?is straipsnis apie miest?. Apie Klaip?dos miesto rajon? skaitykite straipsnyje Kretinga (Klaip?da) .

Kretinga
Kretingos miesto aik?t?
Kretinga 55°53′24″?. pl. 21°14′31″r. ilg.  /  55.890°?. pl. 21.242°r. ilg.  / 55.890; 21.242  ( Kretinga )
Laiko juosta : ( UTC+2 ) ------ vasaros : ( UTC+3 )
Valstyb?	Lietuva
Apskritis	Klaip?dos apskritis
Savivaldyb?	Kretingos rajono savivaldyb?
?k?rimo data	1252 m. (pirm? kart? pamin?tas)
Meras	Antanas Kalnius
Gyventoj? (2023)	17 207
Plotas	19,5 km²
Tankumas (2023)	882 ?m./km²
Pa?to kodas	LT-97001
Tinklalapis	www.kretinga.lt
Vikiteka	Kretinga
Vietovard?io kir?iavimas (3 b kir?iuot? ) [1] Vardininkas: Kretinga Kilmininkas: Kretingos Naudininkas: Kr?tingai Galininkas: Kr?ting? ?nagininkas: Kr?tinga Vietininkas: Kretingoje
vok. Crottingen , lenk. Kretynga , rus. Кретингенъ , rus. Кретинга [2] [3]

Kretinga ? miestas vakar? Lietuvoje , ?emaitijoje , 11 km ? rytus nuo Palangos ir 21 km ? ?iaur?s rytus nuo Klaip?dos . Kretingos rajono savivaldyb?s , kaimi?kosios seni?nijos , katalik? ir evangelik? liuteron? parapij? centras, Kretingos miesto seni?nija . Vienas seniausi? vakar? Lietuvos miest?, urbanistikos paminklas . Yra Kretingos gele?inkelio stotis , pa?tas (LT-97001).

Etimologija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kazimieras B?ga ir v?lesni autoriai tvirtino, kad miesto pavadinimas ? tai kret- ?aknis ir -inga priesaga (b?dinga kur?i? ?em?ms). ?aknis kret- gali b?ti siejama su ?od?iu kret?ti ? ?dreb?ti, virp?ti, tirt?ti“. Taigi vietov? gal?jo tur?ti kretin?ios vietos, li?no reik?m?. ^[4] Liaudies etimologija pasakoja, kad kratyti mena laikus, kai nebuvo ger? keli? ir pro miest? va?iuoti buvo galima tik per akmenis.

Kitas lietuvi? kalbininkas Antanas Salys , remdamasis istoriniuose ra?tuose aptinkama miesto vardo forma be g raid?s ( Cretyn , Creten , Kretine ir kt.), i?k?l? hipotez?, kad pirmoji vardo lytis buvo Kreten? , kuri kilusi nuo asmenvard?io Kretas ar Kreta . Tai jis ai?kino gyvenvie?i? vard? istorin?s raidos analogijomis su Palanga , B?tinge .

Kretingos vardo formos be g raid?s ra?ytos tik vokie?i? , o nuo XVI a. slavi?kai randamos beveik vien tik formos su g raide. Tai gali b?ti ai?kinama tuo, kad tarp ? Pabalt?j? atsik?lusi? vokie?i? vyravo vokie?i? ?emai?i? tarm?, kurioje XIV?XV am?iuje g ir j buvo susipainiojusios ir keisdavo viena kit?. Tod?l ir Kretingos forma gal?jo pavirsti Kretinje ar Kretene . Priesaga -ing- ai?kiai atsirado XVI a. pabaigoje, kai susiformavo kretingi?ki? tarm? .

Dar vien? vardo ai?kinim? pateikia legenda, kuri byloja, kad Kreting? ?k?r?s got? karalius Armonas, atkeliav?s IV a. nuo Skandinavijos ir pastat?s ?ia pil?. Jis buvo kil?s i? Gruting? gimin?s ^[5] ? miesto vardas b?tent ir gal?j?s susidaryti i? ?ios gimin?s vardo.

1609 m. LDK etmonas ir ?emaitijos seni?nas Jonas Karolis Chodkevi?ius miesteliui suteikdamas Magdeburgo teis? j? pavadino savo garbei, ta?iau pavadinimas Karol?tatas ( vok. Karolstadt ? ?Karolio miestas“) neprigijo.

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kretinga ?sik?rusi Paj?rio ?emumoje , per miest? i? ?iaur?s ? pietus vingiuoja Akmena , dalijanti miest? ? dvi dalis, kurias jungia 4 tiltai. Miesto centr? nuo ?iaurin?s dalies skiria Pastaunyko (?v. Antano) upelis, kur? u?tvenkus susiformavo tvenkiniai. Prateka Akmenos intakai Dopultis ir Jaurykla , gausu nedideli? tvenkin?li?. Per Dopult? pastatytas Kretingos grafo Ti?kevi?iaus tiltas . Didesnioji miesto dalis i?sid?s?iusi rytiniame Akmenos krante. ?ia yra savivaldyb? , miesto aik?t?, Kretingos rajono kult?ros centras. ?iauriniame pakra?tyje yra Ti?kevi?i? dvaro r?mai (juose veikia Kretingos muziejus su ?iemos sodu ir parkas), rajono ligonin? , pirmin?s sveikatos prie?i?ros centras. Vakariniame Akmenos krante yra pramon?s ?mon?s, eina gele?inkelis ?iauliai? Klaip?da . Kretingos?Skuodo gele?inkelis nuo 2009 m. nenaudojamas.

Pietiniai miesto rajonai ? Bajorai ir Penkininkai .

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Miesto ?iauriniame pakra?tyje yra Kretingos kapinynas . Kretinga ( Cretyn ) pirm?kart pamin?ta 1253  m. Kur?o vyskupo Henriko ra?te, kaip svarbi kur?i? gyvenviet?, priklausiusi M?guvos ?emei. Pagal dalyb? akt?, 1253 m. Kretingos pilis ir pus? jos ?emi? buvo palikta kur?i? didikui Velt?nui, o kit? pus? pasidalino Livonijos ordino magistras ir Kur?o vyskupas ^[6] . Po Durb?s m??io 1260  m. Kretingos pilis sukilo prie? Livonijos ordin? . 1263  m. kry?iuo?iai prie? pil? sureng? 2 Kry?iaus ?ygius. Pirmojo ?ygio metu kretingi?kiai atr?m? Klaip?dos pilies komt?ro vadovaujam? puolim?, o pat? komt?r? pa?m? ? nelaisv? ir sudegino ant lau?o (paaukojo dievams). ^[7] Antrojo ?ygio metu kry?iuo?iai pilies ?gul? ?viliojo ? sp?stus, gyventojus i??ud?, o pil? sudegino.

Nuo XV a. ?inomas Kretingos dvaras , kuris priklaus? ?emai?i? seni?nams K?sgailoms . Apie 1532  m. jis atiteko did?iajam Lietuvos kunigaik??iui ?ygimantui Senajam ir tapo karali?k?ja valda. 1572  m. dvar? ?sigijo ?emai?i? seni?nas Jonas Chodkevi?ius . Jo s?nus Jonas Karolis Chodkevi?ius kaimo kapin?se 1602  m. pastat? pirm?j? medin? ba?ny?i? ir ?steig? bernardin? vienuolij?. Vienuoliams bernardinams 1605 ? 1610  m. pastat? vienuolyno r?mus, o 1610 ? 1617  m. ? m?rin? Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?i? . ?alia vienuolyno ir ba?ny?ios besikurian?iam miestui 1609  m. sausio 23 d. suteik? Magdeburgo teis? ^[8] (pavadindamas savo garbei Karol?tatu ? Karolstadt ). 1611  m. mieste buvo 3 mal?nai, vyno darykla, spirito varykla. 1621  m. dvaras atiteko J. Chodkevi?iaus dukrai Onai Scholastikai, kuri i?tek?jo u? LDK mar?alkos Jono Stanislovo Sapiegos ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko Sapiegoms . Per kar? su ?vedija 1656  m. sukil? valstie?iai Kretingoje sunaikino ?ved? kuop?. ^[8] 1745  m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko Masalskiams .

1778  m. Kretinga sudeg?. Po Abiej? Taut? Respublikos padalinim? atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisi?. 1795  m. Kreting? prad?jo valdyti grafas Vincentas Gavelas Potockis , kuris 1806  m. dvar? pardav? kunigaik??iui Platonui Zubovui . I? Zubov? j? 1874  m. nupirko grafas Juozapas Ti?kevi?ius , ?k?r?s Kretingoje ?eimos rezidencij?.

Prie? 1808  m. ?steigta Kretingos evangelik? liuteron? ba?ny?ia . 1831  m. sukil?liai buvo kelis kartus u??m? miest?. XIX a.  ? XX a. prad?ioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami Rusijos imperijos vald?iai ir ba?nytinei teisei nusikalt? dvasininkai, tarp j? buvo ir 1831 m. sukilimo r?m?j?, v?liau ? lietuvi? spaudos draudimo prie?inink?). ^[8] 1854 ir 1908  m. Kretinga deg?, 1889  m. sudeg?. XIX a. Kretinga i?sipl?t?, tapo vals?iaus centru, vyko turg?s, prekyme?iai. XIX a. pabaigoje ji buvo privatus miestelis Tel?i? apskrityje. ^[9]

XIX a. pabaigoje ir XX a. prad?ioje veik? slapt? lietuvi?k? mokykl? (mok? M. Drungilien?, B. Kard?nait?). Draud?iam?j? lietuvi? spaud? apylink?se platino K. Jokubauskas, I. Pocius, K. Prialgauskas, K. Tamo?auskas ir kiti knygne?iai, socialdemokrat? literat?r? ? A. Kairys, M. K?k?tys. 1892  m. baigtas tiesti gele?inkelis i? Klaip?dos ? Kreting?, per Pirm?j? pasaulin? kar? nutiestas gele?inkelis Bajorai  ? Priekul? (Latvija) , 1924 ? 1932  m. ? gele?inkelis Kretinga ? Ku?iai . XX a. prad?ioje ?kurta gintaro apdirbimo ?mon?. 1910  m. ?steigta viln? kar?ykla, 1919  m. ? lentpj?v?, garinis mal?nas, elektros stotis ( 1921  m. ?ios ?mon?s sudeg?), 1921  m. ? aliejin?. 1925  m. ?kurtas viln? audini? fabrikas ?Laisv?“.

1915 ? 1918  m. ir 1919 ? 1950  m. Kretinga buvo apskrities centras. 1934 ? 1940  m. leistas ?urnalas ?Pranci?kon? pasaulis“. 1941  m. bir?elio m?n., 1947 ? 1949  m. ir 1951  m. TSRS vald?ia i?tr?m? 211 Kretingos gyventoj?. Antrojo pasaulinio karo prad?ioje Kretinga buvo subombarduota; sudegintas miesto centras. 1941  m. bir?elio 25 d. Kveci? mi?ke Vokietijos Til??s operatyvinio b?rio gestapininkai ir vietiniai j? talkininkai su?aud? 215 Kretingos gyventoj?, daugiausia ?yd? vyr?; moterys ir vaikai ?ydai i??udyti 1941  m. rugpj??io ? rugs?jo m?n. Pry?man?i? dvare ?kurtame gete. ^[8] Po Antrojo pasaulinio karo Kretingos apylink?se veik? Kardo rinktin?s partizanai.

1946  m. rugpj??io 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. 1946  m. soviet? vald?ios sprendimu vienuolynas u?darytas, v?liau jame ?sik?r? kra?totyros muziejus, vienuolynas atkurtas 1991  m.). 1950 ? 1995  m. Kretinga buvo rajono, Kurmai?i? apylink?s centras, ?v?rininkyst?s ?kio centrin? gyvenviet? , nuo 1995  m. yra Kretingos rajono savivaldyb?s centras, yra Ma?esni?j? Broli? Ordino ?v. Kazimiero provincijos kurija.

1993  m. patvirtintas dabartinis Kretingos herbas .

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1611 m. mieste gyveno 57 ?eimos. 1667 m. Kretingoje didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega vald? 583 valstie?i? d?mus . 1789 m. buvo 144 kiemai .

Demografin? raida tarp 1833 m. ir 2021 m.
1833 m.	1865 m. * [3]	1897 m. sur.	1906 m. * [2]	1923 m. sur. [10]	1939 m.	1959 m. sur. [11]	1966 m. [12]	1970 m. sur. [11]	1974 m. [13]
1 317	1 616	3 418	2 000	2 532	5 300	9 690	10 700	13 091	14 100
1976 m. [14]	1979 m. sur. [15]	1989 m. sur. [16]	2001 m. sur. [17]	2006 m.	2011 m. sur. [18]	2018 m.	2020 m.	2021 m. sur.	-
15 100	16 197	19 516	21 423	21 421	19 010	17 269	16 583	17 249	-
* pagal enciklopedijos i?leidimo metus. Metai, kuri? duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografin?s raidos histograma

Tautin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1897 m. i? 3418 gyventoj? 1203 (35,2 %) buvo ?ydai.

Architekt?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Kretingos miesto senoji teritorija (31,3 ha) ? archeologijos ir urbanistikos paminklas. Miesto centrin? dalis sta?iakampio plano, suplanuota 1607 m., vykdant Valak? reform? . ?ymiausi statiniai:

• Vienbok?t? trinav? bazilikin? Vie?paties Aprei?kimo ?v?. Mergelei Marijai ba?ny?ia , statyta 1617 m., 1908 m. perstatyta pagal lenk? architekto S. Odrzivolskio projekt?; turi gotikos, renesanso bruo??. Ba?ny?ios interjere vyrauja renesanso ir baroko bruo?ai; ypa? vertingi 3 sarkofagai , dvejos medin?s dro?in?tos durys (visi XVII a. prad?ios), choro stal?s su vienuoli? portretais, 3 altoriai su skulpt?romis, sakykla su 11 skulpt?r? (visi XVII a.), paveiksl? ??ventoji ?eima“ ir ??v. Ona“ aptaisai (abu XIX a.).
• Bernardin? (pranci?kon?) vienuolyno pastat? ( 1610 m.) ansamblis.
• XVIII a. antros pus?s ? XX a. prad?ios Kretingos dvaro sodyboje i?liko r?mai su oran?erija ( XIX a. vidurys, nuo 1992 m. Kretingos muziejus ), t. p. kit? gyvenam?j?, gamybini? ( XVIII a. pabaigos fachverkinis vandens mal?nas, akmens m?ro alaus darykla, statyta 1836 m., XIX a. antros pus?s kalv? , ?kini? pastat?.
• Parkas, ?kurtas XVIII a.
• Vandens mal?nas, pastatytas 1769 m.
• Buvusio vienuolyno vandens mal?nas, 1822 m.
• Kretingos Senosios kapin?s .
  • Kretingos ?v. Jurgio koply?ia .
  • Jurgio Ambroziejaus Pabr??os kapo koply?ia .
• Graf? Ti?kevi?i? neogotikin? koply?ia naujosiose kapin?se, pastatyta 1893 m., manoma, architektas Karlas Eduardas Strandmanas .
• Kretingos evangelik? liuteron? ba?ny?ia , perstatyta 1897 m.
• Kretingos pranci?kon? gimnazijos pastatas, pastatytas 1932 m.
• Kretingos banko pastatas, architektas Mykolas Songaila , 1938 m. ^[8]
• Sta?iatiki? Kretingos ?v. Eleuterijaus koply?ia [4] Archyvuota kopija 2014-05-21 i? Wayback Machine projekto..

• Paminklai:
  • paminklas Lietuvos Nepriklausomyb?s de?imtme?iui pamin?ti, 1930 m., skulptorius Robertas Antinis , sovietin?s okupacijos metais nugriautas, 1990 m. atstatytas. ^[21]
  • paminklas Jurgiui Pabr??ai, 1993 m., skulptorius Algirdas Bosas , architektas Saulius Manomaitis . ^[22]
  • paminklas Jonui Karoliui Chodkevi?iui , 2009 m., architektas Adomas Skiezgelas . ^[23]

?vietimas ir kult?ra [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

1774 m. ?steigta 6 klasi? mokykla, 1793 m. perkelta ? Tel?ius ; veik? dviklas? (fakti?kai ? keturklas?) parapin? mokykla, 1836 m. pertvarkyta ? valdin?, nuo 1864 m. d?stom?ja rus? kalba , 1910 m. atidaryta valdin? mergai?i? prad?ios mokykla. 1920 ? 1932 m. veik? progimnazija. 1932 m. atidaryta Kretingos pranci?kon? gimnazija , nuo 1940 m. valstybin? Kretingos gimnazija, nuo 1950 m. vidurin? mokykla, nuo 1998 m. v?l Kretingos pranci?kon? gimnazija.

?staigos

• Kretingos Jurgio Pabr??os universitetin? gimnazija
• Kretingos Marijono Daujoto pagrindin? mokykla
• Kretingos Simono Daukanto vidurin? mokykla
• Privati Kretingos pranci?kon? gimnazija
• Kretingos Marijos Ti?kevi?i?t?s mokykla
• Kretingos suaugusi?j? ir jaunimo mokymo centras
• Kretingos technologijos ir verslo mokykla ( Kretingsodyje )
• Kretingos meno mokykla
• Kretingos sporto mokykla
• Vaik? ugdymo centras
• Kretingos rajono kult?ros centras
• Kretingos rajono savivaldyb?s Motiejaus Valan?iaus vie?oji biblioteka
• Kretingos muziejus .

Mokyklos-lop?eliai-dar?eliai

• Lop?elis-dar?elis ?Pasaka“
• Lop?elis-dar?elis ???uoliukas“
• Lop?elis-dar?elis ??ilvitis“
• Lop?elis-dar?elis ?Eglut?“
• Mokykla-dar?elis ??ibut?“

Leid?iami laikra??iai ? Paj?rio naujienos “ (nuo 1993 m.), ??vyturys“ (nuo 1944 m.).

Sportas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuo 1953 m. stovi Kretingos miesto stadionas , 2020 m. ? Sporto ir sveikatingumo centras.

Futbolas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Kretingos F.K. ?Minija“ - futbolo klubas ?kurtas 2017 m.
• Kretingos ?Minija“ - buv?s futbolo klubas (1962-2016).
• Kretingos ?Kretingos Gr?dai“ dar ?inomas kaip KKT futbolo klubas, ?aid?iantis Tre?ioje lygoje .
• FK Kretinga
• FK Minija-2 Kretinga
• FK Minija-3 Kretinga

Motobolas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Motobolo klubas Kretingos ?Milda“ ? daugkartinis atvirojo Baltarusijos motobolo ?empionato prizininkas ^{[24] [25]} (sidabro medaliai 2009 , 2010 ir 2011 m.). Buv? komandos pavadinimai ? ??vyturys“, ??em?ktechnika“, ?Uotas“ ( TSRS ?empionat? prizininkai ir nugal?tojai).

Susisiekimas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Pro Kreting? eina ?iauli??Klaip?dos gele?inkelis , yra Kretingos gele?inkelio stotis , at?aka ? Skuod? (nebeveikia).

Per Kreting? eina magistralinis kelias:

•   E272   Vilnius - Panev??ys - ?iauliai - Palanga - Klaip?da  
•   A11   ?iauliai ? Palanga  

Kra?to keliai:

•   168   Klaip?da ? Kretinga  
•   216   Garg?dai ? Kretinga  
•   218   Kretinga ? Skuodas  

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Sovietme?iu buvo ?Laisv?s“ vilnoni? audini? fabrikas, ?Akmenos“ liaudies vartojimo gamini? ?mon?, gars?jusi vaiki?kais mediniais ?aislais, tarybinis ?kis-technikumas. 1990 m. gegu??s 10 d. netoli Kretingos prad?ta i?gauti nafta . Yra elektros tinklai, i?pl?totas medienos apdirbimas, med?io gamini?, pa?ar? ir j? pried? (bendrov? ? Kretingos gr?dai “) gamyba, lapi? ir audini? veisimas (Kretingos ?v?rininkyst?s ?kis), ?uv? apdorojimas (?Ostsee Fish Kretinga“); statyb? bendrov?s ?Edija“ ir ?Ringesta“. ir kt

Galerija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• 
  J. K. Chodkevi?iaus herbas
• 
  Paminklas J. K. Chodkevi?iui
• 
  J. K. Chodkevi?iaus atvertos durys
• 
  Paminklas J. K. Chodkevi?iui
• 
  Paminklas Jurgiui Pabr??ai prie?ais Kretingos ba?ny?i?
• 
  Kretingos kapini? koply?ia
• 
  Kretingos ?v. Klaros vienuolynas
• 
  Kretinga nuo Pel?dos kalno
• 
  Nauj?j? Apa?tal? ba?ny?ia

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

• Kretinga . M?s? Lietuva , T. 4.  ? Bostonas: Lietuvi? enciklopedijos leidykla, 1968. ? 248 psl.
• Kretingos informacinis puslapis Archyvuota kopija 2016-10-08 i? Wayback Machine projekto.
• Kretingos kra?to enciklopedija Archyvuota kopija 2013-06-04 i? Wayback Machine projekto.
• ?emai?i? kult?ros draugijos puslapis apie Kreting? Archyvuota kopija 2006-01-13 i? Wayback Machine projekto.
• Kretingos ?em?lapiai Archyvuota kopija 2006-06-24 i? Wayback Machine projekto.
• Kretingos pranci?konai
• Bernardin? vienuolynas Archyvuota kopija 2006-03-04 i? Wayback Machine projekto.
• Kretingos liuteron? parapija Archyvuota kopija 2013-09-02 i? Wayback Machine projekto.
• Kra?to informacinis portalas ?Kretingos.info”

?   ?   A   ?   R Lietuvos miestai Apskri?i? centrai ALYTUS ? KAUNAS ? KLAIP?DA ? MARIJAMPOL? ? PANEV??YS ? ?IAULIAI ? TAURAG? ? TEL?IAI ? UTENA ? VILNIUS Savivaldybi? centrai Anyk??iai ? Bir?tonas ? Bir?ai ? Druskininkai ? Elektr?nai ? Garg?dai ? Ignalina ? Jonava ? Joni?kis ? Jurbarkas ? Kai?iadorys ? Kalvarija ? Kazl? R?da ? K?dainiai ? Kelm? ? Kretinga ? Kupi?kis ? Lazdijai ? Ma?eikiai ? Mol?tai ? Naujoji Akmen? ? Neringa ? Pag?giai ? Pakruojis ? Palanga ? Pasvalys ? Plung? ? Prienai ? Radvili?kis ? Raseiniai ? Rietavas ? Roki?kis ? Skuodas ? ?akiai ? ?al?ininkai ? ?ilal? ? ?ilut? ? ?irvintos ? ?ven?ionys ? Trakai ? Ukmerg? ? Var?na ? Vilkavi?kis ? Visaginas ? Zarasai Kiti miestai Akmen? ? Ariogala ? Baltoji Vok? - Daugai ? D?k?tas ? Dusetos ? Ei?i?k?s ? E?er?lis ? Garliava ? Gelgaudi?kis ? Grigi?k?s ? Jieznas ? Joni?k?lis ? Kavarskas ? Kybartai ? Kudirkos Naumiestis ? Kur??nai ? Lentvaris ? Linkuva ? Nemen?in? - Obeliai ? Pabrad? ? Pand?lys ? Panemun? ? Priekul? ? Ramygala ? R?di?k?s ? Salantai ? Seda ? Simnas ? Skaudvil? ? Smalininkai ? Suba?ius ? ?eduva ? ?ven?ion?liai ? Tytuv?nai ? Tro?k?nai ? U?ventis ? Vabalninkas ? Varniai ? Veisiejai ? Venta ? Viek?niai ? Vievis ? Vilkija ? Virbalis ? ?agar? ? ?ie?mariai