Lizergo r?g?ties dietilamidas
, sutrumpintai
LSD
, kartais
LSD-25
(
vok.
Lysergsaure-diathylamid
,
angl.
lysergic acid diethylamide
) ? stipri pusiau sintetin? psichotropin? med?iaga,
smegenyse
s?veikaujanti su signalo perdavime dalyvaujan?iais
receptoriais
(5HT1A ir 5HT2). Tai vienas i?
haliucinogen?
.
Chemin? formul?: C
20
H
25
N
3
O
LSD sintetinamas i?
lizergo r?g?ties
, gaunamos i? jav? grybeli?
paprastosios skals?s
(
Claviceps purpurea
), da?niausiai aptinkam? rugiuose.
1985
pirm? kart? pagamintas visi?kai sintetinis LSD, nenaudojant
alkaloid?
kaip
pirmtak?
.
LSD dar da?nai vadinamas ?r?g?timi“ (
acid
- angl.), med?iagos sukelti potyriai ? kelione (
trip
arba
acid trip
- angl.).
Pirm? kart?
1938
m. LSD susintetino Dr.
Albertas Hofmanas
(
Albert Hofmann
)
Sandoz
laboratorijoje
Bazelyje
,
?veicarijoje
. LSD haliucinogenines savybes
1943
m.
baland?io 16
d. Hofmanas atrado nety?ia, med?iagai patekus ant jo odos. 1943 m.
baland?io 19
d. jis dar kart? i?band? LSD poveik? panaudodamas 250 mikrogram? med?iagos ir nustat?, kad tai yra veikianti LSD doz?. ?i? dien? LSD vartotojai pa?ymi kaip ?dvira?io dien?“ (
Bicycle Day
), nes Hofmanas LSD poveik? patyr? va?iuodamas dvira?iu namo.
LSD naudota medicinoje: psichoterapeutams atsirado galimyb? ? pasaul? pa?velgti taip, kaip jau?iasi sergantis
psichikos liga
ligonis, pacientai gal?jo atskleisti savo slaptas mintis bei emocijas, kurios smarkiai pad?davo
psichoterapija
ir
psichoanalize
u?siimantiems medikams gydant susirgusiuosius. I? prad?i? manyta, jog tokios psichikos ligos, kaip
?izofrenija
, sukeliamos organizmui savaime pagaminus ir i?skyrus ma?? kiek? LSD identi?kos med?iagos. Buvo manoma, kad LSD gali pasitarnauti ie?kant vaist? nuo ?ios ligos. Ta?iau neilgai trukus mokslininkai paneig? ?i? hipotez? i?siai?kin?, kad ?io psichodeliko poveikis ir ligos prie?astys bei veikimas kardinaliai skiriasi.
LSD taip pat buvo naudojamas kaip nuskausminantis vaistas ir kaip nuo pavojingesni?
narkotik?
padedantis atprasti pakaitalas. Bandymai gydyti ?iuo narkotiku alkoholizm? dav? kiek tai teigiam? rezultat?.
[1]
?inoma, kad LSD panaudojimo kariniais tikslais galimyb?mis XX a. ?e?tajame de?imtmetyje dom?josi
C?V
, kuri vykd? projekt? kodiniu pavadinimu
MK-ULTRA
. Eksperimentavimu su LSD ?tariamos ir kitos
?valgybos
, tarp j? ir tarybin?
GRU
, nors tikr? duomen? apie tai n?ra. LSD bandymais u?si?m? ir
brit?
vyriausyb? 1953-54 m.
MI6
naudodami LSD tik?josi rasti ?tiesos narkotik?“ (tokius bandymus dalinai paskatino gandai apie TSRS i?rastus ?smegen? praplovimo“ narkotikus). Buvo domimasi galimyb?mis LSD pritaikyti per apklausas, tardymus,
min?i? kontrolei
,
smegen? plovimui
.
LSD smarkiai i?populiar?jo
7-?j? de?imtmet?
, kai vienu geriausiu pasaulyje laikomo
Harvardo universiteto
psichologijos profesorius
Timitis Leris
ir jo kolega
Ri?ardas Alpertas
prad?jo skatinti ?mones pabandyti LSD, teigdami, kad tai gera priemon? dvasiniam tobul?jimui. Netrukus Harvardo universitetas gavo param? i?tirti LSD poveik?. ? eksperiment? buvo ?traukta apie 400 universiteto student?. 90 % ?keliavusi?j?“ pasak?, kad nor?t? pakartoti, 83 % pasak?, jog ?su?inojo ka?k? naujo“, ir 62 % teig?, kad tai pakeit? j? gyvenimus ? geresni?j? pus?. Kai kurie tyrimai parod?, kad net ma?iausios doz?s LSD gali dramati?kai pakeisti ?mogaus asmenyb?, pasaul??i?r? ir net gyvenimo b?d?.
Po kiek laiko Lerio ir Alperto tyrin?jimai prad?ti vertinti kontroversi?kai, nes profesoriai prad?jo ie?koti ry?i? tarp LSD ir mistini? religij? bei ritual?, i?ry?k?jo j? kontrkult?rin?s pa?i?ros. V?liau Leris para?? knyg?
psichodelijos
tema bei tapo pla?iai ?inoma persona tarp
hipi?
pasak?s savo garsi?j? fraz? apie LSD: ?Turn on, tune in, drop out“.
1971
metais
JAV
u?draud? LSD, neilgai trukus ?iuo pavyzd?iu pasek? ir kitos valstyb?s. Ta?iau tai nesustabd?
hipi?
, kurie toliau vartojo LSD bei kitus skatino taip pat elgtis, taip parodydami nepasitenkinim? draudimu. Moksliniai eksperimentai su LSD yra leid?iami, ta?iau su ?mon?mis atliekami tik labai retais atvejais. Praeityje naudotas medik?, oficialiai pripa??stam? medicinini? naudojimo atvej? LSD ?iuo metu neturi.
[2]
Yra nustatyta tik keletas neigiam? efekt? ?mogui bei jo sveikatai, i? kuri? da?niausiai pasirei?kiantis ? ?bloga kelion?“ (nemalon?s ar bauginantys potyriai ir vizijos). ?i ?bloga kelion?“ gali b?ti pakankamai rimta jog b?t? reikalinga medicinin? pagalba.
[2]
U?tenka ypa? ma?os LSD doz?s, kad ji sukelt? stipr? poveik? organizmui. Be to, med?iaga ? organizm? gali patekti bet kuriuo keliu, net per
od?
. Da?niausiai praktikuojama per burnos
gleivin?
.
- Minimali doz?: 20 mikrogram? (palyginimui, sm?lio dulkel? sveria 100?200 mikrogram?)
- ?iuo metu parduodama doz? gatv?je sveria 25?100 mikrogram?
- 1960
metais gatv?je pardavin?jamos doz?s sv?r? 100?200 mikrogram?
- Istorin? doz?, kuri? pavartojo Hofmanas
1943
baland?io 16
: 250 mikrogram?
- Sp?jama, kad ?mogui mirtina doz? svyruoja nuo 200 mikrogram? iki daugiau kaip 1 miligramo LSD vienam kilogramui ?mogaus mas?s. Pavyzd?iui, 80 kilogram? sverian?iam ?mogui sp?jama mirtina doz? nuo 16 iki daugiau kaip 80 miligram? grynos med?iagos. Taip pat viename ?altinyje yra teigiama, kad ?mogus mir? nuo LSD perdozavimo
1974
metais
Kentukyje
, kai jam ? ven? buvo suleista ~1/3 gramo LSD.
[3]
Toks kiekis prilygt? 3000 dozi?, pardavin?jam? gatv?je.
Cigare?i? pelenai klozete atrod? kaip nuostab?s juodi perlai
Council on spiritual practices.
[4]
Poveikis prasideda pra?jus 30 ma?daug minu?i? po pavartojimo ir trunka 8 ? 12 valand?. Koncentracija kraujuje perpus suma??ja kas ma?daug dvi su puse valandos.
[2]
LSD n?ra ?tikrasis“
haliucinogenas
? nors iliuzijos da?nos, grynos haliucinacijos pasitaiko retai.
[6]
LSD poveikis labai skiriasi priklausomai nuo toki? veiksni? kaip ankstesn? patirtis, aplinka, doz?s dydis. LSD efektus galima suskirstyti ?: laukiamus, neutralius, nepageidaujamus ir atsirandan?ius d?l nuolatinio, ilgalaikio vartojimo.
- I?pl?sti vyzd?iai.
[2]
- Pakil?s kraujosp?dis.
[2]
- Kai kada ne?ymiai pakilusi temperat?ra.
[2]
- Stipr?s dvasiniai patyrimai. Religin?s apeigos suvokiamos kaip be galo ?sp?dingos, ?vairus menas kaip labai gilus.
[4]
- Mirties patyrimas, nematant tame nieko blogo.
[4]
- Spalvos atrodo ne?prastai ry?kios, geometrini? fig?r? kont?rai itin a?tr?s, judan?ius objektus seka ?viesos p?dsakas.
[4]
- Ne?prasti poj??i? susijungimai, ?spalvotas gird?jimas“.
[2]
- Spar?iai besivystanti
tolerancija
(nejautra). Norint pasiekti t? pat? efekt?, b?tina nuolat didinti doz?.
[6]
[7]
. T? pripa??sta ir tie ?altiniai, kurie teigia, jog fizin? priklausomyb?, nesugeb?jimas mesti ma?esni u? daugumos kit? narkotik?.
[7]
- Traumuojan?i? praeities ?vyki? prisiminimai, tarsi i?gyvenant juos pakartotinai (
angl.
flashback
).
[6]
[7]
- Panikos atakos (?bloga kelion?“), kurios paprastai praeina per kelet? valand? bet gali trukti iki keturi? par?.
[2]
- Pykinimas
[7]
- Nemiga
[7]
Nepageidaujami atsirandantys d?l ilgalaikio vartojimo
[
redaguoti
|
redaguoti vikitekst?
]
- Baim? ?viesai, gali b?ti nuolat matomi neegzistuojantys objektai (
palinopsija
).
[8]
- Apra?yti sunkios depresijos atvejai.
[6]
- Psichini? lig?, kuriomis jau sergama, pasunk?jimas.
[6]
[9]
Gali netik?tai i?provokuoti ?i? lig? sukeliam? elges?.
[7]
Ta?iau labai rimti poelgiai (tokie kaip savi?udyb?s) n?ra da?ni.
[2]
LSD kult?ra kai kuriose ?altiniuose minima ?kaip nepakartojamas mokslo ir religijos lydinys“.
[4]
Buvo naudojama ?vairiose netradicin?se religin?se apeigose.
[4]
Su LSD eksperimentavo nema?ai meninink?, bandydami savo k?riniuose perteikti narkotiko sukurtas vizijas. ?ie k?riniai ?inomi bendru ?LSD meno“ pavadinimu. Ta?iau tiksl? toki? meninink? s?ra?? sudaryti b?t? sunku, ir kai kurie gana abstrak?iai kuriantys menininkai (Mati Klarwein) yra ai?kai pasak?, jog narkotikai niekada ir niekuo daug neprisid?jo prie j? k?rybos. ?iuo metu atvirai LSD vizijas perteikin?jan?i? meninink? yra nelabai daug. Sakoma, jog tai n?ra paprasta, nes LSD poveikyje labai suprast?ja menininkui reikalingi techniniai sugeb?jimai.
[10]
- ↑
https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0269881112439253
- ↑
2,0
2,1
2,2
2,3
2,4
2,5
2,6
2,7
2,8
?LSD profile (chemistry, effects, other names, synthesis, mode of use, pharmacology, medical use, control status)“
.
EMCDDA
(angl?)
. Nuoroda tikrinta
14 July
2018
.
- ↑
?LSD Vault: Dosage“
.
Erowid
. 2006-07-06
. Nuoroda tikrinta
2007-01-31
.
- ↑
4,0
4,1
4,2
4,3
4,4
4,5
?Young Good Friday“ (1994).
Archyvuota kopija
2017-03-15 i?
Wayback Machine
projekto.
- ↑
?Populiariausi? narkotini? med?iag? poveikio ?vertinimas (angl.)“
.
- ↑
6,0
6,1
6,2
6,3
6,4
Thompson J.P (2003). Acute effects of drugs of abuse
.
Clinical Medicine
,
3
(123-126).
- ↑
7,0
7,1
7,2
7,3
7,4
7,5
https://www.erowid.org/chemicals/lsd/lsd_faq.shtml#cautions
- ↑
Sunness JS (2004). Persistent afterimages (palinopsia) and photophobia in a patient with a history of LSD use
.
Retina
,
24
(5) (805).
- ↑
Medicinos enciklopedija, I tomas. V., 1991.
ISBN 5-89950-006-9
- ↑
?Reflections On The Direct Influence Of Psychedelics On Art - Reset.me“
.
Reset.me
(amerikie?i? angl?). Suarchyvuotas
originalas
2016-08-26
. Nuoroda tikrinta
2016-05-17
.