Lietuvos istorija

Lietuvos prie?istor?

Balt? ?em?s

Kry?iaus ?ygiai ? Pabaltij?

Lietuvos valstyb?s susidarymas

Lietuvos Did?ioji Kunigaik?tyst?

Lietuvos statutai

Liublino unija

Abiej? Taut? Respublika

ATR padalijimai

Rusijos imperija ( Vakar? kra?tas )

Vokietijos imperija ( Oberostas )

Nepriklausomyb?s paskelbimas

Lietuvos Respublika , Vilniaus kra?tas

Hitlerin?s Vokietijos okupacija

Sovietin? okupacija ( Lietuvos TSR )

Po Nepriklausomyb?s atk?rimo

Kry?iaus ?ygiai ? Pabalt?j? ^[1] arba ?iaur?s kry?iaus ?ygiai ^[2] ? pagoni?k? gen?i? rytin?je ir pietin?je Baltijos j?ros pakrant?je krik??ionizacija ir kolonizacija XII a. pabaigoje ? XIII a. prad?ioje, kuri? vykd? vienuoli? ordinai ir krik??ioni?kos karalyst?s. ?ymiausi i? toki? kry?iaus ?ygi? yra Livonijos kry?iaus ?ygis ir Pr?sijos kry?iaus ?ygis. Dauguma j? buvo vadinami kry?iaus ?ygiais dar viduram?iais, bet Pirmasis ?ved? kry?iaus ?ygis taip pavadintas XIX a. romantik? nacionalist?. Kry?iaus ?ygius ? Pabalt? prad?jo popie?ius Aleksandras III savo bule Non parum animus noster 1171 ar 1172  m. ^[3]

Kry?iaus ?ygiai prie? vendus [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1147  m. Vokietijos karalyst? sureng? kry?iaus ?yg? prie? vendus ( Polab?s slavus ) dabartin?je ?iaur?s ir ryt? Vokietijoje. Jis vyko tuo pat metu kaip Antrasis kry?iaus ?ygis ? ?vent?j? ?em?.

Livonijos kry?iaus ?ygiai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Vykdamas su vokie?i? pirkliais, kurie keliavo senaisiais viking? mar?rutais, vienuolis Meinardas atvyko prie Dauguvos ?io?i? 1180  m. ir tapo vyskupu 1186  m. Tada jis pastat? ba?ny?i? skirt? Marijai Dauguvos saloje Ik?kil?je ( Uxkull ). Po lietuvi?, kurie grob? vergus, atakos Meinardas pasikviet? m?rininkus i? Gotlando ir pastat? pirm? m?rin? tvirtov? balt? ?em?se. ^{[4] [5]} Popie?ius Celestinas III paskelb? kry?iaus ?yg? prie? baltus 1195  m. Tai pakartotinai padar? popie?ius Inocentas III ir Meinardo ?p?dinis Bertholdas Hanoverietis su kry?iuo?iais atvyko 1198  m. ? Rygos ?lank?.

1201  m. vyskupyst? buvo perkelta ? dabartin?s Rygos viet?, kur 1202  m. Albertas ( Albrecht von Buxthoeven ) pastat? Rygos pil? ir ?steig? karin? vienuoli? ordin? ? kalavijuo?ius ( Fratres militiae Christi ). Tuo tarpu patys pagonys krik?tytis neskub?jo. Situacija pablog?jo, kai pagonys i??ud? grup? krik??ioni? misionieri?. Per 12 met? kalavijuo?iai nukariavo lyvius, o savo gyvenam? kra?t? pavadino Livonija . 1224 ? 1227  m. vokie?iai atsikraust? ? est? ?emes ir jas prijung? prie Livonijos. 1236  m. ? ?iaur? nuo ?iauli? ?vyko Saul?s m??is , kurio metu lietuviai ?veik? kalavijuo?ius. ?iame m??yje lietuviai ir ?emai?iai , vadovaujami Vykinto nugal?jo apie 3000 kari?. Tai buvo pirmas didelis vokie?i? pralaim?jimas balt? ?em?se. ^[6] Po nes?km?s sukilo kur?iai, ?iemgaliai, s?liai, buvo prarasta per 30 met? u?kariautos ?em?s kairiame Dauguvos krante. ^[7] 1237  m. kalavijuo?iai susijung? su teutonais.

Pr?sija ir Lietuva [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?iam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorod? ? patikimus ?altinius . J?s galite pad?ti Vikipedijai ?ra?ydami tinkamas i?na?as ar nuorodas ? patikimus ?altinius .

Vakar? Europos feodal? ver?imasis ? Rytus buvo susij?s su bendra ekonomine ir politine pad?timi t? ?ali?, kurios v?lyvaisiais viduram?iais buvo pasiekusios auk??iausi? feodalizmo stadij?. Nuo XI a. pabaigos tas ?alis u?liejo valstie?i? jud?jimo banga, politiniame gyvenime vis labiau rei?k?si miestai. Atkaklus valstie?i? ir miestie?i? prie?inimasis nebeleido didinti feodalinio spaudimo. Tod?l feodalai turto ?m? ie?koti svetimose ?alyse. ?io tikslo siekti pad?jo krik??ionyb?. Ba?ny?ia teig?, kad ?em? yra Dievo dovana, skirta krik??ionims, o pagonys ir musulmonai ja naudojasi neteis?tai.

Po nes?kming? kry?iaus ?ygi? ? Artimuosius Rytus , ?v. Romos imperijos imperatoriaus raginami, Vakar? Europos feodalai atsigr??? ? pagoni?kas Europos tautas. XII a. pab. ? rytin?je Baltijos pakrant?je buvusias pagoni? ?emes vyko vokie?i? pirkliai ir misionieriai, lydimi ginkluot? kari?. U?kariautojai ver??si ? pr?s? ?emes ir ?m? krik?tyti vietinius gyventojus. Ta?iau pr?sai sukilo ir popie?ius vietoje kry?iaus ?ygio ? Jeruzal? ?ygeivius ?m? si?sti ? Pr?sij? . ? ?? kra?t? buvo pakviestas ir vokie?i? riteri? ? Teuton? ordinas .

Po susijungimo su kalavijuo?iais ?emai?i? ir lietuvi? ?em?s tapo apsuptomis kry?iuo?i?, kurie k?sinosi nukariauti ne tik Lietuv?, bet ir rus? ?emes. 1242  m. Livonijos ordinas pralaim?jo Peipaus e?ero m??? rusams, vadovaujamiems Aleksandro Nevi?kio . ?is pralaim?jimas sustabd? ordino pl?tim?si ir jis galutinai nusitaik? prie? baltus. Tuo metu Pr?sijoje taip pat kilo neramumai. Pr?sai naikino kry?iuo?i? pilis.

Lietuv? tuo metu jau buvo suvienij?s Mindaugas . Ta?iau kry?iuo?iai, pasinaudoj? Mindaugo prie?ais, privert? j? apsikrik?tyti. 1251  m. Mindaugas Lietuvoje ?ved? feodalinius santykius. O netrukus tapo Lietuvos karaliumi. Lietuvai buvo paskirtas vyskupas ir jam buvo paskirtos kai kurios karalyst?s ?em?s. Ta?iau ?emai?iai visi?kai nepakluso vyskupui, ir 1256  m. buvo paskelbtas kry?iaus ?ygis. Kry?iuo?iai u?puol? ?emaitij?, j? ?m? niokoti. Ta?iau ?emai?iai nusitaik? u?pulti Klaip?dos pil? , bet jos u?imti taip ir nepavyko. Buvo pasira?ytos paliaubos. Po met? vyko dar vienas kry?iaus ?ygis, bet ne tik prie? baltus, bet ir prie? mongolus totorius . Buvo sutelktos did?iul?s galios ir 1260 m. prie Durb?s ?vyko m??is. Jame ?uvo ir Livonijos ordino magistras, ir ?ved? princas, ir daugyb? ?ygio dalyvi?. ?iame m??yje ?emai?iams vadovavo ?emaitijos vyresni?j? i?rinktas Alminas . ?i pergal? paskatino kitas krik??ioni? u?imtas teritorijas sukilti.

1260 m. pr?sai, vadovaujami Herkaus Manto , sureng? did?iul? sukilim? . Buvo su?auktas kry?iaus ?ygis, ir po 14 met? vykusios kovos pr?sai buvo numal?inti. Po Mindaugo mirties, pra?jus nedideliam laiko tarpui, ? vald?i? pateko Traidenis . Lietuva atsimet? nuo krik??ionyb?s. Traidenis ?m? rengti ?ygius prie? Livonijos ordin?. Valdant Vyteniui , Livonijos ordinas ?m? pl?stis ? slav? ?emes, o kry?iuo?iai ?sitvirtino kairiajame Nemuno krante. Prasid?jo nepaliaujamos kovos tarp kry?iuo?i? ir lietuvi?, 1283  m. teutonai pirm? kart? atakavo Lietuvos ?emes ^[8] . ? vald?i? at?jus Gediminui , Lietuva ?m? palaikyti diplomatinius santykius su Vakar? Europa, popie?iumi, Livonijos ordinu. Lietuvoje buvo imtos statyti ba?ny?ios, krik?tyti pagonys. Bet, nepaisant to, vokie?iai LDK ?m? puldin?ti dar smarkiau. 1341  m. m??yje prie Veliuonos su teutonais ?uvo ir pats Gediminas. Pasinaudoj? susidariusia politine krize LDK, kry?iuo?iai u??m? ?emaitij? ir ruo?? tarp Kauno ir Gardino . Lietuva prakti?kai neteko i??jimo prie j?ros. 1345  m. kry?iuo?iai, kartu su ?ekais ir vengrais band? nes?kmingai u?imti Lietuv?, o ? vald?i? at?j?s Algirdas u?puol? Ryg?.

Ordinui nepavykus u?imti Lietuvos, kry?iuo?iai ?m? naudotis kita taktika, jie reng? smulkius, bet nepaliaujamus puldin?jimus. Ordinas pagrob? vien? i? LDK kunigaik??i? K?stut? ir j? ?kalino Marienburgo pilyje, bet jis pab?go. Kry?iuo?iai steng?si paimti strategi?kai svarbi? Kauno pil? , tod?l palei Nemuno up? pristat? daug pili?. Ta?iau per 150 met? trukusius puldin?jimus, kry?iuo?iai nesugeb?jo ?sitvirtinti ?iapus Nemuno. Popie?ius band? susitarti d?l Lietuvos krik?to , bet Algirdas reikalavo ginti LDK nuo Aukso Ordos, o kry?iuo?iai to daryti nesutiko. 1363  m. Ordinui pavyko u?imti ir sunaikinti Kauno pil?. Po dvej? met? kry?iuo?iams pavyko pasiekti LDK sostin? Vilni? , bet jo neu??m?. V?liau lietuviai band? u?imti Karaliau?i? , ta?iau ?ygis baig?si nes?kme, o 1377 m. teutonai nusiaub? Vilni? ir Trakus . XIV a. pab. kry?iuo?iai pasinaudoj? LDK politine krize, u??m? ?emaitij? ir kitas sritis. Bet susijungus naujiems LDK kunigaik??iams Vytautui ir Jogailai , ?em?s prad?tos atkovoti.

1385  m. buvo pasira?yta Kr?vos sutartis tarp LDK ir Lenkijos , kurioje Jogaila ?sipareigoja apsikrik?tyti ir apkrik?tyti LDK gyventojus. Ordinas steng?si ?kalb?ti popie?i?, kad ?is nepasira?yt? ?ios sutarties. 1435  m. ties Pabaisku buvo galutinai sumu?tas Livonijos ordinas. Laikui b?gant, nusilpo ir i?iro teuton? ordinas. Tuo baig?si i?tisa epocha, besit?susi nuo XI a. iki XV a., kurios metu vyko kry?iaus ?ygiai. Lietuvos krik?tas prasid?jo, kai Jogaila apsikrik?tijo Krokuvoje ir tapo Lenkijos karaliumi 1386  m. vasario 15 d. Po to krik?t? pri?m? beveik visi Jogailos dvari?kiai ir riteriai ^[9] , ?skaitant jo brolius Karigail? , Vygant? , ?vitrigail? ir pusbrol? Vytaut? . Jogaila pasiunt? Poznan?s vyskup? Dobrogost? kaip ambasadori? popie?iui Urbonui VI su peticija, kad b?t? ?kurta Vilniaus vyskupija, o pirmuoju vyskupu b?t? paskirtas Andrius Vasila .

Jogaila gr??o ? Lietuv? 1387  m. vasar?. Lietuvos kilming?j? ir j? valstie?i? krik?tas i? prad?i? buvo atliekamas Vilniaus apylink?se. Po to krik?tas pavasar? t?s?si Auk?taitijoje ir likusioje Lietuvoje. 1389  m. baland?io 19 d. popie?ius Urbonas VI pripa?ino, kad Lietuva yra kataliki?ka valstyb?. Vakar? Europoje Ordino populiarumas smuko, jis i?gyveno politin? kriz?. Dabar kry?iuo?iai nebetur?jo preteksto pulti LDK, nes ?i buvo krik??ioni?ka ?alis. Ta?iau LDK kilo nesutarimai tarp Vytauto ir Jogailos, tod?l Vytautas pasitrauk? ? Ordino pus? ir sutiko jam atiduoti ?emaitij?. Kry?iuo?iai ?m? statyti pilis, rinkti mokes?ius i? vietini? gyventoj?, juos krik?tyti. ?emai?iai sukilo prie? Ordin?. Sukil?lius ?m? remti Vytautas. LDK i?vijo i? ?emaitijos kry?iuo?ius. Teutonai tuo pat metu nesutar? ir su lenkais. Jogaila su Vytautu sutelk? karines galias prie Vyslos up?s . 1410  m. liepos 15 d. ties Griunvaldu (?algiriu) , ?vyko lemiamas m??is prie? kry?iuo?ius. Kovos prad?ioje persvara buvo kry?iuo?i? pus?je, did?ioji dalis lietuvi? atsitrauk?, kai Ordinas jau ruo??si ?v?sti pergal?, staiga pasirod? v?l surinkti lietuvi? kariai, nukov? magistr? Ulrich? fon Jungingen? ir nugal?jo kry?iuo?ius. ?algirio m??is nutrauk? beveik 200 met? trukus? balt? ?emi? pl??im?. 1411  m. Ordinas perdav? ?emaitij? LDK. Bet ? vald?i? at?jus naujam magistrui, ?is nesutiko, kad ?emaitija pereit? ? LDK rankas. V?l prasid?jo kariniai konfliktai. LDK s?jungininke tapo ?ekija , kurioje stipriai veik? husit? jud?jimas. 1422  m. Vytautas ?m? ver?tis gilyn ? Pr?sij?, ir Ordinas tur?jo galutinai atsisakyti ?emaitijos.

I?na?os [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?is straipsnis apie istorij? yra nebaigtas . J?s galite prisid?ti prie Vikipedijos papildydami ?? straipsn?.