]

Neutralitetas per Antr?j? pasaulin? kar? [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Per Antr?j? pasaulin? kar? daugelis ?ali? paskelb? neutralumo deklaracijas. Ta?iau i? artimiausi? Europos valstybi? tik Andora , Airija , Portugalija , Ispanija , ?vedija , ?veicarija (su Lichten?teinu ) ir Vatikanas ( ?ventasis Sostas ) i?liko neutralios iki pat karo pabaigos.

Buvo suabejota, ar jie laikosi neutralumo taisykli?: Pavyzd?iui, D dienos data buvo nustatyta remiantis informacija apie orus Atlanto vandenyne, kurios dal? pateik? Airija, bet kuri buvo slepiama nuo Vokietijos. Airija taip pat slapta leido s?junginink? l?ktuvams naudotis Donegalo koridoriumi, tod?l brit? l?ktuvai gal?jo atakuoti vokie?i? povandeninius laivus Atlanto viduryje. Kita vertus, tiek A?ies, tiek S?junginink? pilotai, avariniu b?du nusileid? Airijoje, buvo internuoti . [21]

?vedija ir ?veicarija, apsuptos nacistin?s Vokietijos vald? ir s?jungininki?, pana?iai dar? nuolaidas tiek naci?, tiek s?junginink? pra?ymams. [22] ?vedija taip pat dalyvavo ?valgybos operacijose su s?jungininkais, ?skaitant pasiklausymo stotis ?vedijoje ir ?nipin?jim? Vokietijoje. Ispanija 1940 m. pasisi?l? prisijungti prie karo nacistin?s Vokietijos pus?je, leido A?ies laivams ir povandeniniams laivams naudotis savo uostais, importavo Vokietijai skirtas karines med?iagas ir pasiunt? Ispanijos savanori? kovin? divizij? pad?ti naci? karo veiksmams. Portugalija oficialiai i?liko neutrali, bet aktyviai r?m? S?jungininkus, suteikdama u?j?rio karinio j?r? laivyno bazes, ir Vokietij?, parduodama volfram? .

I? prad?i? Jungtin?s Valstijos buvo neutralios ir pagal 1936 m. Neutralumo ?statymus buvo ?sipareigojusios neparduoti karini? med?iag? kariaujan?ioms ?alims. Prasid?jus karui, JAV prezidentas Franklinas D. Ruzveltas ?tikino Kongres? pakeisti ?? akt? ?Cash and carry“ programa, kuri leido JAV teikti karin? pagalb? s?jungininkams, nors tam prie?inosi neintervencijos ?alininkai. [23] 1941 m. kovo m?n. program? ?Cash and carry“ pakeit? programa ? Lend-Lease “, i? esm?s nutraukdama JAV apsimestin? neutralum?.

?vedija karo metu taip pat dar? nuolaid? Vokietijos reichui, kad i?laikyt? neutralum?, o did?iausia nuolaida buvo leisti ?ved? traukiniais i? Norvegijos ? Suomij? perkelti 163-i?j? vokie?i? p?stinink? divizij?, kuri tur?jo pad?ti suomiams t?stiniame kare . ?is sprendimas suk?l? 1941 m. politin? ?vidurvasario kriz?“ d?l ?vedijos neutralumo.

Vatikanas taip pat dar? ?vairias diplomatines nuolaidas tiek A?ies , tiek S?junginink? galyb?ms, laikydamasis neutralumo teis?s taisykli?. ?ventasis Sostas buvo kritikuojamas ? bet v?liau i? esm?s i?teisintas ? d?l tylos moraliniais karo klausimais. [24]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  1. ↑ Neutralitetas . Visuotin? lietuvi? enciklopedija , T. XVI (Naha-Omuta). ? Vilnius: Mokslo ir enciklopedij? leidybos institutas, 2009. 338 psl.
  2. ↑ Lottaz, Pascal; Reginbogin, Herbert (2019). Notions of Neutralities . Lanham: Lexington. ISBN   978-1-4985-8226-1 .
  3. ↑ Hague Convention, §5 Art.1
  4. ↑ Hague Convention, §5 Art.2
  5. ↑ Hague Convention, §5 Art.4,5
  6. ↑ Hague Convention, §13 Art.12
  7. ↑ Oppenheim, International Law: War and Neutrality, 1906, p. 325.
  8. ↑ Leos Muller: ?The Forgotten History of Maritime Neutrality, 1500?1800“. In: Pascal Lottaz/Herbert R. Reginbogin (eds.): Notions of Neutralities , Lanham (MD): Lexington Books 2019, pp.67-86
  9. ↑ Bissell and Gasteyger, The Missing link: West European Neutrals and Regional Security, 1990, p. 117; Murdoch and Sandler, "Swedish Military Expenditures and Armed Neutrality, " in The Economics of Defence Spending, 1990, p. 148?149.
  10. ↑ ?Switzerland - Knowledge Encyclopedia“ . Knowledge Encyclopedia . Nuoroda tikrinta 2014-04-27 .
  11. ↑ Chapin, Emerson. ?Edwin Reischauer, Diplomat and Scholar, Dies at 79,“ New York Times . 1990-09-02.
  12. ↑ https://www.irishtimes.com/opinion/protecting-neutrality-in-a-militarised-eu-1.915577
  13. ↑ International peace-keeping operations. Federal Department of Foreign Affairs . Federal Administration admin.ch. Nuoroda tikrinta 2013-12-22.
  14. ↑ NATO Neutral European countries: Austria, Switzerland, Sweden, Finland, Ireland (liet. Neutralios Europos valstyb?s: Austrija, ?veicarija, ?vedija, Suomija, Airija)
  15. ↑ Presentation of the programme of the Finnish presidency (debate) 2006-07-05, European Parliament Strasbourg
  16. ↑ ?Finland should stay militarily non-aligned: prime minister“ . Reuters . 2017-12-04.
  17. ↑ Affairs, Department of Foreign. ?Neutrality - Department of Foreign Affairs and Trade“ . www.dfa.ie .
  18. ↑ ?Malta to 'wait and see' before deciding on PESCO defense pact, Muscat says“ .
  19. ↑ 19,0 19,1 19,2 Marandici, Ion (2006). ?Moldova's neutrality: what is at stake?“ . Lviv: IDIS-Viitorul and the Center for European Studies. Suarchyvuotas originalas ( MS Word ) 2008-10-30.
  20. ↑ David X. Noack: Politics of Neutrality in the Post-Soviet Space: A Comparison of Concepts, Practices, and Outcomes of Neutrality in Moldova, Turkmenistan, and Ukraine 1990?2015 . In: Pascal Lottaz/Herbert R. Reginbogin (eds.): Notions of Neutralities , Lanham (MD): Lexington Books 2019, pp. 267?288.
  21. ↑ ?The WWII camp where Allies and Germans mixed“ . BBC News . 2011-06-28.
  22. ↑ Chen, C. Peter. ?Sweden in World War II“ .
  23. ↑ Brinkley, Douglas; Rubel, David (2003). World War II: The Axis Assault, 1939-1940 . USA: MacMillan. pp. 99?106.
  24. ↑ Pascal Lottaz and Florentino Rodao: ?The Vatican, World War II, and Asia: Lessons of Neutral Diplomacy“, In: Pascal Lottaz/Herbert R. Reginbogin (eds.): Notions of Neutralities , Lanham (MD): Lexington Books 2019, pp. 215?238.
Rodomas puslapis " https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Neutralitetas&oldid=7260290 "