K?daini? rajono savivaldyb?
? administracinis-teritorinis vienetas
Lietuvos
centre. Administracinis centras ?
K?dainiai
.
K?daini? rajono savivaldyb? i?sid?s?iusi
Lietuvos
centrin?je dalyje. Rajone yra geografinis ?alies centras ?
Ruo??i?
kaimas. ?iaur?je ribojasi su
Panev??io
ir
Radvili?kio
, rytuose ? su
Ukmerg?s
, pietry?iuose ? su
Jonavos
, pietuose ? su
Kauno
, vakaruose ? su
Raseini? rajono savivaldyb?mis
. Did?ioji rajono dalis i?sid?s?iusi
Nev??io ?emumoje
. Vakaruose kyla ? Ryt? ?emai?i? plynauk?t?. Auk??iausia rajono vieta yra
Gud?i?n?
apylink?se ? 113 m, ?emiausia ? pietuose, Nev??io pakrant?je 21 m. Vidutin? sausio m?nesio temperat?ra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus i?krinta 645?670 mm krituli?. Nuolatin?
sniego
danga vidutini?kai laikosi nuo gruod?io pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis ? 18 cm. Vidaus vandenys u?ima 4 % teritorijos. Ma?daug per rajono vidur? i? ?iaur?s ? pietus prateka
Nev??is
. ? j? teka intakai:
?u?v?
,
Liaud?
,
Dotnuv?l?
,,
Smilga
,
Obelis
,
Kruostas
,
Barup?
ir kt. Telk?o 10 e?er? (
K?daini? rajono e?erai
) ir 18 tvenkini?.
Dirvo?emiai
daugiausia lengvo priemolio, v?l?niniai gl?ji?kiai ir v?l?niniai gl?ji?ki sujaur?j?. Mi?kingumas ? apie 23,7 % (39,9 % mi?k? u?ima
ber?ynai
, 22,3 % ?
eglynai
, 13,2 % ?
uosynai
, 4,0 % ?
??uolynai
). Did?iausi mi?kai:
Dotnuvos
,
Josvaini?
,
Lan?i?navos
,
Pernaravos
. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucyn?s, ?u?v?s kra?tovaizd?io draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (
Lan?i?navos
,
M. Dauk?os
,
?arav? ??uolai
,
Nykio vink?na
), 3 geologiniai (
Pilsupi?
,
Vosbu?i?
atodangos,
Siponi? o?akmenis
).
Skinderi?kio dendrologinis parkas
.
|
55° 33' 50‘’
|
|
23° 32' 40‘’
|
|
24° 26' 10‘’
|
|
55° 06' 50‘’
|
|
1950
m.
bir?elio 21
d. i? buvusios
K?daini? apskrities
34 apylinki?, buvusios
Kauno apskrities
4 apylinki? ir buvusios
Vilkijos apskrities
1 apylink?s sudarytas K?daini? rajonas. Nuo to laiko rajono centras yra K?dainiai.
1950
?
1953
m. rajonas priklaus?
Kauno sri?iai
.
1954
m. prie K?daini? rajono prijungta
Dotnuvos rajono
1 apylink?, o K?daini? rajono 1 apylink? perduota
Ramygalos rajonui
, dalis 1 apylink?s ?
Jonavos rajonui
.
1957
m. ?iek tiek pakeistos rajono ribos.
1959
m. prie K?daini? rajono prijungtas
Dotnuvos rajonas
.
1962
m. perduotos
Kauno rajono
5 apylink?s,
Panev??io rajono
4 apylink?s; viena K?daini? rajono apylink? ir kitos apylink?s dalis perduota
Radvili?kio rajonui
, 1 apylink? perduota ir 3 apylink?s perimtos i?
Raseini? rajono
.
1963
,
1975
ir
1976
m. ?iek tiek pakeistos K?daini? rajono ribos.
1965
ir
1968
m. kai kurios rajono gyvenviet?s perduotos
Raseini?
ir
Jonavos
rajonams.
1995
m. vietoje K?daini? rajono ?steigta K?daini? rajono savivaldyb?, pavaldi
Kauno apskri?iai
. XXI a. prad?ioje panaikinta
Aristavos seni?nija
, jos teritorijos atiduotos
Vilaini? seni?nijai
, i?pl?sta
K?daini? miesto seni?nijos
teritorija.
2007
m. planuota
Pernaravos seni?nij?
prijungti prie kuriamo
Ariogalos rajono
, ta?iau seni?nijos gyventojai nubalsavo prie? atsiskyrim? nuo K?daini? rajono, Ariogalos rajonas ne?kurtas.
2009
m.
gruod?io 11
d. savivaldyb?s tarybos sprendimu Nr. TS?352 ?steigtos 75
seni?naitijos
.
Savivaldyb?s istorija
|
Metai
|
Plotas, km²
|
Gyventoj? sk.
|
Suskirstymas
|
Gyvenviet?s
|
1950
m.
(
I?samiau
)
|
739
|
|
39 apylink?s
|
1 miestas (
K?dainiai
)
|
1954
m.
(
I?samiau
)
|
|
|
11 apylinki?
|
|
1959
m.
(
I?samiau
)
(
I?samiau
)
|
1432
|
58 000
|
27 apylink?s
|
2 miestai (
Dotnuva
,
K?dainiai
)
|
1963
m.
(
I?samiau
)
|
|
|
19 apylinki?
|
2 miestai
|
1967
m.
|
1679
|
64 000
|
|
|
1970
m.
(
I?samiau
)
|
1700
|
64 314
|
18 apylinki?
|
2 miestai
|
1972
m.
(
I?samiau
)
|
1705
|
|
18 apylinki?
|
2 miestai, 9 miesteliai (
Akademija
,
Gud?i?nai
,
Josvainiai
,
Krak?s
,
Pagiriai
,
Pernarava
,
Survili?kis
,
??ta
,
Truskava
), 468 kaimai, 8 kaim? dalys, 43 viens?d?iai, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
|
1976
m.
(
I?samiau
)
|
1677
|
66 000
|
17 apylinki?
|
2 miestai, 9 miesteliai, 463 kaimai, 8 kaim? dalys, 43 viens?d?iai, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
|
1979
m.
(
I?samiau
)
|
|
67 963
|
16 apylinki?
|
2 miestai, 508 kaimo vietov?s
|
1985
m.
(
I?samiau
)
|
1677
|
68 200
|
16 apylinki?
|
2 miestai, 9 miesteliai, 457 kaimai, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 35 viens?d?iai
|
1989
m.
(
I?samiau
)
|
1677
|
69 461
|
11 apylink?s
|
2 miestai, 515 kaimo vietovi?
|
2001
m.
(
I?samiau
)
|
1677
|
65 727
|
11 kaimo seni?nij?
|
1 miestas (
K?dainiai
), 10 miesteli? (
Akademija
,
Dotnuva
,
Gud?i?nai
,
Josvainiai
,
Krak?s
,
Pagiriai
,
Pernarava
,
Survili?kis
,
??ta
,
Truskava
), 502 kaimai, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 29 viens?d?iai
|
Rajone gyvena 1,9 % ?alies gyventoj?. Miesto gyventoj? dalis ? 48,9 %. Gyventoj? vidutinis tankumas 38,6 ?m./km². Tankiausiai gyvenami K?dainiai ir j? apylink?s, bei
Dotnuvos konurbacija
. Re?iausiai gyvenama vakarin? rajono dalis (Pernaravos, Kraki? seni?nijos). 81,2 % gyventoj? yra
katalikai
, 1,2 % ? sta?iatikiai, 0,2 % ? sentikiai, 0,2 % ? evangelikai liuteronai, 0,1 % ? evangelikai reformatai.
Svarbiausios gyvenviet?s savivaldyb?je
Savivaldyb?s teritorijoje yra:
Did?iausios gyvenviet?s (2021 m.):
- K?dainiai
? 23461
- Vilainiai
? 1157
- Josvainiai
? 1122
- Pel?dnagiai
? 909
- Vainoti?kiai
? 752
- ??ta
? 741
- Krak?s
? 649
- Dotnuva
? 643
- Lab?nava
? 608
- Akademija
? 587
K?daini? rajonas vienas ekonomi?kai stipriausi? Lietuvos region? (ypa? i?pl?tota chemijos ir maisto pramon? bei ?em?s ?kis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramon?s produkcijos (2005 m.). Mineralini? tr???, sieros ir fosforo r?g??i? ir kit? chemijos pramon?s gamini? (
AB Lifosa
), pada?? (AB Vesiga), led? (AB Vikeda), cukraus (Nordic Sugar), konserv? (K?daini? Konservai), m?sos gamini? gamyba, gr?d? (K?daini? Gr?dai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gamini? kepimas, odos dirbimas, metalini? konstrukcij? (AB Progresas), ?em?s ?kio padarg? ir j? dali? gamyba, medienos apdirbimo pramon?. Pagrindinis pramon?s centras ? K?dainiai. ?em?s ?kio naudmenos u?ima 65,2 % rajono ploto; sud?tis: 93,0 % ariamoji ?em?, 5,3 %
pievos
ir nat?ralios
ganyklos
, 1,0 %
sodai
ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pas?li? u?ima
javai
(daugiausia ?ieminiai
kvie?iai
), 10,3 % daugiame?i? ?oli? pas?liai, 6,0 %
cukriniai runkeliai
, 2,6 %
bulv?s
, 1,2 % lauko dar?ov?s. K?daini? rajoas gars?ja ?iltnamini? dar?ovi? auginimu. U?auginama 17,8 % vis? Lietuvos ?iltnamio dar?ovi? (
agurk?
,
pomidor?
), 17,8 % cukrini? runkeli?, 6,2 % lauko dar?ovi?, 6,2 % jav?, 3,2 % bulvi? (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkyst?s produkcijos (3,7 %
pieno
). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiam?
galvij?
, 2,4 %
arkli?
, 1,8 %
kiauli?
, 1,4 %
avi?
ir
o?k?
(2005 m.).
Per K?daini? rajon? praeina keletas respublikin?s reik?m?s susisikimo arterij?: gele?inkelis
Vilnius
-
?iauliai
, plentai
Via Baltica
,
Jonava-?eduva
,
Aristava-Cinki?kiai
,
Aristava-Ukmerg?
. Pa?iu pietvakariniu pakra??iu eina autostrada
Vilnius-Klaip?da
.
Atstovaujamoji vald?ia ?
K?daini? rajono savivaldyb?s taryba
, vykdomoji vald?ia K?daini? rajono savivaldyb?s administracija.
K?daini? rajone yra 11 seni?nij? (skliausteliuose ? seni?no b?stin?):
2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurin?s, 16 pagrindin?s, jaunimo, dail?s, kalb?, muzikos, sporto mokyklos, 7 dar?eliai-mokyklos, 2 lop?eliai-dar?eliai, 3 vaik? dar?eliai, suaugusi?j? mokymo centras, ?vietimo centras,
Jonu?o Radvilos studij? centras
, B. O?kinio vaik? aviacijos mokykla, ?emdirbyst?s institutas (Akademijoje), 1 ligonin?, 11 ambulatorini? gydymo ?staig?, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusi? ?moni? globos ?staigos, 4 vaik? globos ?staigos, 17 kult?ros centr?, 39 bibliotekos. K?daini? senamiestyje ?sik?r?s turizmo informacijos centras. Lietuvos ?em?s ?kio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). K?daini? kra?to muziejus (su padaliniais evangelik? reformat? ba?ny?ioje, J. Pauk?telio memorialiniame muziejuje, Daugiakult?riame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai,
T?vo Stanislovo
liturgini? drabu?i? ir reikmen? kolekcija, Janinos Monkut?s-Marks muziejus-galerija, 4 mokykl? muziejai.
K?daini? rajono savivaldyb?je yra ?ios bendrojo lavinimo mokyklos:
- K?daini? rajono mokykl? muziejai (sud. Rytas Tama?auskas). ? K?dainiai: Spaudvita, 2008. ? 48 p.: iliustr. ?
ISBN 978-9955-637-37-0