Merkin?s vaivadija

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Merkin?s vaivadija
lenk. Wojewodztwo mereckie
blrs. Мерацкае ваяводства

 

1793 ? 1795
 

 

Vaivadija 1793 m.
Valstyb? Abiejų Tautų Respublikos vėliava  Abiej? Taut? Respublika
Provincija Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė LDK
Administracinis centras Merkin?
?em?s 3

Merkin?s vaivadija ( lenk. Wojewodztwo mereckie , blrs. Мерацкае ваяводства ) ? buvo trumpalaikis Abiej? Taut? Respublikos , LDK administracinis teritorinis vienetas, egzistav?s nuo 1793  m. iki 1794  m. prad?ios dabartin?je piet? Lietuvoje ir nedideliame plote ?iaur?s ryt? Lenkijoje . Centras ? Merkin? . Vieninteliu vaivada buvo Pranci?kus Ksaveras Sapiega , prie? tai ?j?s Smolensko vaivados pareigas. Vaivadija ?iaur?je ribojosi su ?emaitijos vaivadija , ?iaur?s rytuose su Trak? vaivadija , rytuose su Vilniaus vaivadija , pietuose su Gardino vaivadija ir vakaruose su Pr?sijos karalyste .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vaivadija buvo ?kurta 1793  m. lapkri?io 23 d. Gardino seimo nutarimu i? Trak? vaivadijos pietini? ?emi? ir nedidel?s dalies Vilniaus vaivadijos vakarini? ?emi?. Lenkijos Karalyst?s Seime vaivadija tur?jo savo atstovus: vaivad? ir ka?telion? bei ?e?is atstovus renkamus ketveriems metams (po du i? vis? trij? apskri?i?). Po III Abiej? Taut? Respublikos padalijimo ? vakarus nuo Nemuno buvusios teritorijos atiteko Pr?sijos karalyst?s , Naujosios Ryt? Pr?sijos Balstog?s departamentui , o rytin?s ?em?s Rusijos imperijos Slanimo gubernijai ir Vilniaus gubernijai .

Suskirstymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vaivadij? sudar? trys ?em?s: Merkin?s apskritis , Prien? apskritis ir Ei?i?ki? apskritis . ?em?s dar buvo skirstomos ? parapijas:

Literat?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • Volumina Legum, T.X. Konstytucje Sejmu Grodzie?skiego z 1793 r / Wydał Z. Kaczmarczyk przy wspołudziale J. Matuszewskiego, M. Sczanieckiego i J. W?sickiego. ? Pozna?, 1952.
  • Wolff J. Senatorowie i dygnitarze Wielkiego Ksi?stwa Litewskiego: 1385?1795. ? Krakow, 1885.