- Apie kaim? Vilniaus rajone ?r.
Mal?nas (Vilnius)
.
Stiebinis v?jo mal?nas.
Ukraina
Kepuriniai v?jo mal?nai. Ispanija
Vandens mal?nas
Rutulinio mal?no veikimo principas
Strulio mal?nas ?agar?je tarpukaryje
Mal?nas
? ?renginys, ma?ina kietoms med?iagoms smulkiai trupinti; trupintuvas. Mal?nai naudojami nauding?j? i?kasen? sodrinimo,
akmens angli?
,
metalurgijos
,
cemento
,
chemijos
, statybini? med?iag?,
maisto pramon?s
?mon?se.
Pati seniausia maisto paruo?imo trynimu arba malimu priemon? buvo
piesta
, buityje ir
farmacijoje
naudojama iki ?iol. Vandens ir v?jo energij?
girnoms
sukti Ryt? ?alyse imta naudoti
I t?kstantmetyje pr. m. e.
Vakar? Europoje
vandens mal?nai
prad?ti statyti apie
I a. pr. m. e.
,
v?jo mal?nai
?
X a.
,
gariniai mal?nai
?
XVIII a.
pabaigoje, dyzeliniai ir elektriniai ?
XX a.
prad?ioje. Pirmieji mal?nai tur?jo sukam?sias girnas. Malimo
valcus
imta naudoti
XIX a.
viduryje.
Lietuvoje
vandens ir gyvuli? j?ga varom? mal?n? atsirado
XIII a.
, v?jo ?
XIV a.
, garini? ?
XIX a.
viduryje, elektrini? ?
XX a.
prad?ioje. I? prad?i? mal?nus stat?si feodalai ir pirkliai, nuo
XIX a.
antrosios pus?s ir valstie?iai.
Vandens mal?nas pirm? kart? pamin?tas
1256
m. Tokie mal?nai statyti kalvotose, rai?ytose vietov?se, buvo mediniai, re?iau m?riniai, kurie kra?tovaizdyje i?siskyr? didesniais t?riais, vieno ? dviej?, kartais penki? auk?t?. B?dingi paprastos, monumentalios formos, ketur?lai?iai, pusskliau?iai, dvi?lai?iai stogai, m?riniuose vandens mal?nuose taikyti architekt?ros stiliai. Kaimo vandens mal?ne da?niausiai b?davo 1?3 vandens ratai, 1?2 girnos, sukamos vienpakope ar dvipakope pavara. Naudoti 3 tip? vandens ratai:
- apatinio veikimo, kai vanduo tek?davo po vandens ratu;
naudingumo koeficientas
iki 35 %
- vir?utinio veikimo, kai vanduo b?gdavo ant rato vir?aus; naudingumo koeficientas apie 85 %
- vidurinio veikimo, kai vanduo tek?davo ? rato ?on?; naudingimo koeficientas apie 75 %
Apatinio veikimo rat? b?davo ir mal?nuose pl?duruose.
XIX a.
pabaigoje ?
XX a.
pr. vandens ratai buvo kei?iami ma?o arba didelio sl?gio turbinomis. Vandens mal?nai
XIX a.
?
XX a.
pirmoje pus?je vyravo
?emaitijoje
ir Ryt?
Auk?taitijoje
.
Pagal panaudojam?
j?g?
gali b?ti:
Pagal malamas med?iagas i?skiriami:
Malama gali b?ti sausuoju arba ?lapiuoju b?du, taip pat ? atviruoju, kai malama vien? kart?, arba u?daruoju b?du, kai stambiai sumaltos med?iagos v?l gr??inamos ? mal?n? ir malama pakartotinai. Pagal veikimo trukm? mal?nai b?na:
- nuolatinio proceso, kai med?iagos ? mal?n? kraunamos ir i?leid?iamos nenutr?kstamai
- periodinio veikimo, kai med?iagos kraunamos ir i?leid?iamos porcijomis
Pagal smulkinimo princip? gali b?ti:
- rutulinis mal?nas
? malamosios med?iagos juda b?gno arba vamzd?io (kartais su keliomis skyl?tomis pertvaromis) viduje kartu su metaliniais rutuliais, cilindrais, strypais, kurie jas dau?o ir taip smulkina
- plaktukinis mal?nas
? med?iagas sm?giuodami smulkina prie
rotoriaus
pritvirtinti plaktukiniai mu?tuvai (kavos mal?n?lis)
- ritininis mal?nas
? med?iagas smulkina spyruokle prie horizontalaus rato arba ?iedo spaud?iami ritiniai arba velenai
- srovinis mal?nas
? dalel?s, kurias dideliu grei?iu ne?a du prie?prie?iniai oro, gar?, duj? srautai, trupa susidurdamos
- vibracinis mal?nas
? med?iagas smulkina vibruojamame b?gne laisvai judantys rutuliai
- ?nekinis mal?nas
? med?iagas smulkina
?neko
briauna (m?sos malimo ma?ina)
- i?centrinis mal?nas
? med?iaga (da?niausiai r?da) smulk?ja rotoriuje, veikiama i?centrin?s j?gos
Da?niausiai naudojami ir tinkami ?vairaus kietumo med?iagoms smulkinti rutuliniai mal?nai, mink?tos ir vidutinio kietumo med?iagos malamos plaktukiniais ir ritininiais mal?nais. Vidutinio kietumo med?iagos smulkiai sumalamos vibraciniais mal?nais. Trapioms med?iagoms smulkinti tinka srovinis mal?nas. Rutuliniai ir vibraciniai mal?nai b?na ir nuolatiniai, ir periodiniai, ir sausojo, ir ?lapiojo malimo, kiti mal?nai ? da?niausiai nuolatiniai sausojo malimo.
[1]