K?daini? rajono savivaldyb?

Straipsnis i? Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta i? puslapio K?daini? rajonas )
K?daini? rajono savivaldyb?
Kėdainių rajono savivaldybės herbas
Valstyb? Lietuvos vėliava  Lietuva
Apskritis Kauno apskritis Kauno apskritis
Administracinis centras K?dainiai
Seni?nij? skai?ius 11
?k?rimo data 1950 m.
Meras Valentinas Tamulis
Gyventoj? (2021) 46 382 [1]
Plotas 1 677 km²
Tankumas (2021) 28 ?m./km²
Auk??iausia vieta 113 m
Tinklalapis kedainiai.lt
Vikiteka K?daini? rajono savivaldyb? Vikiteka

K?daini? rajono savivaldyb?  ? administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centre. Administracinis centras ? K?dainiai .

Geografija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K?daini? rajono savivaldyb? i?sid?s?iusi Lietuvos centrin?je dalyje. Rajone yra geografinis ?alies centras ? Ruo??i? kaimas. ?iaur?je ribojasi su Panev??io ir Radvili?kio , rytuose ? su Ukmerg?s , pietry?iuose ? su Jonavos , pietuose ? su Kauno , vakaruose ? su Raseini? rajono savivaldyb?mis . Did?ioji rajono dalis i?sid?s?iusi Nev??io ?emumoje . Vakaruose kyla ? Ryt? ?emai?i? plynauk?t?. Auk??iausia rajono vieta yra Gud?i?n? apylink?se ? 113 m, ?emiausia ? pietuose, Nev??io pakrant?je 21 m. Vidutin? sausio m?nesio temperat?ra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus i?krinta 645?670 mm krituli?. Nuolatin? sniego danga vidutini?kai laikosi nuo gruod?io pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis ? 18 cm. Vidaus vandenys u?ima 4 % teritorijos. Ma?daug per rajono vidur? i? ?iaur?s ? pietus prateka Nev??is . ? j? teka intakai: ?u?v? , Liaud? , Dotnuv?l? ,, Smilga , Obelis , Kruostas , Barup? ir kt. Telk?o 10 e?er? ( K?daini? rajono e?erai ) ir 18 tvenkini?. Dirvo?emiai daugiausia lengvo priemolio, v?l?niniai gl?ji?kiai ir v?l?niniai gl?ji?ki sujaur?j?. Mi?kingumas ? apie 23,7 % (39,9 % mi?k? u?ima ber?ynai , 22,3 % ? eglynai , 13,2 % ? uosynai , 4,0 % ? ??uolynai ). Did?iausi mi?kai: Dotnuvos , Josvaini? , Lan?i?navos , Pernaravos . Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucyn?s, ?u?v?s kra?tovaizd?io draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai ( Lan?i?navos , M. Dauk?os , ?arav? ??uolai , Nykio vink?na ), 3 geologiniai ( Pilsupi? , Vosbu?i? atodangos, Siponi? o?akmenis ). Skinderi?kio dendrologinis parkas .

Aplinkin?s savivaldyb?s

Radvili?kio rajono savivaldyb? Panev??io rajono savivaldyb? Panev??io rajono savivaldyb?
Raseini? rajono savivaldyb?
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Ukmerg?s rajono savivaldyb?
Kauno rajono savivaldyb? Kauno rajono savivaldyb? Jonavos rajono savivaldyb?
  55° 33' 50‘’  
23° 32' 40‘’
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus K?daini? rajonas Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
24° 26' 10‘’
  55° 06' 50‘’  

Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

K?daini? rajono savivaldyb?s istoriniai s?ra?ai
2001 m. gyventoj? sura?ymas
2009 m. gyvenviet?s
2011 m. gyventoj? sura?ymas
2016 m. gyvenviet?s
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventoj? sura?ymas

1950  m. bir?elio 21 d. i? buvusios K?daini? apskrities 34 apylinki?, buvusios Kauno apskrities 4 apylinki? ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylink?s sudarytas K?daini? rajonas. Nuo to laiko rajono centras yra K?dainiai. 1950 ? 1953  m. rajonas priklaus? Kauno sri?iai . 1954  m. prie K?daini? rajono prijungta Dotnuvos rajono 1 apylink?, o K?daini? rajono 1 apylink? perduota Ramygalos rajonui , dalis 1 apylink?s ? Jonavos rajonui . 1957  m. ?iek tiek pakeistos rajono ribos. 1959  m. prie K?daini? rajono prijungtas Dotnuvos rajonas .

1962  m. perduotos Kauno rajono 5 apylink?s, Panev??io rajono 4 apylink?s; viena K?daini? rajono apylink? ir kitos apylink?s dalis perduota Radvili?kio rajonui , 1 apylink? perduota ir 3 apylink?s perimtos i? Raseini? rajono . 1963 , 1975 ir 1976  m. ?iek tiek pakeistos K?daini? rajono ribos. 1965 ir 1968  m. kai kurios rajono gyvenviet?s perduotos Raseini? ir Jonavos rajonams.

1995  m. vietoje K?daini? rajono ?steigta K?daini? rajono savivaldyb?, pavaldi Kauno apskri?iai . XXI a. prad?ioje panaikinta Aristavos seni?nija , jos teritorijos atiduotos Vilaini? seni?nijai , i?pl?sta K?daini? miesto seni?nijos teritorija. 2007  m. planuota Pernaravos seni?nij? prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono , ta?iau seni?nijos gyventojai nubalsavo prie? atsiskyrim? nuo K?daini? rajono, Ariogalos rajonas ne?kurtas. 2009  m. gruod?io 11 d. savivaldyb?s tarybos sprendimu Nr. TS?352 ?steigtos 75 seni?naitijos .


Savivaldyb?s istorija
Metai Plotas, km² Gyventoj? sk. Suskirstymas Gyvenviet?s
1950  m.
( I?samiau )
739 39 apylink?s 1 miestas ( K?dainiai )
1954  m.
( I?samiau )
11 apylinki?
1959  m.
( I?samiau )
( I?samiau )
1432 58 000 27 apylink?s 2 miestai ( Dotnuva , K?dainiai )
1963  m.
( I?samiau )
19 apylinki? 2 miestai
1967  m. 1679 64 000
1970  m.
( I?samiau )
1700 64 314 18 apylinki? 2 miestai
1972  m.
( I?samiau )
1705 18 apylinki? 2 miestai, 9 miesteliai ( Akademija , Gud?i?nai , Josvainiai , Krak?s , Pagiriai , Pernarava , Survili?kis , ??ta , Truskava ), 468 kaimai, 8 kaim? dalys, 43 viens?d?iai, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
1976  m.
( I?samiau )
1677 66 000 17 apylinki? 2 miestai, 9 miesteliai, 463 kaimai, 8 kaim? dalys, 43 viens?d?iai, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s
1979  m.
( I?samiau )
67 963 16 apylinki? 2 miestai, 508 kaimo vietov?s
1985  m.
( I?samiau )
1677 68 200 16 apylinki? 2 miestai, 9 miesteliai, 457 kaimai, 2 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 35 viens?d?iai
1989  m.
( I?samiau )
1677 69 461 11 apylink?s 2 miestai, 515 kaimo vietovi?
2001  m.
( I?samiau )
1677 65 727 11 kaimo seni?nij? 1 miestas ( K?dainiai ), 10 miesteli? ( Akademija , Dotnuva , Gud?i?nai , Josvainiai , Krak?s , Pagiriai , Pernarava , Survili?kis , ??ta , Truskava ), 502 kaimai, 3 gl?k. sto?i? gyvenviet?s, 29 viens?d?iai

Gyventojai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Rajone gyvena 1,9 % ?alies gyventoj?. Miesto gyventoj? dalis ? 48,9 %. Gyventoj? vidutinis tankumas 38,6 ?m./km². Tankiausiai gyvenami K?dainiai ir j? apylink?s, bei Dotnuvos konurbacija . Re?iausiai gyvenama vakarin? rajono dalis (Pernaravos, Kraki? seni?nijos). 81,2 % gyventoj? yra katalikai , 1,2 % ? sta?iatikiai, 0,2 % ? sentikiai, 0,2 % ? evangelikai liuteronai, 0,1 % ? evangelikai reformatai.

Demografin? raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m. sur. 1970 m. sur. 1979 m. sur. 1989 m. sur. 2001 m. sur. 2007 m. 2011 m. sur. 2014 m. 2021 m. sur. [2]
58 000 64 314 67 963 69 461 65 727 63 559 54 057 50 906 46 382


Tautin? sud?tis [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

2011  m. gyveno 54 057 ?mon?s: [3]

2001  m. gyveno 65 727 ?mon?s: [4]

Gyvenviet?s [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s teritorijoje yra:

Did?iausios gyvenviet?s (2021 m.):

  1. K?dainiai ? 23461
  2. Vilainiai ? 1157
  3. Josvainiai ? 1122
  4. Pel?dnagiai ? 909
  5. Vainoti?kiai ? 752
  6. ??ta ? 741
  7. Krak?s ? 649
  8. Dotnuva ? 643
  9. Lab?nava ? 608
  10. Akademija ? 587

Ekonomika [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

AB Lifosa

K?daini? rajonas vienas ekonomi?kai stipriausi? Lietuvos region? (ypa? i?pl?tota chemijos ir maisto pramon? bei ?em?s ?kis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramon?s produkcijos (2005 m.). Mineralini? tr???, sieros ir fosforo r?g??i? ir kit? chemijos pramon?s gamini? ( AB Lifosa ), pada?? (AB Vesiga), led? (AB Vikeda), cukraus (Nordic Sugar), konserv? (K?daini? Konservai), m?sos gamini? gamyba, gr?d? (K?daini? Gr?dai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gamini? kepimas, odos dirbimas, metalini? konstrukcij? (AB Progresas), ?em?s ?kio padarg? ir j? dali? gamyba, medienos apdirbimo pramon?. Pagrindinis pramon?s centras ? K?dainiai. ?em?s ?kio naudmenos u?ima 65,2 % rajono ploto; sud?tis: 93,0 % ariamoji ?em?, 5,3 % pievos ir nat?ralios ganyklos , 1,0 % sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pas?li? u?ima javai (daugiausia ?ieminiai kvie?iai ), 10,3 % daugiame?i? ?oli? pas?liai, 6,0 % cukriniai runkeliai , 2,6 % bulv?s , 1,2 % lauko dar?ov?s. K?daini? rajoas gars?ja ?iltnamini? dar?ovi? auginimu. U?auginama 17,8 % vis? Lietuvos ?iltnamio dar?ovi? ( agurk? , pomidor? ), 17,8 % cukrini? runkeli?, 6,2 % lauko dar?ovi?, 6,2 % jav?, 3,2 % bulvi? (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkyst?s produkcijos (3,7 % pieno ). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiam? galvij? , 2,4 % arkli? , 1,8 % kiauli? , 1,4 % avi? ir o?k? (2005 m.).

Per K?daini? rajon? praeina keletas respublikin?s reik?m?s susisikimo arterij?: gele?inkelis Vilnius - ?iauliai , plentai Via Baltica , Jonava-?eduva , Aristava-Cinki?kiai , Aristava-Ukmerg? . Pa?iu pietvakariniu pakra??iu eina autostrada Vilnius-Klaip?da .

Administracija [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s administracija, J. Basanavi?iaus g. 36

Atstovaujamoji vald?ia ? K?daini? rajono savivaldyb?s taryba , vykdomoji vald?ia K?daini? rajono savivaldyb?s administracija.

Seni?nijos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

Savivaldyb?s seni?nijos

K?daini? rajone yra 11 seni?nij? (skliausteliuose ? seni?no b?stin?):

?vietimas ir ugdymas [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?viesioji gimnazija
Survili?kio V. Svirskio mokykla
?em?s ?kio institutas

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurin?s, 16 pagrindin?s, jaunimo, dail?s, kalb?, muzikos, sporto mokyklos, 7 dar?eliai-mokyklos, 2 lop?eliai-dar?eliai, 3 vaik? dar?eliai, suaugusi?j? mokymo centras, ?vietimo centras, Jonu?o Radvilos studij? centras , B. O?kinio vaik? aviacijos mokykla, ?emdirbyst?s institutas (Akademijoje), 1 ligonin?, 11 ambulatorini? gydymo ?staig?, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusi? ?moni? globos ?staigos, 4 vaik? globos ?staigos, 17 kult?ros centr?, 39 bibliotekos. K?daini? senamiestyje ?sik?r?s turizmo informacijos centras. Lietuvos ?em?s ?kio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). K?daini? kra?to muziejus (su padaliniais evangelik? reformat? ba?ny?ioje, J. Pauk?telio memorialiniame muziejuje, Daugiakult?riame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, T?vo Stanislovo liturgini? drabu?i? ir reikmen? kolekcija, Janinos Monkut?s-Marks muziejus-galerija, 4 mokykl? muziejai.

K?daini? rajono savivaldyb?je yra ?ios bendrojo lavinimo mokyklos:

Taip pat skaitykite [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

?altiniai [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]

  • K?daini? rajono mokykl? muziejai (sud. Rytas Tama?auskas). ? K?dainiai: Spaudvita, 2008. ? 48 p.: iliustr. ? ISBN 978-9955-637-37-0

Nuorodos [ redaguoti | redaguoti vikitekst? ]