?iam straipsniui ar jo daliai tr?ksta i?na?? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai prid?dami tinkamas i?na?as su ?altiniais.

Metalurgija  ? med?iagotyros dalis, tirianti chemini? element? metal? fizikines ir chemines savybes, j? tarpusavio junginius ir junginius su kitais elementais, vadinamus lydiniais . Kartu metalurgija yra technologija, u?siimanti metal? su reikiamomis savyb?mis gamyba.

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Manoma, kad pirmasis metalas, kur? ?m? apdoroti ?mon?s, buvo auksas, kuris b?na randamas laisvas, grynuoliuose . Paleolito laikais (prie? 40 000 m.) gyventuose urvuose Ispanijoje aptikti nedideli nat?ralaus grynuoli? kilm?s aukso.

Senosios tautos naudojo ir kitus metalus, randamus grynuoliuose ( sidabras , varis , alavas ), ir meteorit? gele?? . Egiptie?i? ginklai i? meteorit? gele?ies (gaminti apie 3000 m. p.m.e) buvo labai vertinami ir vadinami ?durklais i? dangaus“.

Tikroji metalurgija prasid?jo, kai buvo i?mokta i?lydyti var? ir alav? i? uolien?, o v?liau gaminti j? lydin? bronz? . Tai buvo bronzos am?iaus prad?ia (~3500 m. pr. m. e.).

Gele?ies i?gavimas i? jos r?dos yra sunkesnis u? vario ir bronzos lydym?. Manoma, kad gele?ies metalurgij? i?rado hetitai apie 1200 m. p.m.e ( gele?ies am?iaus prad?ia).

I?gaunamoji metalurgija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Tai metal? i?gavimas i? r?dos ir i?gauto metalo gryninimas, gaunant ?varesn? metal?. Tam, kad metalo oksid? ar sulfid? paversti grynu metalu, r?d? tenka fizi?kai, chemi?kai ar elektrolizi?kai redukuoti.

I?kasta r?da yra malama ? tokio dyd?io daleles, kad jos b?t? sudarytos arba i? uolienos su metalu, arba i? kit? uolien?, kurios metalo neturi. Tolesn? operacija b?na sodrinimas , kada metalingosios dalel?s atskiriamos nuo berg?d?j?. Taip gaunamas r?dos koncentratas.

Kartais naudojamas i?plovimas ? skalaujant r?dos tirpsta ir gaunami reikiamo metalo jungini? turtingi tirpalai. I? ?i? tirpal? i?gaunamas grynas metalas.

Neretai r?doje yra daugiau kaip vienas metalas. I?skyrus pirm?j? metal? gautose atliekose b?na lik? antrojo (o kartais ir tre?iojo) metalo. Tod?l jos tampa antrojo metalo i?skyrimo ?aliava. Kartais koncentratai b?na praturtinti i?syk keliais metalais.

Pagrindiniai metalurgijos metalai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Technikoje da?nai naudojami metalai yra aliuminis , chromas , varis , gele?is , magnis , nikelis , titanas ir cinkas . Jie da?nai naudojami lydiniuose.

Pla?iai naudojami gele?ies ir anglies lydiniai (plienai, ketus ). Paprasti anglies plienai naudojami, kai reikia pigaus, tvirto metalo, kur mas? ir korozija netrukdo. Ner?dyjantys plienai ir galvanizuoti plienai naudojami, kur svarbus atsparumas korozijai.

Aliuminio lydiniai ir magnio lydiniai naudojami, kur svarb?s tvirtumas ir lengvumas. Vario ? nikelio lydiniai (pvz., monelmetalas ) naudojami labai korozin?je aplinkoje ar ten, kur reikia nemagnetinio metalo. Nikelio lydiniai (pvz., inconelis) naudojami ten, kur vyrauja auk?ta temperat?ra (pvz., ?ilumokai?iuose, sl?giniuose induose).

Vikiteka: Metalurgija ? vaizdin? ir garsin? med?iaga